GENERALINIO ADVOKATO
NILS WAHL IŠVADA,
pateikta 2017 m. kovo 9 d. ( 1 )
Byla C‑80/16
ArcelorMittal Atlantique et Lorraine
prieš
Ministre de l’Écologie, du Développement durable et de l'Énergie
(Tribunal administratif de Montreuil (Montrėjaus administracinis teismas, Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Aplinka – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – Direktyva 2003/87/EB – Pereinamojo laikotarpio taisyklės – Sprendimas 2011/278/ES – Galiojimas – Nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo metodas – Plieno sektorius – Išlydyto metalo ir sukepintosios rūdos santykiniai taršos rodikliai – Elektros energijos gamyba iš dujų atliekų – Tiksliausių ir naujausių duomenų naudojimas – Efektyviausi įrenginiai – Pareiga motyvuoti“
1.
Ši byla susijusi su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuri buvo įdiegta Direktyva 2003/87/EB ( 2 ). Kadangi ši sistema visų pirma susijusi su finansiniais interesais, Sąjungos teismams skundžiami įvairiausi jos aspektai ( 3 ). Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Sprendimo 2011/278/ES ( 4 ), priimto remiantis ta direktyva, galiojimo. Teisingumo Teismui pateiktais klausimais iškeliama sudėtinga problema dėl to, kokį metodą turi taikyti Komisija Sąjungos lygmeniu nustatydama santykinius taršos rodiklius, pagal kuriuos 2013–2020 m. plieno sektoriuje nemokamai suteikiami apyvartiniai taršos leidimai.
2.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiai prašo Teisingumo Teismo išaiškinti, ar Komisija, nustatydama atitinkamus santykinius taršos rodiklius, galėjo: 1) nuspręsti į išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį neįtraukti emisijos, susijusios su perdirbamų dujų atliekų naudojimu elektros energijai gaminti; 2) nustatyti išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį remdamasi geležies ir plieno GPGBID ( 5 ) ir Sprendimu 2007/589/EB ( 6 ); 3) prie etaloninių įrenginių priskirti gamyklą, kurioje gaminama ir sukepintoji rūda, ir granulės, nustatant sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį, ir galiausiai 4) konkrečiai nenurodyti tokio savo pasirinkimo motyvų.
3.
Iš pirmo žvilgsnio prejudiciniai klausimai atrodo ypač techniniai, tačiau tai neturėtų užgožti šių klausimų svarbos. Viena vertus, Direktyva 2003/87 įdiegta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema kintančioje nūdienos aplinkoje neabejotinai yra Sąjungos aplinkos apsaugos politikos pagrindas ( 7 ). Kita vertus, po karščiausių metų per visą orų stebėjimo istoriją, per kuriuos mokslininkai, be kita ko, užfiksavo žemiausią Arkties jūros ledo lygį, iškeltų klausimų svarba vargu ar gali būti perdėta.
4.
Toliau paaiškinsiu, kodėl Komisija Sprendime 2011/278 nurodytus santykinius taršos rodiklius nustatė laikydamasi Direktyvos 2003/87.
I. Teisinis pagrindas
A. Direktyva 2003/87
5.
Direktyvos 2003/87 10a straipsnyje numatytas nemokamas apyvartinių taršos leidimų suteikimas pereinamuoju 2013–2020 m. laikotarpiu. Jo 1–3, 6 ir 12 dalyse nustatyta:
„1. Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija priima visai Bendrijai taikomas ir visiškai suderintas įgyvendinimo priemones dėl apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pagal 4, 5, 7 ir 12 dalis, įskaitant 19 dalies suderintam taikymui būtinas nuostatas.
Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis kiek įmanoma apibrėžiami visos Bendrijos ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Nemokami [apyvartiniai taršos] leidimai jokiai elektros energijos gamybai nesuteikiami, išskyrus 10c straipsnyje numatytus atvejus ir elektrą, gaminamą iš dujų atliekų.
Iš esmės, kiekvienam sektoriui ir jo pošakiui taikomas santykinis taršos rodiklis apskaičiuojamas nuo galutinio produkto, o ne nuo žaliavų, siekiant, kad per visą atitinkamo sektoriaus arba jo pošakio gamybos procesą būtų kuo labiau sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir padidėtų energijos naudojimo efektyvumas.
Apibrėždama principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ex ante santykiniai taršos rodikliai, Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant atitinkamus sektorius.
Bendrijai patvirtinus tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, pagal kurį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas privaloma sumažinti tiek, kiek ir Bendrijoje, Komisija peržiūri tas priemones ir numato, kad nemokami apyvartiniai taršos leidimai suteikiami tik tuomet, kai tai visiškai pagrįsta atsižvelgiant į tą susitarimą.
2. Apibrėžiant principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ar jų pošakių ex ante santykiniai taršos rodikliai, išeities tašku nurodomos 10 % veiksmingiausių sektoriaus arba jo pošakio įrenginių Bendrijoje vidutinės eksploatavimo charakteristikos 2007–2008 m. Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant atitinkamus sektorius ir jų pošakius.
14 ir 15 straipsniuose nurodytuose reglamentuose nustatomos suderintos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis pramoninių procesų metu susijusių stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, skirtos ex ante santykinių taršos rodiklių nustatymui.
3. Pagal 4 ir 8 dalis ir nepaisant 10c straipsnio, elektros energijos gamybos įrenginiams, anglies dioksido surinkimo įrenginiams, transportavimo vamzdynams arba saugykloms nemokami apyvartiniai taršos leidimai nesuteikiami.
<…>
6. Valstybės narės taip pat gali priimti finansines priemones, skirtas sektoriams arba jų pošakiams, kuriems, kaip nustatyta, gresia didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, susijusi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, dėl kurios kylančioms sąnaudoms įtakos turėjo elektros kainos, siekiant kompensuoti šias sąnaudas, jei remiamasi taikomomis ir priimamomis šios srities valstybės pagalbą reglamentuojančiomis taisyklėmis. <…>
<…>
12. <…> 2013 m. ir kiekvienais tolesniais metais iki 2020 m. įrenginiams sektoriuose arba jų pošakiuose, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, pagal 1 dalį nemokamai suteikiama iki 100 % pagal 1 dalį nustatyto apyvartinių taršos leidimų skaičiaus.“
B. Sprendimas 2011/278
6.
