15.2.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 59/2
2015 m. lapkričio 12 d.Lotte Co. Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-483/12, Nestlé Unternehmungen Deutschland GmbH/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-586/15 P)
(2016/C 059/02)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Lotte Co. Ltd, atstovaujama advokatės M. Knitter
Kitos proceso šalys: Nestlé Unternehmungen Deutschland GmbH, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2015 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimą (T-483/12) ir atmesti ieškinį dėl 2012 m. rugsėjo 3 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo panaikinimo.
—
Nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą šiam teismui.
—
Priteisti iš ieškovės (Nestlé Unternehmungen Deutschland GmbH) bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą pažeidus 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalies a punktą. Konkrečiai, ji nurodo tris, jos nuomone, sprendimo trūkumus:
1.
Apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą taikius netinkamus kriterijus vertinant, kokiomis sąlygomis Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies a punkte leidžiama, kad prekių ženklas, nurodytas pagrindžiant protestą, koks konkrečiai naudojamas, skiriasi nuo įregistruoto prekių ženklo. Šiuo aspektu ji nurodo, kad Bendrasis Teismas teisiškai klaidingai nustatė proteste nurodyto prekių ženklo skiriamuosius požymius, taikydamas kriterijus, naudojamus nustatyti galimybės supainioti buvimą. Į klausimą, ar tam tikri požymiai yra būdingi, ar dominuoja prekių ženkle, o tai yra lemiamas aspektas siekiant nustatyti galimybę supainioti, negali būti atsižvelgta taip pat, kaip vertinant, kokiomis sąlygomis prekių ženklas gali būti pagrįstai naudojamas skirtingos formos. Šiuo aspektu nekyla klausimas, ar yra galimybė supainioti. Priešingai, svarbu tai, ar forma, kuria naudojamas prekių ženklas, skiriasi tik tiek mažai, kad abu žymenys apskritai gali būti laikomi tapačiais.
2.
Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes nustatant proteste nurodyto prekių ženklo skiriamuosius požymius. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą remdamasis kriterijais, taikytais Apeliacinės tarybos, bet pats neišnagrinėdamas daug skirtingų proteste nurodyto sudėtinio prekių ženklo požymių.
3.
Apeliantė tvirtina, kad Bendrojo Teismo sprendimo motyvuose yra prieštaravimų ir logikos klaidų, kiek tai susiję su formos, kuria naudojamas prekių ženklas, nustatymu. Žinoma, Bendrasis Teismas nurodo, kad naudojamas žymuo gali skirtis nuo formos, kokia jis buvo įregistruotas, tik „nežymiais požymiais“, o naudojamas žymuo ir įregistruotas prekių ženklas turi būti laikomi „iš esmės tapačiais“, kad būtų galima pripažinti pagrįstą naudojimą. Apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas, taikydamas vertinimo kriterijus, vis dėlto pateikia prieštaravimų ir logikos klaidų. Be to, Bendrasis Teismas pateikia griežtą vertinimą, ar formoje, kuria naudojamas prekių ženklas, yra trys požymiai, kuriuos jis laiko skiriamaisiais. Remdamasis šiais kriterijais, Bendrasis Teismas mano, kad prekių ženklas yra pagrįstai naudojamas, tačiau neatsižvelgiama į daug naujų požymių, kurie buvo panaudoti formoje, kurioje prekių ženklas naudojamas, o tai draudžia, apeliantės nuomone, naudojamą žymenį ir įregistruotą prekių ženklą laikyti „iš esmės tapačiais“.
Full & Egal Universal Law Academy