7.12.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 406/14
2015 m. rugsėjo 3 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. birželio 24 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-527/13 Italija/Komisija
(Byla C-467/15 P)
(2015/C 406/15)
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci ir P. Němečková
Kita proceso šalis: Italijos Respublika
Apeliantės reikalavimai
Europos Sąjungos Komisija Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti 2015 m. birželio 24 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą, apie kurį Komisijai buvo praneštą tą pačią dieną, byloje T-527/13, Italijos Respublika/Komisija,
—
atmesti pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinį ir priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi abejose instancijose išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1)
Bendrasis Teismas neteisėtai savaip aiškino ir perkvalifikavo pirmojoje instancijoje pateiktą antrąjį ieškinio pagrindą. Taip jis pažeidė dispozityvumo principą ir draudimą savo iniciatyva pateikti pagrindą, susijusį su sprendimo teisėtumo dėl esmės, kurio ieškovė reikiamu laiku nepateikė.
2)
Bendrasis Teismas pažeidė SESV 108 straipsnį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (1) 1 straipsnį dėl naujos pagalbos ir esamos pagalbos sąvokų. Konkrečiai kalbant, jis nepagrįstai nusprendė, kad pagalba gali būti laikoma esama pagalba, nepaisant to, kad buvo pažeista sprendimu, kuriuo pagalba buvo pripažinta suderinama su vidaus rinka, nustatyta sąlyga. Jis taip pat nepaisė nusistovėjusios teismų praktikos, pagal kurią paprasčiausio šių sąlygų pažeidimo pakanka, kad būtų galima konstatuoti naują pagalbą, o nesant naujų aplinkybių, kurios pateisintų kitokį vertinimą – pagrįsti naują sprendimą dėl nesuderinamumo.
Be to, pagrįstai atmetęs argumentus, susijusius su tariamai nepakankamu sprendimo motyvavimu, Bendrasis Teismas sugrįžo prie šio vertinimo kaltindamas Komisiją, kad ji neįrodė, jog sąlygos pažeidimas turėjo įtakos Tarybos patvirtintos schemos esmei, ir remdamasis tuo jis nepagrįstai konstatavo, kad gali iš dalies panaikinti sprendimą dėl jame padarytos teisės klaidos.
Bendrasis Teismas tinkamai neatsižvelgė į institucinę pusiausvyrą tarp Tarybos ir Komisijos, numatytą SESV 108 straipsnyje. Kai Taryba vienbalsiai priimdama sprendimą įgyvendina savo kompetenciją išimtiniais atvejais paskelbti pagalbą suderinama su vidaus rinka, tačiau šį suderinamumą susieja su konkrečiomis sąlygomis, Komisija neturi vertinti, ar šios sąlygos iš tikrųjų yra esminės, ar vis dėlto jų pažeidimas gali likti nebaudžiamas.
3)
Bendrasis Teismas pažeidė SESV 108 straipsnį ir Reglamento Nr. 659/1999 4, 6, 7, 14 ir 16 straipsnius dėl naujoms pagalboms ir netinkamai taikomoms pagalboms taikomų procedūrų.
Pripažinęs, kad valstybės narės patvirtinant pagalbą nustatytų sąlygų nesilaikymas yra tam tikras netinkamas šios pagalbos taikymas, jis atmetė nuostatų, susijusių su netinkamai taikomai pagalbai taikytina tvarka taikymą remdamasis aplinkybe, kad Komisija savo sprendimo negrindė šiomis nuostatomis ir konstatuodamas, kad naujos pagalbos ir netinkamai taikomos pagalbos sąvokos panaikina viena kitos taikymą. Nuostatos, susijusios su netinkamai taikoma pagalba ir nuostatos, susijusios su nauja pagalba yra identiškos, kiek tai susiję su šia byla. Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą iš dalies panaikindamas sprendimą dėl pagalbos kvalifikavimo klaidos, kuri netyrėjo teisinių pasekmių.
(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).
Full & Egal Universal Law Academy