Direktyvos 2003/87 10a straipsnyje minimus produktų santykinius taršos rodiklius Komisija nustatė Sprendime 2011/278. Norint suprasti ginčijamiems sukepintosios rūdos ir išlydyto metalo santykiniams taršos rodikliams nustatyti taikomą metodą, yra labai svarbios toliau išvardytos konstatuojamosios dalys. Jose nustatyta (be išnašų):
„(2)
apibrėžiant principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ar jų pošakių ex ante santykiniai taršos rodikliai, išeities tašku turėtų būti 10 % efektyviausių sektoriaus arba jo pošakio įrenginių ES vidutinės eksploatavimo charakteristikos 2007–2008 m. <…>;
<…>
(4)
kiek buvo įmanoma, Komisija nustatė produktų ir tarpinių produktų, kuriais tarpusavyje prekiauja įrenginius eksploatuojantys veiklos vykdytojai, pagamintų vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytų rūšių veiklą, santykinius taršos rodiklius. Jei vienas produktas yra tiesioginis kito produkto pakaitalas, abiem tokiems produktams turėtų būti taikomas tas pats santykinis taršos rodiklis ir susijęs produkto apibūdinimas;
<…>
(6)
santykinių taršos rodiklių vertės turėtų apimti visas tiesiogiai su gamyba susijusias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, įskaitant ŠESD, susijusias su gamybai naudojamos išmatuojamos šilumos gamyba, nepriklausomai nuo to, ar ta išmatuojama šiluma pagaminta tame pačiame, ar kitame įrenginyje. Nustatant santykinių taršos rodiklių vertes neįskaičiuotos ŠESD, susijusios su elektros energijos gamyba ir su išmatuojamos šilumos eksportu, įskaitant ŠESD, neišmestas gaminant alternatyvią šilumą ir elektros energiją egzoterminiais procesais arba gaminant elektros energiją tiesiogiai neišmetant ŠESD. <…>
(7)
siekiant užtikrinti, kad santykiniai taršos rodikliai padėtų mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, tam tikrų gamybos procesų, kuriuose tiesiogiai išmetamos ŠESD, dėl kurių gali būti suteikiami nemokami ATL pagal Direktyvą 2003/87/EB, ir gaminant elektrą netiesiogiai išmetamos ŠESD, dėl kurių nemokami ATL pagal Direktyvą 2003/87/EB negali būti suteikiami, gali būti tam tikru mastu vienos kitomis pakeistos, atveju nustatant santykinių taršos rodiklių vertes atsižvelgta į visą išmetamųjų ŠESD kiekį, įskaitant su elektros gamyba susijusias netiesiogiai išmetamas ŠESD, kad būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos daug kuro ir elektros energijos naudojantiems įrenginiams. Suteikiant ATL pagal atitinkamus santykinius taršos rodiklius, iš visų išmestų ŠESD kiekio turėtų būti atsižvelgiama tik į tiesiogiai išmestas ŠESD, kad nemokami ATL nebūtų suteikiami už ŠESD, susijusias su elektros energijos gamyba;
(8)
nustatydama santykinių taršos rodiklių vertes Komisija kaip išeities tašką naudojo 2007 ir 2008 m. 10 % ŠESD atžvilgiu efektyviausių įrenginių, kurių duomenys buvo surinkti, išmetamųjų ŠESD kiekio aritmetinį vidurkį. Be to, vadovaudamasi Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalimi ir remdamasi papildoma iš įvairių šaltinių gauta informacija bei specialiu tyrimu, kurio metu išanalizuota efektyviausios technologijos ir sumažinimo potencialas Europos ir tarptautiniu mastu, Komisija dėl kiekvieno sektoriaus išnagrinėjo, ar nustatytieji išeities taškai pakankamai atspindi efektyviausias technologijas, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai. Santykinių taršos rodiklių vertės nustatytos remiantis duomenimis iš labai įvairių šaltinių, siekiant apimti kuo daugiau įrenginių, kuriuose 2007 ir 2008 m. buvo gaminami atitinkami produktai, kurių santykiniai taršos rodikliai nustatomi. Visų pirma, remdamosi nustatytomis taisyklėmis (vadinamosiomis sektorių vidaus tvarkos taisyklėmis, angl. sector rule books) atitinkamos Europos sektorių asociacijos pačios surinko arba pavedė jų vardu surinkti duomenis apie įrenginius, kuriems taikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir kurie gamina produktus, kurių santykiniai taršos rodikliai nustatomi. Darydama nuorodą į tas sektorių vidaus tvarkos taisykles Komisija pateikė duomenų, kurie bus naudojami ŠESD ATLPS santykiniams taršos rodikliams nustatyti, kokybės ir patikros kriterijų gaires. Antra, Europos sektorių asociacijų surinkti duomenys buvo papildyti konsultantų Europos Komisijos vardu surinktais duomenimis apie įrenginius, kurių neapėmė sektorių duomenys, ir valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktais duomenimis bei analizėmis;
<…>
(10)
tais atvejais, kai įrenginyje gaminami keli produktai ir nebuvo įmanoma atskirti su konkrečiu produktu susijusių ŠESD, rinkti ir santykiniam taršos rodikliui nustatyti naudoti tik tų įrenginių, kuriuose gaminamas tik vienas produktas, duomenys. Tai pasakytina apie tokių produktų kaip kalkės, dolomitinės kalkės, nespalvoto stiklo buteliai ir stiklainiai, spalvoto stiklo buteliai ir stiklainiai, fasadinės apdailos plytos, grindinio blokai, purškiamojo džiovinimo milteliai, nedengtas plonasis popierius, servetėlės, popierius bei kartonas išoriniams daugiasluoksnio kartono sluoksniams, pagaminti iš popieriaus atliekų ir liekanų, gofravimo popierius, nedengtas ir dengtas kartonas santykinius taršos rodiklius. Siekiant padidinti rezultatų svorį ir patikrinti jų patikimumą, 10 % efektyviausių įrenginių vidutinės charakteristikų vertės palygintos su literatūroje apie efektyviausias technologijas pateikiamomis vertėmis;
(11)
jei nebuvo jokių duomenų arba nebuvo santykinių taršos rodiklių nustatymo metodiką atitinkančių duomenų, santykinių taršos rodiklių vertėms nustatyti naudota informacija apie dabartinius išmetamųjų ŠESD bei naudojamų žaliavų kiekius ir apie efektyviausias technologijas, pastarąją dažniausiai imant iš [GPGBID], parengtų pagal Direktyvą 2008/1/EB <…> Taigi dėl duomenų apie dujų atliekų apdorojimą, šilumos eksportą ir elektros gamybą stygiaus kokso ir išlydyto metalo santykinių taršos rodiklių vertės nustatytos remiantis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų ŠESD apskaičiavimais, pagrįstais atitinkamame GPGBID pateikta informacija apie susijusius energijos srautus ir standartinius išmetamųjų teršalų faktorius, nustatytus Komisijos sprendime 2007/589/EB <…> Sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis taip pat pakoreguotas remiantis atitinkamame GPGBID pateikta informacija apie energijos srautus ir atsižvelgiant į sektoriuje deginamas dujų atliekas;
(12)
tais atvejais, kai produkto santykinio taršos rodiklio nustatyti neįmanoma, tačiau jį gaminant išmetamos ŠESD, dėl kurių gali būti suteikiami nemokami ATL, tie ATL suteikiami remiantis bendraisiais alternatyviais skaičiavimo metodais. Siekiant, kad bent tam tikrose gamybos procesų dalyse būtų išmetama kuo mažiau ŠESD ir sutaupoma kuo daugiau energijos, sukurta trijų alternatyvių skaičiavimo metodų hierarchija. Šilumos vartojimo procesams, kuriuose naudojamas išmatuojamas šilumnešis, taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis. Kai vartojama neišmatuojama šiluma, taikomas kuro santykinis taršos rodiklis. Šilumos ir kuro santykinių taršos rodiklių vertės nustatytos remiantis skaidrumo ir paprastumo principais, naudojant plačiai prieinamo kuro, laikytino antru pagal išmetamųjų ŠESD efektyvumą, pamatinę efektyvumo vertę, atsižvelgiant į efektyvaus energijos vartojimo būdus. Proceso metu išsiskiriančių ŠESD atveju ATL turėtų būti suteikiami remiantis ankstesnio laikotarpio išmetamųjų ŠESD kiekiu. <…>;
<…>
(32)
be to, nustatant produktų santykinius taršos rodiklius derėtų atsižvelgti į efektyvų energijos regeneravimą iš dujų atliekų ir su jų naudojimu susijusių išmetamųjų ŠESD kiekį. Todėl nustatant produktų, kuriuos gaminant susidaro dujų atliekos, santykinių taršos rodiklių vertes daugeliu atvejų atsižvelgta į anglies dioksido kiekį šiose dujų atliekose. Jei dujų atliekos iš gamybos proceso eksportuojamos už atitinkamo produkto santykinio taršos rodiklio sistemos ribų ir sudeginamos pagaminant šilumą, kuriai netaikomi I priede nustatyti procesai ir jų santykiniai taršos rodikliai, į susijusias išmetamąsias ŠESD turėtų būti atsižvelgiama skiriant papildomus ATL remiantis šilumos arba kuro santykiniais taršos rodikliais. Siekiant, kad taikant bendrą principą dėl elektros energijos gamybos nesuteikti jokių nemokamų ATL nebūtų be reikalo iškreipta pramonės įrenginiams tiekiamos elektros energijos rinkos konkurencija, ir atsižvelgiant į tai, kad anglies dioksido kaina įskaičiuota į elektros energijos kainą, derėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai dujų atliekos iš gamybos proceso eksportuojamos už atitinkamo produkto santykinio taršos rodiklio sistemos ribų ir sudeginamos pagaminant elektros energiją, nebūtų suteikiama jokių papildomų ATL, išskyrus tuos, kurie yra susiję su dujų atliekose esančio anglies dioksido kiekiu ir yra įskaičiuoti į atitinkamo produkto santykinį taršos rodiklį“.
