10.9.2018
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 319/4
2018 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą), inicijuotoje CX
(Byla C-629/16) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Tarptautinis prekių vežimas keliais - Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarimas - 9 straipsnis - Papildomas protokolas - 41 ir 42 straipsniai - Laisvė teikti paslaugas - Status quo išlyga - EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95 - 5 ir 7 straipsniai - Laisvas prekių judėjimas - Nacionalinės teisės normos, kuriomis apribojama prekių vežimo įmonių, turinčių buveinę Turkijoje, teisė važiuoti savo transporto priemonėmis atitinkamos valstybės narės teritorijoje - Pareiga gauti arba leidimą, išduotą neviršijant kvotos, kuri nustatyta pagal dvišalį minėtos valstybės narės ir Turkijos sudarytą susitarimą, arba leidimą, išduotą konkrečiam vežimui, susijusiam su svarbiu viešuoju interesu))
(2018/C 319/04)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Verwaltungsgerichtshof
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorius: CX
dalyvaujant: Bezirkshauptmannschaft Schärding
Rezoliucinė dalis
Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarimo, kurį 1963 m. rugsėjo 12 d. Ankaroje Turkijos Respublika pasirašė su EEB valstybėmis narėmis ir Bendrija ir kuris pastarosios vardu buvo sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas 1963 m. gruodžio 23 d. Tarybos sprendimu 64/732/EEB, 1970 m. lapkričio 23 d. Briuselyje pasirašyto papildomo protokolo, kuris Bendrijos vardu sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2760/72, ir EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos etapo įgyvendinimo nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad joms neprieštarauja valstybės narės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį prekių vežimo keliais įmonės, turinčios buveinę Turkijoje, tokį vežimą į šią valstybę narę arba per jos teritoriją gali vykdyti tik jei turi pažymėjimus, išduotus laikantis šiai vežimo rūšiai pagal dvišalį susitarimą, sudarytą tarp minėtos valstybės narės ir Turkijos Respublikos, nustatytos kvotos, arba jeigu leidimas joms buvo išduotas atsižvelgiant į svarbų viešąjį interesą, jeigu šiuo teisės aktu nenustatomas naujas laisvės teikti paslaugas apribojimas, kaip tai suprantama pagal minėto papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalį, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
(1) OL C 104, 2017 4 3.
Full & Egal Universal Law Academy