3.4.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 104/22
2017 m. vasario 9 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (High Court of Justice, Family Division (England and Wales) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) M. S./P. S.
(Byla C-283/16) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 - 41 straipsnio 1 dalis - Teismo sprendimų pripažinimas, vykdymas ir bendradarbiavimas išlaikymo prievolių srityje - Sprendimo vykdymas valstybėje narėje - Prašymo pateikimas tiesiogiai vykdymo valstybės narės kompetentingai institucijai - Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos privaloma kreiptis į vykdymo valstybės narės centrinę instituciją))
(2017/C 104/32)
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
High Court of Justice, Family Division (England and Wales)
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: M. S.
Kita proceso šalis: P. S.
Rezoliucinė dalis
1.
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje IV skyriaus nuostatos, visų pirma šio reglamento 41 straipsnio 1 dalis, turi būti aiškinamos taip, kad išlaikymo kreditorius, kuris siekia, kad vienoje valstybėje narėje priimtas jam palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas kitoje valstybėje narėje, gali pateikti prašymą tiesiogiai pastarosios valstybės narės kompetentingai institucijai, kaip antai specializuotam teismui, ir iš jo negalima reikalauti teikti prašymą tam teismui per vykdymo valstybės narės centrinę instituciją.
2.
Valstybės narės privalo užtikrinti Reglamento Nr. 4/2009 41 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės visišką veiksmingumą, prireikus pakeisdamos savo procesines normas. Bet kuriuo atveju nacionalinis teismas turi taikyti šios 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, prireikus netaikydamas prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų, ir dėl to leisti išlaikymo kreditoriui pateikti prašymą tiesiogiai vykdymo valstybės narės kompetentingai institucijai, net jeigu to nenumatyta nacionalinėje teisėje.
(1) OL C 279, 2016 8 1.