8.2.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 48/11
2015 m. lapkričio 13 d. Alain Laurent Brouillard pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-420/13, Brouillard/Teisingumo Teismas
(Byla C-590/15 P)
(2016/C 048/19)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantas: Alain Laurent Brouillard, atstovaujamas advokato P. Vande Casteele
Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
Apelianto reikalavimai
—
Pripažinti apeliacinį skundą pagrįstu ir panaikinti 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą (T-420/13);
—
Panaikinti 2013 m. birželio 5 d. raštus, kuriuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paprašė IDEST Communication SA, pirma, pateikti pasiūlymus derybų procedūroje dėl sutarties sudarymo, siekiant sudaryti pagrindų sutartis dėl teisinių dokumentų iš tam tikrų oficialių Europos Sąjungos kalbų į prancūzų kalbą vertimo (OL 2013/S 047-075037) ir, antra, patvirtinti, kad apeliantas neteiks paslaugų, su kuriomis susijusi sutartis.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Dėl vertimo paslaugų teikimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad apeliantas negali būti bendrovės, kurios paprašyta pateikti pasiūlymus, subrangovu dėl to, „ diplomas, kurį jis gavo baigęs Poitiers universitetą (teisės, ekonomikos ir administravimo magistras, privatinė teisė, teisininko lingvisto specializacija), nors tai yra 2 lygio magistro diplomas, nereiškia pilno teisinio išsilavinimo“ ir kad „šis vertinimas atitinka nusistovėjusią prancūzų vertimų skyriaus praktiką, pagal kurią Poitiers universiteto siūloma teisininkų lingvistų kvalifikacija (2 lygio magistras) nėra teisinis išsilavinimas, atitinkantis pranešimo apie sutartį III.2.1 punkte nustatytus reikalavimus“, pažymint, kad „diplomo įgijimo būdas (VAE, t. y. įgytos patirties patvirtinimas) neturėjo jokios įtakos vertinimui “.
2.
Apeliantas teigia, kad buvo pažeisti bendrieji vienodo požiūrio, įsisteigimo laisvės, laisvo darbuotojų judėjimo, proporcingumo principai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 15, 16, 20, 21, 51 ir 52 straipsniai, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45, 49, 51, 56 ir 57 straipsniai, teisė į mokslą ir nagrinėjimą, taip pat kad buvo padaryta teisės klaida ir viršyti įgaliojimai.
3.
Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai padarė išvadą, kad nebuvo „pažeistos“ pirma minėtos teisės ir laisvės. Teisės klaida yra juo labiau aiški atsižvelgiant į tai, kad apeliantas turi kvalifikacijas, kurios pagal savo pobūdį ir net iš esmės yra skirtos teikti teisinio vertimo paslaugas. Teisingumo Teismas taip pat „pažeidė“ bent jau apelianto teisę gauti naudos iš teisininko ir vertėjo išsilavinimo, įgyto universitete.
4.
Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir pažeidė Sąjungos teisę, kai manė, kad sutartis sudaranti institucija neprivalėjo atlikti palyginimo dėl to, kad Direktyva 2005/36 (1) nebuvo taikoma ir todėl „apeliantas negalėjo remtis teismo praktika dėl diplomų pripažinimo teigdamas, kad šiuo atveju Teisingumo Teismas turėjo atsižvelgti į kitas jo turimas kvalifikacijas ir patirtį“.
5.
Bendrasis Teismas padarė dar vieną teisės klaidą teigdamas, kad sutartis sudaranti institucija teisėtai galėjo neatsižvelgti į Prancūzijoje išduotą „teisės magistro“ diplomą (Bac + 5), „atsižvelgiant į Belgijoje ir Prancūzijoje iki 2004 m. reformos, per kurią buvo suderinti aukštojo mokslo diplomai Europoje, ir po jos egzistavusią diplomų įvairovę“.
6.
Minėtos Sąjungos pagrindinės laisvės ir bendrieji principai buvo pažeisti atskirai ar kartu su proporcingumo principu taip pat dėl to, kad apelianto kandidatūra buvo atmesta neatsižvelgus į visus jo diplomus, sertifikatus ir kitus pažymėjimus bei reikšmingą jo profesinę patirtį ir tai buvo padaryta nepalyginus jo profesinės ir akademinės kvalifikacijos su reikalaujama specifikacijoje.
(1) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, p. 22).
Full & Egal Universal Law Academy