15.4.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 139/7
2019 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Østre Landsret (Danija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Skatteministeriet/T Danmark (C-116/16), Y Denmark Aps (C-117/16)
(Sujungtos bylos C-116/16 ir C-117/16) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisės aktų derinimas - Bendra mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių patronuojančiosioms ir patronuojamosioms bendrovėms - Direktyva 90/435/EEB - Valstybės narės bendrovių pelno, paskirstyto kitų valstybių narių bendrovėms, neapmokestinimas - Tikrasis paskirstyto pelno savininkas - Piktnaudžiavimas teise - Valstybėje narėje įsteigta bendrovė, kitoje valstybėje narėje įsteigtai asocijuotai bendrovei pervedanti dividendus, kurių visa suma ar beveik visa suma vėliau pervedama už Europos Sąjungos teritorijos ribų - Patronuojamoji bendrovė, kuriai nustatyta pareiga išskaičiuoti pelno mokestį prie šaltinio)
(2019/C 139/04)
Proceso kalba: danų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Østre Landsret
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Skatteministeriet
Atsakovės: T Danmark (C-116/16), Y Denmark Aps (C-117/16)
Rezoliucinė dalis
1.
Sujungti bylas C-116/16 ir C-117/16, kad būtų priimtas bendras sprendimas.
2.
Bendrąjį Sąjungos teisės principą, kad teisės subjektai neturi sukčiaudami ar piktnaudžiaudami pasinaudoti Sąjungos teisės normomis, reikia aiškinti taip, kad nacionalinės valdžios institucijos ir teismai turi atsisakyti leisti mokesčių mokėtojui sukčiaujant ar piktnaudžiaujant pasinaudoti 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, iš dalies pakeistos 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2003/123/EB, 5 straipsnyje numatytu atleidimu nuo mokesčio prie šaltinio už pelną, patronuojamosios bendrovės paskirstytą savo patronuojančiajai bendrovei, net ir nesant nacionalinės teisės ar sutartyje įtvirtintų nuostatų dėl tokio atsisakymo.
3.
Siekiant įrodyti piktnaudžiavimą, reikia, pirma, kad būtų visuma objektyvių aplinkybių, iš kurių matytųsi, kad, nepaisant formalaus Sąjungos teisės aktuose numatytų sąlygų laikymosi, šiais teisės aktais siekiamas tikslas nebuvo įvykdytas, ir, antra, kad būtų subjektyvus aspektas, pasireiškiantis siekiu gauti naudos iš Sąjungos teisės aktų, dirbtinai sukuriant sąlygas, kurių reikia jai gauti. Tam tikra įrodymų visuma gali paliudyti piktnaudžiavimo teise buvimą, jei šie įrodymai yra objektyvūs ir nuoseklūs. Tokie įrodymai, be kita ko, gali būti ekonominio pateisinimo neturinčių bendrovių tarpininkių buvimas, taip pat visiškai formalus bendrovių grupės struktūros, finansinio darinio ir paskolų pobūdis.
4.
Siekdama bendrovei atsisakyti pripažinti tikrosios dividendų savininkės statusą ar nustatyti piktnaudžiavimo teise buvimą, nacionalinė valdžios institucija neturi nustatyti bendrovės (-ių), kurią (-ias) ji laiko tikrąja šių dividendų savininke.
5.
Esant situacijai, kai Direktyvoje 90/435, iš dalies pakeistoje Direktyva 2003/123, numatyta atleidimo nuo mokesčio prie šaltinio už dividendus, kuriuos bendrovė, valstybės narės rezidentė, pervedė bendrovei, kitos valstybės narės rezidentei, sistema netaikytina dėl sukčiavimo ar piktnaudžiavimo, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalį, konstatavimo, SESV įtvirtintomis laisvėmis negali būti remiamasi siekiant užginčyti pirmosios valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius šių dividendų apmokestinimą.
(1) OL C 270, 2016 7 25.
Full & Egal Universal Law Academy