4.9.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 293/6
2017 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Szolnoki Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Túrkevei Tejtermelő Kft./Országos Környezetvédelmi és Természetvédelmi Főfelügyelőség
(Byla C-129/16) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Aplinka - SESV 191 ir 193 straipsniai - Direktyva 2004/35/EB - Taikymas ratione materiae - Oro tarša dėl neteisėto atliekų deginimo - Principas „teršėjas moka“ - Nacionalinės teisės aktas, kuriame nustatyta žemės sklypo savininko, kuriame atsirado tarša, ir teršėjo solidarioji atsakomybė))
(2017/C 293/08)
Proceso kalba: vengrų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Szolnoki Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: Túrkevei Tejtermelő Kft.
Atsakovė: Országos Környezetvédelmi és Természetvédelmi Főfelügyelőség
Rezoliucinė dalis
1.
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) nuostatas, siejamas su SESV 191 ir 193 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad tiek, kiek pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija patenka į Direktyvos 2004/35 taikymo sritį (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), remiantis jomis nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuose, be žemės sklypų, kuriuose kilo neteisėta tarša, naudotojų, yra nustatyta kita kategorija asmenų, solidariai atsakingų už tokią žalą aplinkai, t. y. žemės sklypų savininkai, ir nėra reikalaujama nustatyti minėtų savininkų elgesio ir konstatuotos taršos priežastinio ryšio, su sąlyga, kad šios teisės nuostatos atitinka bendruosius Sąjungos teisės principus ir bet kokią kitą ESS, SESV ir Sąjungos antrinės teisės aktų taikytiną nuostatą.
2.
Direktyvos 2004/35 16 straipsnį ir SESV 193 straipsnį reikia aiškinti taip, kad remiantis jais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos žemės sklypų, kuriuose atsirado neteisėta tarša, savininkai yra laikomi solidariai atsakingais už tokią žalą aplinkai kartu su šių žemės sklypų naudotojais ir nacionalinė kompetentinga institucija jiems taip pat gali paskirti baudą, su sąlyga, kad tokie teisės aktai yra tinkami griežtesnės apsaugos tikslui pasiekti ir kad baudos sumos nustatymo tvarka neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
(1) OL C 211, 2016 6 13.