Byla C-191/16: 2018 m. balandžio 10 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Landgericht Berlin (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Romano Pisciotti / Bundesrepublik Deutschland (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Sąjungos pilietybė — SESV 18 ir 21 straipsniai — Valstybės narės piliečio, pasinaudojusio teise laisvai judėti, išdavimas Jungtinėms Amerikos Valstijoms — Europos Sąjungos ir šios trečiosios valstybės susitarimas dėl ekstradicijos — Sąjungos teisės taikymo sritis — Draudimas išduoti, taikomas tik valstybės narės piliečiams — Judėjimo laisvės apribojimas — Nebaudžiamumo prevencija grindžiamas pateisinimas — Proporcingumas — Pranešimas Sąjungos piliečio kilmės valstybei narei)
C2002018LT210120180410LT00022121
2018 m. balandžio 10 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Landgericht Berlin (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Romano Pisciotti / Bundesrepublik Deutschland
(Byla C-191/16) ( 1 )
„(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Sąjungos pilietybė — SESV 18 ir 21 straipsniai — Valstybės narės piliečio, pasinaudojusio teise laisvai judėti, išdavimas Jungtinėms Amerikos Valstijoms — Europos Sąjungos ir šios trečiosios valstybės susitarimas dėl ekstradicijos — Sąjungos teisės taikymo sritis — Draudimas išduoti, taikomas tik valstybės narės piliečiams — Judėjimo laisvės apribojimas — Nebaudžiamumo prevencija grindžiamas pateisinimas — Proporcingumas — Pranešimas Sąjungos piliečio kilmės valstybei narei)“2018/C 200/02Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Landgericht Berlin
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Romano Pisciotti
Atsakovė: Bundesrepublik Deutschland
Rezoliucinė dalis
1.
Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai Sąjungos pilietis, dėl kurio buvo gautas JAV ekstradicijos prašymas, siekiant įvykdyti šį prašymą buvo laikinai sulaikytas ne jo pilietybės valstybėje narėje, šio piliečio situacija patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, kai šis pilietis pasinaudojo savo teise laisvai judėti Europos Sąjungoje ir minėtas ekstradicijos prašymas buvo įvykdytas vadovaujantis 2003 m. birželio 25 d. ES ir JAV susitarimu dėl ekstradicijos.
2.
SESV 18 ir 21 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai Sąjungos pilietis, dėl kurio buvo gautas JAV ekstradicijos prašymas pagal 2003 m. birželio 25 d. ES ir JAV susitarimą dėl ekstradicijos, siekiant įvykdyti šį prašymą buvo laikinai sulaikytas ne jo pilietybės valstybėje narėje, pagal minėtus straipsnius nedraudžiama, kad prašomoji valstybė narė, suteikusi valstybės narės, kurios pilietis yra asmuo, kompetentingoms institucijoms galimybę pagal Europos arešto orderį prašyti perduoti šį pilietį, tačiau, šiai valstybei narei nesiėmus jokių priemonių šiuo klausimu, pagal savo konstitucinę teisę normą darytų skirtumą tarp savo ir kitų valstybių narių piliečių ir, nors ji neleidžia išduoti savo piliečių, leistų vykdyti šio asmens ekstradiciją.
( 1 ) OL C 270, 2016 7 25.
Full & Egal Universal Law Academy