7.
Sukepintosios rūdos ir išlydyto metalo santykiniai taršos rodikliai nustatyti sprendimo I priede. Nustatytos santykinio taršos rodiklio vertės atitinkamai yra 0,171 ir 1,328 ATL už toną.
II. Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudiciniai klausimai
8.
Tribunal administratif de Montreuil (Montrėjaus administracinis teismas) nagrinėjamoje pagrindinėje byloje bendrovė ArcelorMittal Atlantique et Lorraine (toliau – ArcelorMittal) prašo panaikinti 2014 m. sausio 24 d.Ministre de l’Écologie, du Développement durable et de l'Énergie (ekologijos, tvaraus vystymosi ir energetikos ministras) įsakymą dėl veiklos vykdytojų, kuriems skiriami šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniai taršos leidimai, sąrašo ir nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus 2013–2020 m. ( 8 ). Be to, bendrovė to teismo prašo panaikinti 2014 m. birželio 11 d. ministro sprendimą atmesti prašymą atšaukti tą įsakymą.
9.
Skundžiamas įsakymas buvo priimtas remiantis Sprendimu 2011/278. ArcelorMittal iš esmės tvirtina, kad ministro įsakymas ir sprendimas yra neteisėti, nes jie grindžiami Sprendimu 2011/278, kuris savo ruožtu yra nesuderinamas su Direktyva 2003/87. Bendrovė nurodo, jog taip yra todėl, kad, viena vertus, Komisija išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį apskaičiavo neatsižvelgdama į dujų atliekų, naudojamų elektros energijai gaminti, emisiją ir kita vertus, toks santykinis taršos rodiklis buvo apskaičiuotas nesinaudojant patikimiausiais turimais duomenimis. Be to, ArcelorMittal teigia, kad sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis yra neteisingas, nes jį apskaičiuojant buvo įtrauktos įrenginio, kuriame gaminamos ir granulės, emisijos.
10.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažįsta, kad Direktyvos 2003/87 10a straipsniu Komisijai suteikiama didelė diskrecija nustatyti santykinius taršos rodiklius, pagal kuriuos suteikiami nemokami taršos leidimai. Tačiau jam kyla abejonių, ar išlydyto metalo ir sukepintosios rūdos santykiniai taršos rodikliai yra suderinami su ta direktyva. Todėl jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1.
Ar dėl to, kad [Sprendime 2011/278] į išlydyto metalo santykinio taršos rodiklio vertę neįtraukė emisijos, susijusios su dujų atliekomis, kurios perdirbamos gaminant elektros energiją, [Komisija] pažeidė [Direktyvos 2003/87] 10a straipsnio 1 dalį, susijusią su ex ante santykinių taršos rodiklių nustatymo taisyklėmis, visų pirma tikslu veiksmingai gaminti energiją iš dujų atliekų ir galimybe suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kai elektros energija gaminama iš dujų atliekų?
2.
Ar dėl to, kad nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį šiame sprendime rėmėsi [geležies ir plieno GPGBID] ir [Sprendimo 2007/589] duomenimis, Komisija pažeidė jai nustatytą pareigą naudotis [tiksliausiais] ir naujausiais turimais moksliniais duomenimis ir (arba) gero administravimo principą?
3.
Ar dėl to, kad sprendime [2011/278] nustatydama sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį Komisija pasirinko, jei tai būtų įrodyta, prie etaloninių įrenginių priskirti gamyklą, kurioje gaminama ir sukepintoji rūda, ir granulės, šio santykinio taršos rodiklio vertė tampa neteisėta?
4.
Ar dėl to, kad [Sprendime 2011/278] konkrečiai nenurodė tokio pasirinkimo motyvų, Komisija pažeidė [SESV] 296 straipsnyje nustatytą pareigą nurodyti motyvus?“
11.
Rašytines pastabas pateikė ArcelorMittal Atlantique et Lorraine, Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės ir Komisija. 2017 m. sausio 26 d. posėdyje išklausytos ArcelorMittal, Prancūzijos ir Švedijos vyriausybės ir Komisija.
III. Vertinimas
A. Įvadas
12.
Norint suprasti šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo aplinkybes, visų pirma reikėtų apžvelgti pagrindinius ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos principus.
13.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurios siekiai ir mastas neturi precedento, pradėjo veikti 2005 m. sausio mėn. Ja siekiama skatinti taupų ir ekonomiškai efektyvų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimą. Nuo pat pradžių buvo nustatytas tikslas užtikrinti, kad būtų įgyvendinti bendri ES valstybių narių įsipareigojimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo pagal Kioto protokolą ( 9 ). Ilgainiui šie įsipareigojimai keitėsi. Pasikeitė ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.
14.
Per pirmuosius du apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos etapus (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) valstybės narės apyvartinius taršos leidimus turėjo išduoti pagal nacionalinius paskirstymo planus. Šiuo laikotarpiu dauguma apyvartinių taršos leidimų buvo suteikiami nemokamai.
15.
