1.2.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 38/33
2015 m. lapkričio 16 d. Rumunijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-784/14 Komisija/Rumunija
(Byla C-599/15 P)
(2016/C 038/46)
Proceso kalba: rumunų
Šalys
Apeliantė: Rumunija, atstovaujama R.-H. Radu, A. Buzoianu, E. Gane ir M. Chicu
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
I. Pripažinti apeliacinį skundą priimtinu, panaikinti visą Bendrojo Teismo nutartį byloje T-784/14, iš naujo priimti sprendimą byloje T-784/14, pripažinti ieškinį dėl panaikinimo priimtinu ir panaikinti 2014 m. rugsėjo 19d. raštą BUDG/B3/MV D (2014) 3079038;
arba
Pripažinti apeliacinį skundą priimtinu, panaikinti visą Bendrojo Teismo nutartį byloje T-784/14 ir grąžinti bylą T-784/14 Bendrajam Teismui, kad jis galėtų pripažinti ieškinį dėl panaikinimo priimtinu ir panaikinti 2014 m. rugsėjo 19d. raštą BUDG/B3/MV D (2014) 3079038.
—
II. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Pirmasis pagrindas – Proceso pažeidimai Bendrajame Teisme, pažeidžiantys Rumunijos valstybės interesus.
Rumunija laikosi nuomonės, kad nutartis buvo priimta pažeidžiant Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 130 straipsnio 7 ir 8 dalis.
Bendrasis Teismas nepatikrino ir tinkamai nemotyvavo klausimo, ar buvo būtina nagrinėti prieštaravimą dėl priimtinumo kartu nagrinėjant bylą iš esmės.
Nors Bendrasis Teismas nusprendė, kad bendras prieštaravimo dėl priimtinumo nagrinėjimas ir bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pateisinamas, jis padarė išvadą, kad Rumunijos pareiga mokėti kilo Sprendime 2007/436/EB, Euratomas (1) ir Reglamente Nr. 1150/2000 (2) nustatytų taisyklių, ir nusprendė, kad Rumunijos valstybė turėjo pareigą pagal šias nuostatas nustatyti ir sumokėti 14 883,79 euro sumą kaip tradicinius nuosavus išteklius.
Analizuodamas pareigos mokėti pobūdį ir pagrindą Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl bylos esmės ir taip veikė priešingai savo sprendimui nuspręsti tik dėl prieštaravimo dėl priimtinumo.
2.
Antrasis pagrindas – Europos Sąjungos Bendrojo Teismo įvykdytas Sąjungos teisės pažeidimas
Rumunija laikosi nuomonės, kad Bendrasis Teismas suklydo klasifikuodamas jai 2014 m. rugsėjo 19 d. BUDG/B3/MV D (2014) 3079038 raštu paskirtų pareigų pobūdį, tai padarydamas teisės klaidą, kuri paveikė Bendrojo Teismo analizę, susijusią su i) Komisijos kompetencijos vertinimu ir ii) ginčijamo rašto pobūdžiu.
Papildomai Rumunija laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas pažeidė Europos Sąjungos teisę ir neteisingai taikė Teisingumo Teismo praktiką, nes nusprendė, kad valstybė narė turi nuspręsti, ar buvo prarasti tradiciniai nuosavi ištekiai ir ar yra pareiga juos mokėti.
Be to, Rumunija ginčija tarpinių mokėjimų tvarkos taikymą šiuo atveju ir, atitinkamai, Bendrojo Teismo išvadas šiuo klausimu.
(1) 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 163, p. 17).
(2) 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas), Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 169).
Full & Egal Universal Law Academy