27.7.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 245/30
2015 m. balandžio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Icap a.o./Komisija
(Byla T-180/15)
(2015/C 245/37)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovės: Icap plc (Londonas, Jungtinė Karalystė), Icap Management Services Ltd (Londonas) ir Icap New Zealand Ltd (Velingtonas, Naujoji Zelandija), atstovaujamos advokatų C. Riis-Madsen ir S. Frank
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti, visą ar iš dalies, 2015 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimą byloje AT.39861 – Jenos palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės – C(2015) 432 final,
—
nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti skirtą baudą arba ją sumažinti,
—
bet kuriuo atveju priteisti iš atsakovės ieškovės bylinėjimosi ir kitas su šia byla susijusias išlaidas,
—
imtis bet kokių kitų, Bendrojo Teismo nuomone, tinkamų priemonių.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi šešiais pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos padarytomis fakto ir teisės klaidomis nusprendus, kad bankų elgesys ribojo ir (arba) iškreipė konkurenciją „dėl tikslo“.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su atsakovės padarytomis fakto ir teisės klaidomis nusprendus, kad ieškovėms tariamai sudarius sąlygas bankų elgesiui pažeista konkurencijos teisė, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį.
—
Ieškovių teigimu, SESV 101 straipsnis neapima bendrininko, nedalyvaujančio konkurenciją ribojančiame ir (arba) iškreipiančiame susitarime, elgesio. Bet kuriuo atveju Komisija taikė neteisingą kriterijų, apimantį per platų spektrą veiksmų, kurie nėra pakankamai glaudžiai susiję su neteisėtu elgesiu. Atsakovės sąlygų padaryti pažeidimą sudarymui taikytas kriterijus neapima ieškovių elgesio. Konkrečiai kalbant, ieškovės nurodo, jog išvada, kad ieškovės sudarė sąlygas bankams keistis informacija, neturi jokio faktinio pagrindo ir atsakovė nenurodo jokio atvejo, kai ieškovės sudarė sąlygas tokiam keitimuisi. Ieškovių teigimu, tas pats taikoma suderinimo sandorių nagrinėjimui. Atsižvelgiant į manipuliavimą duomenimis dėl JPY LIBOR apskaičiavimo, Komisija pripažino, kad tik vienas iš dviejų bankų žinojo apie ICAP dalyvavimą. Ieškovės teigia, kad ICAP nesudarė sąlygų padaryti pažeidimą, kiek tai susiję su bankų elgesiu. Be to, kalbant apie tuos pažeidimus, neteisėtas elgesys prasidėjo gerokai anksčiau, negu ICAP tariamai pradėjo sudaryti sąlygas daryti pažeidimą.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos padarytomis fakto ir teisės klaidomis nustatant ieškovių tariamo dalyvavimo darant pažeidimus trukmę.
—
Ieškovės teigia, kad bankai buvo prekybos jenos palūkanų normos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis partneriai, todėl žinojo vieni kitų prekybines pozicijas ir interesus. Ieškovių teigimu, Komisijos pateiktas įrodymas siekiant pagrįsti argumentą, kad ICAP žinojo apie dvišalį pažeidimą, yra nereikšmingas, neapibrėžtas ir klaidinantis. Be to, kaip teigia ieškovės, Komisijos požiūris pagrįstas ieškovių žinojimu ir elgesiu iki bankų padaryto dvišalio pažeidimo pabaigos nepateikiant jokių įrodymų, kad ieškovės nuolat žinojo apie bankų daromą pažeidimą.
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir gero administravimo principą.
—
Ieškovių teigimu, Komisija vykdė hibridinę susitarimo procedūrą, į per kurią 2013 m. gruodžio mėn. priimtą sprendimą dėl susitarimo buvo įtraukta ICAP ir išsamiai apibūdintas jos vaidmuo kaip bendrininkės, sudariusios sąlygas padaryti pažeidimą. Nuo tada Komisija nebegalėjo tvirtinti, kad yra nešališka nagrinėdama ICAP bylą.
5.
Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė Baudų apskaičiavimo gaires, vienodo požiūrio principą, proporcingumo principą ir teisinio saugumo principą.
—
Ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė teisinio saugumo principą, kai skyrė ne tik simbolines baudas. Tai taip pat tariamai nukrypsta nuo jos sprendimų priėmimo praktikos. Be to, ieškovių teigimu, Komisija pažeidė savo Baudų apskaičiavimo gaires, kai atsisakė kaip baudos pagrindą naudoti ieškovių pardavimo vertę, pakankamai nenurodė apskaičiuojant baudą taikyto metodo ir nepagrindė šio nukrypimo nuo jos ankstesnės sprendimų priėmimo praktikos. Be to, ieškovės mano, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, kai ieškoves vertino skirtingai negu kitą brokerį, apkaltintą sąlygų padaryti pažeidimą sudarymu panašiomis aplinkybėmis ir dėl to paties pažeidimo, ir galiausiai ieškoves vertino kaip bankus, kurie įvykdė pažeidimą, nepaisant to, kad ieškovės apkaltintos tik sąlygų padaryti pažeidimą sudarymu. Ieškovės teigia, kad dėl to skirtos baudos yra visiškai neproporcingos ir Komisija taip pažeidė proporcingumo principą.
6.
Šeštasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė ne bis in idem principą.
Full & Egal Universal Law Academy