Įsigaliojus Direktyvai 2009/29, Direktyva 2003/87 buvo gerokai pakeista. Tie pakeitimai susiję su trečiuoju apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos etapu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ( 10 ). Sistema išplėsta ir pradėta taikyti naujoms ūkio sritims ir kiti esminiai pakeitimai padaryti siekiant tą sistemą suderinti su tarptautiniais įsipareigojimais atsižvelgiant į šiuolaikinius klimato kaitos tyrimus ir juos atspindinčius kintančius emisijos mažinimo tikslus ( 11 ).
16.
Kitaip nei per pirmuosius du etapus, dabar apyvartinių taršos leidimų suteikimo tvarka yra suderinta Sąjungos lygmeniu. Komisija nustato bendrą Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičių. Nuo 2010 m. šis skaičius kasmet bus mažinamas po 1,74 %. Nors ilgainiui ketinama prekybą vykdyti tik aukcionuose, buvo sukurta pereinamojo laikotarpio sistema, netaikoma tik elektros energijos gamybos sektoriui. Pagal šią sistemą nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių apdirbamojoje pramonėje numatoma laipsniškai sumažinti nuo 80 % 2013 m. iki 30 % 2020 m. Iškeltas tikslas iki 2027 m. visiškai atsisakyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų.
17.
Kalbant apie tokius sektorius, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika ( 12 ), kaip plieno pramonė, reikia pažymėti, kad šiems sektoriams skiriama iki 100 % numatytų nemokamai paskirstyti apyvartinių taršos leidimų skaičiaus. Tas skaičius iš esmės nustatomas pagal įrenginio gamybos išeigą (matuojamą produkto tonomis), padaugintą iš atitinkamo produkto santykinio taršos rodiklio vertės.
18.
Pereinamojo laikotarpio sistemoje pagrindinis vaidmuo tenka Komisijai.
19.
Trečiojo etapo pradžioje Komisija patvirtino, ar valstybių narių pateikti sąrašai, kuriuose nurodomi įrenginiai, kuriems taikoma Direktyva 2003/87, ir nemokamų apyvartinių taršos leidimų, numatytų suteikti tiems įrenginiams, skaičius, yra išsamūs ir atitinka taikomų teisės aktų reikalavimus ( 13 ). Tuo pagrindu valstybės narės priėmė galutinius sprendimus dėl paskirstymo 2013–2020 m. Atsižvelgdama į tai, kad dėl visų Sąjungos įrenginių prašomų leidimų skaičius buvo didesnis nei bendras nemokamų leidimų skaičius, Komisija sumažino dėl vieno įrenginio suteikiamų leidimų skaičių. Šiuo atveju kalbama apie vadinamąjį įvairiems sektoriams taikomą pataisos koeficientą, dėl kurio pastaruoju metu nagrinėtos bylos Teisingumo Teisme ( 14 ).
20.
Siekiant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos tikslų, ypač svarbios nemokamo paskirstymo taisyklės. Iš tiesų labai svarbu, kad nemokamai nebūtų paskirstoma daugiau leidimų, nei būtina. Komisija visoje Europos Sąjungoje taikomas taisykles yra nustačiusi Sprendime 2011/278.
21.
Tame sprendime Komisija apskaičiavo santykinius taršos rodiklius, pagal kuriuos dėl kiekvieno įrenginio paskirstomi nemokami leidimai. Kalbant apskritai, produkto santykinis taršos rodiklis nustatomas pagal 10 % veiksmingiausių produktą Sąjungoje gaminančių įrenginių vidutiniškai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tad įrenginiams, kurie nepasiekia tokių santykinių taršos rodiklių, bus suteikiama mažiau nemokamų leidimų, nei faktiškai reikia.
22.
Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą įvairiais aspektais vertinamas Komisijos taikyto atitinkamų produktų santykinių taršos rodiklių nustatymo metodo teisėtumas. Toliau išsamiau nagrinėsiu pateiktus prejudicinius klausimus.
B. Dėl Sprendimo 2011/278 galiojimo
23.
Iš pradžių reikia pažymėti, kad Komisijai suteikta didelė diskrecija pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą nustatyti produktų santykinius taršos rodiklius. Iš Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies matyti, kad nustatydama produkto santykinius taršos rodiklius, pagal kuriuos paskirstomi nemokami apyvartiniai taršos leidimai, Komisija turi atsižvelgti į įvairius parametrus. Toje pačioje dalyje nustatyta, kad į tokius parametrus turi būti atsižvelgiama „kiek įmanoma“. Turint omenyje techninį santykinių taršos rodiklių nustatymo pobūdį, Teisingumo Teismo atliekamas teisminis vertinimas apims tik patikrinimą, ar teisės aktas nėra akivaizdžiai netinkamas ( 15 ).
24.
Teisingumo Teismui pateiktus klausimus reikia vertinti atsižvelgiant būtent į šias aplinkybes.
1. Išlydyto metalo santykinis taršos rodiklis: elektros energijos gamyba iš dujų atliekų
25.
Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar metodas, kurį Komisija taikė nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį pagal Sprendimą 2011/278, yra suderinamas su Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies trečia pastraipa.
26.
Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatyta, kad, be kita ko, nustatant santykinius taršos rodiklius turi būti atsižvelgiama į veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas. Be to, toje pačioje pastraipoje numatyta, kad nemokami leidimai dėl jokios elektros energijos gamybos nesuteikiami, išskyrus elektrą, gaminamą iš dujų atliekų.
27.
Atsižvelgdama į šią nuostatą, ArcelorMittal tvirtina, kad Komisija, nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį, turėjo atsižvelgti į visus išmetamus teršalus, susijusius su dujų atliekų naudojimu elektros energijai gaminti.
28.
Būtent dėl šio kaltinimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, ar Sprendimas 2011/278 yra suderinamas su Direktyva 2003/87. Jis klausia, ar metodas, kurį Komisija taikė nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį, gali būti suderinamas su siekiu veiksmingai gaminti energiją iš dujų atliekų ir išimtimi dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo, kai elektros energija gaminama iš dujų atliekų.
29.
Visų pirma pastabas pateikusios šalys sutinka, kad paprastai dėl elektros energijos gamybos neturi būti suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai. Tai aiškiai matyti iš Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 ir 3 dalių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad direktyvos 10a straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo iš dujų atliekų gaminamos elektros energijos atveju, nesutariama, kaip turėtų būti vertinama iš dujų atliekų pagaminta elektros energija ir ar Komisijos sprendimas prisideda prie veiksmingo šių dujų naudojimo.
30.
Prieš pradedant nagrinėti šį klausimą vertėtų pažymėti, kad dujų atliekos yra neišvengiamas kokso ir plieno gamybos šalutinis produktas. Šios dujos yra surenkamos ir daugiausia naudojamos elektros energijai gaminti, šiek tiek mažiau – aukštakrosnių oro kaitintuvuose, kokso krosnims šildyti, aglomerato stovams uždegti ir krosnims įkaitinti. Elektros energija gaminama arba pačiame įrenginyje, arba ją įrenginio išorėje gamina trečioji šalis. Tiek ekonominiu, tiek aplinkos apsaugos požiūriu surinkti dujų atliekas ir jas panaudoti kurui yra gerokai naudingiau, nei tokias dujas tiesiog išleisti ar be naudos sudeginti ( 16 ).
a) Dėl veiksmingo dujų atliekų panaudojimo
31.
