7.9.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 294/42
2015 m. liepos 6 d. Europos ombudsmeno pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 29 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-217/11, Staelen/Europos ombudsmenas
(Byla C-337/15 P)
(2015/C 294/54)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantas: Europos ombudsmenas, atstovaujamas G. Grill
Kita proceso šalis: Claire Staelen
Apelianto reikalavimai
Pagrindiniai reikalavimai:
—
panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-217/11 dėl to, kad, pirma, jame teismas padarė išvadą, kad: a) Ombudsmenas padarė kelis pažeidimus, kurie yra pakankamai rimti Sąjungos teisės pažeidimai; b) kad įrodyta reali neturtinė žala ir c) kad tarp Bendrojo Teismo nustatytų pažeidimų ir šios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, ir antra, kad priteisė iš Ombudsmeno 7 000 eurų žalai atlyginti,
—
atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, jeigu Bendrojo Teismo sprendimas bus panaikintas.
Nepatenkinus pagrindinių reikalavimų
—
grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui, jeigu jo sprendimas bus panaikintas, ir
—
priimti tinkamą ir teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas apeliacinį skundą, Ombudsmenas nurodo pagrindus, grindžiamus keliomis teisės klaidomis.
Pirma, jis mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad vien rūpestingumo principo pažeidimo pakanka pakankamai rimtam pažeidimui įrodyti. Ombudsmenas teigia, kad ši Bendrojo Teismo išvada prieštarauja teismo praktikai dėl deliktinės atsakomybės, pagal kurią reikalaujama, kad būtų įrodytas pakankamai rimtas teisės normos, kuria asmenims suteikiamos teisės, pažeidimas, ir kurioje nurodyta, kad lemiamas kriterijus nustatyti, ar ši sąlyga yra įvykdyta, yra akivaizdus ir šiurkštus atitinkamos institucijos diskrecijos ribų viršijimas. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Ombudsmeno pareigų ypatumus ir pirmiausia į tai, kad šis turi labai didelę diskreciją atlikdamas tyrimus.
Antra, Ombudsmenas taip pat nesutinka su Bendrojo Teismo aiškinimu, pagal kurį kai Ombudsmenas atlieka tyrimą ir institucija jam pateikia įtikinamus paaiškinimus, jis neatleidžiamas nuo pareigos įsitikinti, kad šie paaiškinimai grindžiami teisingais faktais, ypač kai jo išvados dėl netinkamo administravimo nebuvimo pagrįstos vien tokiais paaiškinimais. Ombudsmenas mano, kad institucijos turi jam pateikti teisingą informaciją ir jis teisėtai gali grįsti savo išvadas jam pateikta informacija, kol neturi duomenų, leidžiančių užginčyti perduotos informacijos patikimumą. Atsižvelgdamas į tai, Ombudsmenas teigia, kad neturėjo jokio pagrindo manyti, jog perduota informacija neatitiko tikrovės.
Trečia, Ombudsmenas sutinka su Bendrojo Teismo išvada, kad kai kurie jo atsakymai buvo pateikti praėjus pagrįstam laikotarpiui, tačiau ginčija, kad šis jam inkriminuojamas Sąjungos teisės pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip pakankamai rimtas. Todėl Sąjungai nekyla deliktinės atsakomybės.
Ketvirta, Ombudsmenas mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nepaaiškino, kodėl C. Staelen pasitikėjimo Ombudsmenu praradimą kvalifikavo kaip neturtinę žalą.
Galiausiai Ombudsmenas ginčija, kad tarp jam inkriminuojamų pažeidimų ir C. Staelen pasitikėjimo Ombudsmenu praradimo yra priežastinis ryšys.
Full & Egal Universal Law Academy