1.10.2018
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 352/2
2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Juzgado de Primera Instancia no 38 de Barcelona, Tribunal Supremo (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Banco Santander, SA / Mahamadou Demba, Mercedes Godoy Bonet (C-96/16), Rafael Ramón Escobedo Cortés / Banco de Sabadell SA (C-94/17)
(Sujungtos bylos C-96/16 ir C-94/17) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 93/13/EEB - Nesąžiningos sąlygos - Taikymo sritis - Skolinio reikalavimo perleidimas - Paskolos sutartis, sudaryta su vartotoju - Šios delspinigius nustatančios sutarties sąlygos nesąžiningumo vertinimo kriterijai - Šio nesąžiningumo pasekmės))
(2018/C 352/02)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Juzgado de Primera Instancia no 38 de Barcelona, Tribunal Supremo
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Banco Santander, SA (C-96/16), Rafael Ramón Escobedo Cortés (C-94/17)
Atsakovai: Mahamadou Demba, Mercedes Godoy Bonet (C-96/16), Banco de Sabadell SA (C-94/17)
Rezoliucinė dalis
1.
1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais turi būti aiškinama taip, kad, pirma, ji netaikoma tokiai komercinei praktikai, kai už nedidelę kainą perleidžiama arba nuperkama skola, nors tokios perleidimo galimybės nebuvo konkrečiai numatyta su vartotoju sudarytoje paskolos sutartyje, prieš tai vartotojas nebuvo iš anksto informuotas arba nebuvo gautas jo sutikimas ir jam nebuvo suteikta galimybės savo skolą išpirkti ir taip ją panaikinti, kompensuojant perėmėjui sumą, kurią šis sumokėjo už šį perleidimą, kartu su taikytinomis palūkanomis ir išlaidomis. Antra, ši direktyva taip pat nedraudžia tokių nacionalinės teisės nuostatų, kaip numatytos Código Civil (Civilinis kodeksas) 1535 straipsnyje ir 2000 m. sausio 7 d. Ley 1/2000 de Enjuiciamiento Civil (Įstatymas 1/2000 dėl Civilinio proceso kodekso) 17 ir 540 straipsniuose, kuriomis reglamentuojama tokia skolos išpirkimo galimybė ir perleidėjo pakeitimas perėmėju per vykstančias procedūras.
2.
Direktyva 93/13 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama tokia nacionalinio teismo jurisprudencija, kaip pagrindinėse bylose nagrinėjama Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) jurisprudencija, pagal kurią delspinigių normą nustatanti paskolos sutarties, sudarytos su vartotoju, sąlyga, dėl kurios nebuvo derėtasi, yra nesąžininga, jeigu mokėjimo įsipareigojimą delsiantis įvykdyti vartotojas privalo sumokėti neproporcingai didelę kompensaciją, nes ši norma daugiau kaip dviem procentiniais punktais viršija sutartyje numatytų įprastų palūkanų normą.
3.
Direktyva 93/13 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama tokia nacionalinio teismo jurisprudencija, kaip pagrindinėse bylose nagrinėjama Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) jurisprudencija, pagal kurią delspinigių normą nustatančios paskolos sutarties, sudarytos su vartotoju, sąlygos, dėl kurios nebuvo derėtasi, pripažinimas nesąžininga lemia visišką tokių delspinigių panaikinimą, ir toliau skaičiuojamos tik šioje sutartyje numatytos įprastos palūkanos.
(1) OL C 145, 2016 4 25.
OL C 151, 2017 5 15.
Full & Egal Universal Law Academy