Dujų atliekų naudojimas kaip kuro padeda paaiškinti, kodėl Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalyje tarp paskatų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas įtrauktas dujų atliekų naudojimo skatinimas. Be to, tai paaiškina, kodėl šioje nuostatoje numatyta, kad nemokami leidimai nėra suteikiami dėl jokios elektros energijos gamybos, išskyrus elektrą, gaminamą iš dujų atliekų ( 17 ).
32.
Vis dėlto, kitaip, nei tvirtina ArcelorMittal, direktyvoje nerandu, kaip pagrįsti nuomonę, jog dėl viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo deginant dujų atliekas, turi būti automatiškai suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai remiantis santykiniais taršos rodikliais.
33.
Konkrečiai Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kiek reikėtų atsižvelgti į elektros energijos gamybą iš dujų atliekų nustatant santykinius taršos rodiklius. Be abejo, iš viso Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies trečios pastraipos teksto matyti, kad leidžiama atsižvelgti į elektros energijos gamybą iš dujų atliekų. Tačiau tai turi būti daroma tik tiek, kiek įmanoma atsižvelgiant į poreikį skatinti veiksmingą dujų atliekų panaudojimą ir bendrą tos direktyvos tikslą mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ( 18 ).
34.
Dabar pereisiu prie veiksmingo dujų atliekų panaudojimo ir bendro direktyvos tikslo klausimo.
35.
Sprendimo 2011/278 32 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį Komisija iš tikrųjų atsižvelgė į veiksmingą dujų atliekų panaudojimą. Ji atsižvelgė į tai, kad plieno sektoriuje dujų atliekos sudeginamos gaminant elektros energiją (arba šilumą). Dėl šios priežasties, be kita ko, išlydyto metalo santykinis taršos rodiklis buvo padidintas taip, kad apimtų ne tik su išlydyto metalo gamyba, bet ir su dujų atliekų panaudojimu susijusius išmetamus teršalus.
36.
Vis dėlto išlydyto metalo santykinis taršos rodiklis nustatytas atsižvelgiant ne į visas elektros energijai gaminti naudojamų dujų atliekų emisijas (tik maždaug į 75–80 %) ( 19 ).
37.
Kodėl taip yra, paaiškėja nagrinėjant bylos medžiagą. Iš esmės dujų atliekų naudojimas elektros energijai gaminti reiškia, kad tos dujos naudojamos kaip kito kuro pakaitalas. Taip visame pasaulyje mažinami išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, nes vietoj anglių plieno gamybai ir kito kuro (tai yra gamtinių dujų) elektros energijos gamybai pakanka vien anglių tiek elektros energijai, tiek plienui gaminti.
38.
Norėdama nustatyti, kiek nustatant išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį reikia atsižvelgti į elektros energijai gaminti naudojamų dujų atliekose esančio anglies dioksido kiekį, Komisija pavyzdiniu kuru laikė gamtines dujas. Kai dujų atliekos yra perdirbamos ir naudojamos kaip kuras elektros energijai gaminti vietoj gamtinių dujų, atitinkamas įrenginys išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kaip paaiškino pastabas pateikusios šalys, perdirbant dujų atliekas susidaro maždaug 75 % daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su atvejais, kai gamtinės dujos naudojamos kaip kuras elektros energijai gaminti. Siekiant skatinti dujų atliekų surinkimą ir naudojimą, paskirstant nemokamus taršos leidimus būtina atsižvelgti į šį padidėjimą, kad nebūtų baudžiama už tokių dujų pakartotinį panaudojimą. Kadangi apyvartiniai taršos leidimai gamintojui paskirstomi pagal dujų atliekų ir gamtinių dujų emisijos intensyvumo skirtumą, elektros energijos gamyba iš dujų atliekų nėra nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, palyginti su įrenginiu, kuriuo elektros energija gaminama iš gamtinių dujų.
39.
Manytina, kad nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas pagal santykinį taršos rodiklį, kuris nustatomas atsižvelgiant į emisijos padidėjimą elektros energijai gaminti naudojant dujų atliekas, skatina veiksmingą tokių dujų panaudojimą.
40.
Teisingumo Teismas tą pripažino Sprendime Borealis Polyolefine ir kt. ( 20 ), kurioje buvo nagrinėjamas įvairiems sektoriams taikomas pataisos koeficientas. Toje byloje Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Komisija iš tikrųjų atsižvelgė į veiksmingą dujų atliekų panaudojimą. Jis paaiškino, kad Komisija, nustatydama, be kita ko, išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį atsižvelgiant daugeliu atveju į dujų atliekų naudojimą, siekė paskatinti įmones pakartotinai naudoti arba parduoti gamybos proceso metu susidariusias dujų atliekas ( 21 ). Teisingumo Teismas tokios pat pozicijos laikėsi ir vėlesnėje byloje ( 22 ).
b) Skirtumas, susijęs su šilumos ir elektros energijos gamyba ir anglies dioksido nutekėjimo problema
41.
Komisijos pasirinktai metodikai iš tiesų trūksta simetrijos: papildomi nemokami apyvartiniai taršos leidimai gali būti suteikiami už dujų atliekų naudojimą, kai tokios dujos yra eksportuojamos ir deginamos šilumai gaminti. Tokiu atveju papildomi leidimai šilumos vartotojui suteikiami pagal šilumos arba kuro santykinį taršos rodiklį. Kai elektros energija gaminama iš dujų atliekų, papildomi leidimai negali būti skiriami.
42.
Tai, kad Komisija nemanė esant tikslinga numatyti, jog papildomi nemokami leidimai gali būti suteikiami elektros energijos gamintojui už elektros energijos gamybą, atspindi bendrą Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Kaip minėta, joje nustatyta, kad nemokami leidimai negali būti skiriami dėl elektros energijos gamybos. Šiuo atžvilgiu Sprendimo 2011/278 32 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškina, jog tokia taisyklė būtina ir tam, kad nebūtų be reikalo iškreipiama pramonės įrenginiams tiekiamos elektros energijos rinkos konkurencija, ir siekiant atsižvelgti į tai, kad anglies dioksido kaina įskaičiuota į elektros energijos kainą.
43.
Turiu pripažinti, kad iš dalies pritariu ArcelorMittal argumentams šiuo klausimu. Tiesą pasakius, nesu tikras, kad nevienodos sąlygos, taikomos šilumos ir elektros energijos gamybai, yra būtinos siekiant išvengti konkurencijos elektros energijos rinkoje iškraipymo. Tokių nevienodų sąlygų poreikis ginčytinas, nes plieno sektorius yra didelis elektros energijos vartotojas, o elektros energijos gamyba iš dujų atliekų sudaro ne daugiau kaip 1 % visos Europos Sąjungoje pagaminamos elektros energijos. Vis dėlto Komisijos pasirinkimas visiškai atitinka direktyvos 10a straipsnio 3 dalį, todėl negali turėti įtakos Sprendimo 2011/278 galiojimui.
44.
Dabar reikia įvertinti ArcelorMittal argumentą dėl anglies dioksido nutekėjimo rizikos plieno sektoriuje. Bendrovė iš esmės tvirtina, kad tai, kaip Komisija nustatė išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį, didina nutekėjimo riziką sektoriuje, kuriame suvartojama daug energijos, o tai prieštarauja Direktyvos 2003/87 tikslui.
