26.10.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 354/22
2015 m. rugpjūčio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Italijos Respublika
(Byla C-433/15)
(2015/C 354/25)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Rossi, D. Nardi, J. Guillem Carrau
Atsakovė: Italijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo:
—
a)
pripažinti, jog neužtikrinusi, kad papildomą mokestį, mokėtiną už Italijos produkciją, viršijusią nacionalinę kvotą, nuo pirmųjų prekybos metų, kada buvo nustatytas papildomas mokestis Italijoje (1995/1996 m.) iki paskutinių prekybos metų, kuriais Italijoje buvo nustatytas produkcijos perviršis (2008/2009 m.), laiku sumokėtų kiekvienas gamintojas, kuris prisidėjo prie produkcijos perviršio, prieš tai pranešus apie pirkėjo ar gamintojo mokėtiną sumą tiesioginių pardavimų atveju, o kai mokestis nesumokamas laiku, būtų užregistruotas ir prireikus išieškotas iš tų pačių pirkėjų ir gamintojų, Italijos vyriausybė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisės nuostatas, galiojusias aptariamu laikotarpiu, o konkrečiai, pagal Reglamento (EB) Nr. 3950/92 (1) 1 ir 2 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 (2) 3 straipsnį, Reglamento (EB) 1234/2007 (3) 79, 80 ir 83 straipsnius ir, kalbant apie Komisijos įgyvendinimo nuostatas, Reglamento (EB) Nr. 536/1993 (4) 7 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1392/2001 (5) 11 straipsnio 1 ir 2 dalis ir galiausiai pagal Reglamento (EB) Nr. 595/2004 (6) 15 ir 17 straipsnius;
—
b)
priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama savo reikalavimą Komisija nurodo, kad remiantis Italijos valdžios institucijų pateiktais ar per ikiteisminę procedūrą įgytais duomenimis, išieškotina papildomo mokesčio suma yra 1 343 mln. EUR. Bendra realiai gauto papildomo mokesčio suma yra apie 282 mln. EUR iš visų nuo pirmųjų prekybos metų, kada buvo nustatytas papildomas mokestis Italijoje (1995/1996 m.) iki paskutinių prekybos metų, kuriais Italijoje buvo nustatytas produkcijos perviršis (2008/2009 m.) priskaičiuotų 2 305 mln. EUR. Atėmus sumas, kurias apima mokėjimo planai (469 mln. EUR) ir nurašytas sumas (211 mln. EUR), santykis tarp realiai surinkto mokesčio ir dar nesurinkto mokesčio, be mokėjimo planuose numatytų sumų ir nurašytų sumų yra 21 %. Iš esmės realiai išieškotos sumos atitinka mažiau nei ketvirtadalį išieškotinų sumų iki pagrįstoje nuomonėje nustatytos datos.
Komisija nurodo, kad santykis tarp realiai sumokėtų sumų ir priskaičiuotų sumų už kiekvienus aptariamus prekybos metus, neskaitant sumų, įtrauktų į mokėjimo planus ir nurašytų sumų, rodo, kad papildomo mokesčio taikymo sistema yra neveiksminga, nes aptariamu laikotarpiu bendrai šis santykis buvo mažesnis nei 21 %, nepaisant to, kad pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui praėjo daugiau nei 5 metai nuo paskutinių prekybos metų, kuriais Italijoje buvo nustatytas produkcijos perviršis.
Dėl Italijos pateiktų paaiškinimų, kad realiam mokėtinų papildomo mokesčio sumų surinkimui trukdė įvairūs dar nagrinėjimai ieškiniai, kuriuos skolininkai pateikė gavę reikalavimus sumokėti mokestį, Komisija palygino kiekvienų aptariamų prekybos metų realiai surinktas sumas su sumomis, kurios dar turi būti surinktos ir kurios nėra ginčijamos. Duomenys rodo, kad iš surinktinų 1 068 mln. EUR tik 241 mln. EUR buvo surinkti (tai sudaro 23 % surinktinų sumų), nepateikiant jokių paaiškinimų šiuo klausimu.
Kadangi papildomo mokesčio tikslas yra atgrasinti pieno produkciją, kuri viršija kiekybines nacionalines kvotas (KNK), ilgalaikis tokių didelių sumų neišieškojimas 20 metų po gamybos kvotų sistemos Italijoje nustatymo ir 6 metus nuo paskutinių metų, kada buvo nustatytas Italijos KNK perviršis, apribojo papildomo mokesčio sistemos veiksmingumą, kurio siekė teisės aktų leidėjas, kaip tai matyti iš nuolatinio kiekvienų prekybos metų nuo 1995 –1996 m. iki 2008–2009 m. perviršio.
Komisija tvirtina, kad tokių didelių sumų, susijusių su papildomu mokesčiu, neišieškojimas yra Italijos Respublikos aplaidumas, paaiškinantis papildomo mokesčio sistemos neveiksmingumą Italijoje atitinkamu laikotarpiu.
Pirma, Italijos painūs įgyvendinimo teisės aktai lėmė pavėluotą mokesčio sistemos nustatymą Italijoje ir neįprastai didelį skaičių teisminių bylų, neleidžiančių surinkti mokėtino mokesčio dėl nacionalinių teismų kaip apsaugos priemonių nustatytų mokėjimų sustabdymų.
Antra, Italija veiksmingai nepasinaudojo visais turimais administraciniais mechanizmais, kad realiai surinktų mokėtiną mokestį, pavyzdžiui kompensacijomis. Sistema, suteikianti galimybę mokėtiną mokestį kompensuoti iš pagalbos, teiktinos pagal bendrąją žemės ūkio politiką, buvo neveiksminga ir sukurta pavėluotai, be to, galioja Italijos įstatymai, kurie trukdo tokios sistemos įgyvendinimui.
Trečia, surinkimo procedūros iš esmės buvo sustabdytos nuo Įstatymo 33/2009 įsigaliojimo iki šiol, nes nėra įgyvendinimo nuostatų ar susiarimų tarp valdžios institucijų ir susijusių subjektų, kurie yra būtini atnaujinti šias procedūras.
Ketvirta, Komisija mano, kad dėl už surinkimo procedūras atsakingų administracinės valdžios institucijų padarytų metodologinių klaidų mokėtinos sumos nepagrįstai buvo pripažintos neišieškotinomis, todėl papildomo mokesčio surinkimas tapo neveiksmingas.
(1) 1992 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3950/92, nustatantis papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 405, p. 1).
(2) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1788/2003, nustatantis mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 270, p. 123; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 391).
(3) 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, p. 1).
(4) 1993 m. kovo 9 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 536/93, nustatantis išsamias papildomo mokesčio už pieną ir pieno produktus taikymo taisykles (OL L 57, p. 12).
(5) 2001 m. liepos 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1392/2001, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3950/92, nustatančio papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, taikymo taisykles (OL L 187, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 104).
(6) 2004 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 595/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, taikymo taisykles (OL L 94, p. 22; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 43 t., p. 333).
Full & Egal Universal Law Academy