45.
Tikėtina, kad kitokia santykinių taršos rodiklių nustatymo metodika šį klausimą būtų galėjusi išspręsti ( 23 ) tinkamesniu būdu, kaip tvirtina ArcelorMittal. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad Direktyvoje 2003/87 nutekėjimo rizika mažinama jos 10a straipsnio 6 dalyje nustatytu kompensavimo mechanizmu. Tuo remdamosi valstybės narės gali nustatyti atitinkamiems sektoriams arba jų pošakiams taikomas finansines priemones. Vadovaujantis Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėmis, valstybės pagalba gali būti suteikiama tais atvejais, kai dėl sąnaudų, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, perkeltų elektros energijos kainai, kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika. Kitaip tariant, plieno sektoriui gali būti ne tik skiriami nemokami leidimai, bet ir pagal šią normą suteikiama pagalba.
46.
Dar svarbiau tai, kad iš ArcelorMittal argumentų (arba iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą) nėra akivaizdu, kaip Komisijos taikomas metodas galėtų didinti anglies dioksido nutekėjimo riziką.
47.
Šiuo atveju Direktyvos 2003/87 10a straipsnis ArcelorMittal niekaip nepadeda. 10a straipsnio 12 dalyje tiesiog nustatyta, kad įrenginiams sektoriuose arba jų pošakiuose, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, nemokamai suteikiama iki 100 % pagal 1 dalį nustatyto apyvartinių taršos leidimų skaičiaus. Akivaizdu, kad direktyvoje nenurodyta, jog sektoriams, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, visomis aplinkybėmis turi būti skiriami nemokami taršos leidimai, kurie atitinka visą jų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
48.
Todėl darau išvadą, kad nagrinėjant pirmąjį prejudicinį klausimą nenustatyta nieko, kas turėtų įtakos Sprendimo 2011/278 galiojimui atsižvelgiant į metodą, kurį Komisija taikė nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį.
2. Išlydyto metalo santykinis taršos rodiklis: tiksliausių ir naujausių duomenų naudojimas
49.
Antrasis prejudicinis klausimas susijęs su duomenų, kuriuos Komisija naudojo nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį pagal Sprendimą 2011/278, kokybe. Šiuo klausimu konkrečiau siekiama sužinoti, ar Komisija, apskaičiuodama tą santykinį taršos rodiklį, galėjo remtis geležies ir plieno GPGBID duomenimis ir Sprendimu 2007/589 nepažeisdama Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalies ir gero administravimo principo.
50.
Mano nuomone, Komisijos sprendimas naudoti tokius duomenis neturi būti kritikuojamas.
51.
Kaip teisingai tvirtina ArcelorMittal, Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija, apibrėždama principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ar jų pošakių santykiniai taršos rodikliai, turi konsultuotis su atitinkamu pramonės sektoriumi. Be to, Direktyvos 2003/87 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija reglamentą dėl emisijos stebėjimo ir ataskaitų dėl jos teikimo turi priimti atsižvelgiama į „tiksliausius bei naujausius turimus mokslinius duomenis, ypač [Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK)] duomenis“.
52.
Vis dėlto iš šių nuostatų nematyti, kad Komisijai privaloma naudotis ir atitinkamo pramonės sektoriaus pateiktais duomenimis. Tokia pareiga Direktyvoje 2003/87 nenustatyta.
53.
Kaip jau minėta, santykinių taršos rodiklių verčių nustatymas yra sudėtingas ir techninis procesas. Todėl Sąjungos teisės aktų leidėjas tiesiog apibrėžė pagrindinius santykinių taršos rodiklių nustatymo tikslus ir suteikė Komisijai didelę diskreciją spręsti, kaip juos pasiekti. Atsižvelgiant į tai, Komisija turi naudotis tam tikra diskrecija ir pasirinkdama duomenis, kuriais remiantis nustato santykinių taršos rodiklių vertes, su sąlyga, kad tokie duomenys nėra akivaizdžiai netinkami Direktyvos 2003/87 10a straipsnio tikslų (mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas) pasiekimui užtikrinti.
54.
Tačiau tokie duomenys negali būti pasirenkami savo nuožiūra. Nekyla abejonių, kad būtent dėl to Direktyvoje 2003/87 numatytas reikalavimas stebėsenai ir ataskaitoms naudoti tiksliausius ir naujausius turimus mokslinius duomenis.
55.
Sprendimo 2011/278 11 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kodėl Komisija, nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį, rėmėsi GPGBID ir Sprendime 2007/589 pateikta informacija, o ne atitinkamo pramonės sektoriaus pateiktais duomenimis. Minėti dokumentai buvo naudojami nustatant santykinių taršos rodiklių vertes tada, kai nebuvo jokių duomenų arba nebuvo santykinių taršos rodiklių nustatymo metodiką atitinkančių duomenų. Šioje konstatuojamojoje dalyje toliau paaiškinamos konkrečios problemos, su kuriomis buvo susidurta nustatant išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį: dėl duomenų apie dujų atliekų apdorojimą, šilumos eksportą ir elektros gamybą stygiaus išlydyto metalo santykinio taršos rodiklio vertė nustatyta remiantis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų ŠESD apskaičiavimais, pagrįstais GPGBID pateikta informacija apie susijusius energijos srautus ir standartinius išmetamųjų teršalų faktorius, nustatytus Sprendime 2007/589.
56.
Rašytinėse pastabose Komisija išsamiau paaiškino, kad Europos plieno pramonei atstovaujančios asociacijos (the European Steel Association (Eurofer)) pateiktoje informacijoje trūko duomenų apie dujų atliekų apdorojimą, šilumos eksportą arba elektros energijos gamybą, kiek tai susiję su išlydytu metalu. Net jeigu duomenys, kuriuos pateikė pramonės sektorius, galėjo padėti tiksliau nustatyti atitinkamų įrenginių skaičių, tokių duomenų nebuvo galima naudoti pagal Komisijos metodiką.
57.
Mano manymu, tokiomis aplinkybėmis Komisija turi teisę naudotis duomenimis iš kitų šaltinių.
58.
Teisingumo Teismas sprendimuose Borealis ir kt. ir Yara Suomi ir kt. jau yra pareiškęs, kad Komisija, santykinius taršos rodiklius pagal Direktyvos 2003/83 10a straipsnį nustatydama pagal nagrinėjamų šaltinių duomenis, neviršijo savo diskrecijos ( 24 ).
59.
Iš tikrųjų neatrodo, kad Komisijos sprendimas remtis geležies ir plieno GPGBID ir Sprendimu 2007/589 yra akivaizdžiai netinkamas siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir skatinti naudoti efektyvias technologijas. Abu dokumentai yra informacijos apie emisiją, suvartojimą ir efektyviausias srities technologijas šaltiniai.
60.
Viena vertus, vadovaujantis (dabartiniu) Direktyvos 2010/75 ( 25 ) 13 straipsniu, kiekvieno sektoriaus GPGBID rengiami ir skelbiami remiantis informacija, kuria keičiasi Komisija, valstybės narės, atitinkami pramonės sektoriai ir aplinkos apsaugos organizacijos. Kaip matyti iš pavadinimo, tai yra informaciniai dokumentai apie geriausius prieinamus konkretaus sektoriaus gamybos būdus. 2001 m. geležies ir plieno GPGBID ataskaita, kuria rėmėsi Komisija, buvo naujausias tos srities informacinis dokumentas ( 26 ).
61.
Kita vertus, Sprendime 2007/589 minimi standartiniai išmetamųjų teršalų faktoriai daugeliu atvejų yra grindžiami TKKK gairėmis. Šie faktoriai naudojami pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją sudarant nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos aprašus.
62.
Todėl darau išvadą, kad nagrinėjant antrąjį prejudicinį klausimą nenustatyta nieko, kas turėtų įtakos Sprendimo 2011/278 galiojimui, atsižvelgiant į duomenis, kuriuos Komisija naudojo nustatydama išlydyto metalo santykinį taršos rodiklį.
3. Sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis: efektyviausių įrenginių nustatymas
63.
Trečiasis prejudicinis klausimas keliamas dėl duomenų rinkimo. Jis susijęs su Komisijos turima diskrecija pasirinkti įrenginius nustatant atitinkamo produkto santykinį taršos rodiklį. Konkrečiai klausiama, ar Komisija, siekdama nustatyti sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį, prie 10 % efektyviausių įrenginių gali priskirti įrenginį, kuriuo gaminama ir sukepintoji rūda, ir granulės, nepažeisdama Direktyvos 2003/87 10a straipsnio.
64.
Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant santykinius taršos rodiklius kaip išeities taškas nurodomos 10 % efektyviausių sektoriaus arba jo pošakio įrenginių Sąjungoje vidutinės eksploatavimo charakteristikos 2007–2008 m. Ta pati mintis pakartota Sprendimo 2011/278 2 konstatuojamojoje dalyje. Kita vertus, Sprendimo 2011/278 4 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį, jei vienas produktas yra tiesioginis kito produkto pakaitalas, abiem tokiems produktams turėtų būti taikomas tas pats santykinis taršos rodiklis ir susijęs produkto apibūdinimas.
65.
Iš bylos medžiagos ir posėdyje pateiktų argumentų matyti, kad granulės ir sukepintoji rūda nėra tiesioginiai pakaitalai ir dėl to joms netaikomas tas pats santykinis taršos rodiklis. Taip iš esmės yra todėl, kad granulių ir sukepintosios rūdos sudėtis ir produkto charakteristikos gerokai skiriasi.
66.
ArcelorMittal pareikštas kaltinimas, kurį atkartoja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, grindžiamas prielaida, kad Komisija, nustatydama sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį, atsižvelgė į įrenginį, kuriuo gaminamos ir granulės, ir sukepintoji rūda, kitaip, nei nustatyta Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalyje ir Sprendimo 2011/278 4 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tai, kaip tvirtina ArcelorMittal, sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis yra iškreiptas, nes buvo naudojami su granulių gamyba susiję duomenys.
67.
Posėdyje buvo pateikti svarbūs šio klausimo paaiškinimai. Iš tikrųjų, nors Komisijos rašytinės pastabos bet kuriuo atveju nėra aiškumo pavyzdys šiuo klausimu, šios institucijos kalbos mane įtikino, kad pasirinkti įrenginiai negali turėti įtakos Sprendimo 2011/278 galiojimui, kiek tai susiję su sukepintosios rūdos santykinio taršos rodikliu.
68.
Komisija paaiškino, kad nagrinėjamas įrenginys neturi analogų Europos Sąjungoje. Juo gaminamas granulių ir sukepintosios rūdos mišinys, kuris, atsižvelgiant į jo savybes ir paskirtį, integruotos plieno gamyklos aukštakrosnėse naudojamas kaip tiesioginis sukepintosios rūdos pakaitalas. Nors nagrinėjamoje integruotoje plieno gamykloje yra atskiros granulių ir aglomerato gamybos linijos, šios linijos yra sujungtos ir veikdamos vienu metu gamina mišinį, kuris yra tiesiogiai paduodamas į aukštakrosnę. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat pažymėjo, kad granulių gamybos linija yra tiesiogiai susieta su aglomerato gamybos linija, kaip matyti iš Sprendimo 2011/278 I priede pateiktos sukepintosios rūdos sąvokos apibrėžties ( 27 ). Atitinkamų suinteresuotųjų šalių ir ekspertų, su kuriais konsultavosi Komisija, nuomone, to mišinio gamybos procesą galima laikyti panašiu į sukepintosios rūdos gamybos procesą. Kitaip tariant, galutinio produkto savybės yra panašios į sukepintosios rūdos savybes ir jis naudojamas kaip tiesioginis jos pakaitalas aukštakrosnėje ( 28 ).
69.
Nepaisydama šių paaiškinimų, ArcelorMittal posėdyje laikėsi savo pozicijos. Bendrovė visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad visuose oficialiuose dokumentuose nurodyta, jog nagrinėjamas įrenginys turi atskiras granulių ir sukepintosios rūdos gamybos linijas. Be to, ji pažymėjo, kad maišyti granules ir sukepintąją rūdą aukštakrosnėse tikrai nėra neįprasta.
70.
Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti du dalykus. Pirma, laikoma, kad Sąjungos aktai yra teisėti ( 29 ). Antra, kaip jau minėta, kalbama apie sudėtingus techninius vertinimus, dėl kurių Komisijai suteikta didelė diskrecija.
71.
Iš turimos informacijos nėra akivaizdu, kad Komisija, atsižvelgdama į nagrinėjamą įrenginį, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Priešingai, naudodamasi turima diskrecija ji galėjo nuspręsti, kad nagrinėjamą įrenginį galima laikyti vienu iš etaloninių įrenginių nustatant sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį. Iš tiesų, nepaisant ypatingų įrenginio charakteristikų (ypač gamykloje esančios granulių gamybos linijos, skirtos pirmiau apibūdintam sukepintosios rūdos ir granulių mišiniui gaminti), juo pagaminamas produktas yra tiesioginis sukepintosios rūdos pakaitalas.
72.
Akivaizdu, kad nustatant, ar tam tikro įrenginio ypatingos charakteristikos, tiksliau, šių charakteristikų unikalumas Sąjungoje, gali nulemti jo priskyrimą prie etaloninių įrenginių, reikia atlikti sudėtingus techninius vertinimus. Komisija gali kur kas geriau atlikti tokį vertinimą nei Teisingumo Teismas.
73.
Apskritai man atrodo, kad Komisijos metodas yra pagrįstas. Jeigu į nagrinėjamą įrenginį nebūtų atsižvelgiama kaip į vieną iš etaloninių įrenginių dėl jo ypatingų charakteristikų, būtų dirbtinai ribojamas duomenų rinkimas ir dėl to nebūtų atsižvelgiama į vieną iš efektyviausių sektoriaus įrenginių. Todėl apskaičiuotas santykinis taršos rodiklis būtų gerokai didesnis ( 30 ). Tai akivaizdžiai neatitiktų bendro Direktyvos 2003/87 tikslo ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Manytina, kad būtent dėl tokių charakteristikų galima optimizuoti tokio įrenginio emisiją.
74.
Kaip pažymėjo Komisija, atsižvelgiant į sukepintosios rūdos pakaitalą gaminantį įrenginį prisidedama prie Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies tikslo skatinti mažiausiai teršiančių procesų naudojimą. Santykiniai taršos rodikliai turėtų būti nustatomi pagal efektyviausius sektoriaus įrenginius ir neatsižvelgiant į taikomą technologiją, naudojamą kuro mišinį ir kitus veiksnius, kaip antai meteorologines sąlygas ar naudojamas žaliavas. Priešingu atveju būtų labai susilpnintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslas.
75.
Todėl darau išvadą, kad nagrinėjant trečiąjį prejudicinį klausimą nenustatyta nieko, kas turėtų įtakos Sprendimo 2011/278 galiojimui, atsižvelgiant į etaloninius įrenginius, pasirinktus nustatant sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį.
4. Sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis: pareiga motyvuoti
76.
Ketvirtuoju prejudiciniu klausimu siekiama sužinoti, ar Sprendime 2011/278 Komisija laikėsi pareigos pagal SESV 296 straipsnį motyvuoti sukepintosios rūdos santykinio taršos rodiklio nustatymą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma klausia, ar tokia pareiga buvo įvykdyta pasirenkant etaloninius įrenginius, pagal kuriuos nustatytas sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis.
77.
Reikia pažymėti, kad suformuotoje jurisprudencijoje įtvirtinta, jog pagal SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Vis dėlto nereikalaujama, kad ginčijamą teisės aktą priėmusios Sąjungos institucija konkrečiai aptartų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes ( 31 ).
78.
Pareiga motyvuoti labai priklauso nuo aplinkybių: pareigos motyvuoti laikymasis pagal SESV 296 straipsnį vertintinas atsižvelgiant ne tik į teisės akto tekstą, bet ir į jo kontekstą bei atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad jei iš ginčijamo akto matyti institucijos siekiamo tikslo esmė, būtų pernelyg griežta reikalauti konkrečiai nurodyti kiekvieno techninio institucijos pasirinkimo motyvus ( 32 ). Visų pirma, kitaip nei individualaus pobūdžio teisės aktų atveju, jeigu kalbama apie visuotinio taikymo aktą, koks yra Sprendimas 2011/278, motyvavimas gali apsiriboti jo priėmimą lėmusia bendra situacija ir juo siekiamais bendrais tikslais ( 33 ).
79.
Kaip matyti iš šios jurisprudencijos, Komisija neprivalo konkrečiai nurodyti, kodėl priėmė įvairius techninius sprendimus. Kadangi Komisija turi didelę diskreciją, kurios teisminė kontrolė gali būti vykdoma tik labai ribotai, motyvuojant reikia nurodyti tik tuos elementus, kurie yra būtini tokiai ribotai kontrolei vykdyti ( 34 ).
80.
Vis dėlto Teisingumo Teismui turi būti sudaryta galimybė vykdyti kontrolę, kitaip motyvavimas negali būti laikomas pakankamu.
81.
Mano manymu, šioje byloje etaloninių įrenginių pasirinkimo motyvai Sprendime 2011/278 nurodyti pakankamai aiškiai. Sprendimo 2011/278 priėmimo motyvai ir jo tikslas matyti iš sprendimo konstatuojamųjų dalių. Be to, konstatuojamosiose dalyse pateikta techninių duomenų, kurie išsamiau paaiškina metodą, kurį Komisija naudojo nustatydama santykinius taršos rodiklius, įskaitant įrenginių pasirinkimą.
82.
Komisija nepateikė išsamių techninių motyvų, kodėl, pavyzdžiui, nusprendė, jog apskaičiuojant sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį galima atsižvelgti į įrenginį, kuriuo gaminamos ir granulės, ir sukepintoji rūda. O jei to būtų reikalaujama, jos pareiga motyvuoti būtų iš esmės išplėsta reikalavimu preambulėje pateikti sudėtingų techninių sprendimų, kuriuos jai teko priimti, motyvus.
83.
Atsižvelgiant į nagrinėjamo teisės akto rūšį ir preambulėje pateiktus faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su santykinių taršos rodiklių nustatymu, paaiškinimus, Komisijai neprivaloma nurodyti tokių motyvų. Iš konstatuojamųjų dalių visų pirma matyti, jog Sprendimas 2011/278 buvo priimtas vadovaujantis Direktyva 2003/87, kad būtų nustatytos visoje Sąjungoje pereinamuoju laikotarpiu taikomos nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo taisyklės. Akivaizdu, kad Komisija siekė nustatyti tokias taisykles tam, jog užtikrintų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.
84.
Svarbiausia tai, kad 2 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškina, jog nustatant santykinį taršos rodiklį išeities taškas yra 10 % efektyviausių sektoriaus arba jo pošakio įrenginių vidutinės eksploatavimo charakteristikos. Be to, 4 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad jei vienas produktas yra tiesioginis kito produkto pakaitalas, abiem tokiems produktams turėtų būti taikomas tas pats santykinis taršos rodiklis ir susijęs produkto apibūdinimas. 6–8 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, į kokią informaciją buvo atsižvelgta apskaičiuojant santykinių taršos rodiklių vertes. 11 konstatuojamojoje dalyje nurodyta Komisijos metodika, kuri buvo taikoma, kai nebuvo duomenų arba jie nebuvo pakankami, o 12 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kaip Komisija elgėsi tais atvejais, kai santykinio taršos rodiklio nustatyti nebuvo įmanoma.
85.
Informacijos, pateiktos preambulėje, pakanka, kad Teisingumo Teismas galėtų atlikti kontrolę. Ne vien dėl praktinių priežasčių iš Komisijos negalima reikalauti, kad ji paaiškintų kiekvieno etaloninio įrenginio charakteristikas ir pateiktų išsamius techninius motyvus, kodėl vieni įrenginiai buvo laikomi tinkamais santykiniams taršos rodikliams nustatyti, o kiti – ne. Norint nustatyti, ar atitinkamo produkto santykinis taršos rodiklis yra negaliojantis dėl akivaizdžios vertinimo klaidos, pakanka suprasti nagrinėjamo teisės akto tikslą ir bendrą metodą, kurį taikydama Komisija nustatė tokius santykinius taršos rodiklius (įskaitant bendrą taisyklę dėl etaloninių įrenginių pasirinkimo ir pakaitalų vertinimo). Šios aplinkybės akivaizdžiai matyti iš Sprendimo 2011/278 konstatuojamųjų dalių.
86.
Todėl darau išvadą, kad nagrinėjant ketvirtąjį prejudicinį klausimą nenustatyta nieko, kas turėtų įtakos Sprendimo 2011/278 galiojimui, atsižvelgiant į Komisijos pareigą nurodyti sukepintosios rūdos santykinio taršos rodiklio nustatymo motyvus.
IV. Išvada
87.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Tribunal administratif de Montreuil (Montrėjaus administracinis teismas, Prancūzija) pateiktus prejudicinius klausimus:
Išnagrinėjus prejudicinius klausimus nenustatyta nieko, kas turėtų įtakos 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės, galiojimui, kiek tai susiję su išlydyto metalo ir sukepintosios rūdos santykinių taršos rodiklių nustatymu.
( 1 ) Originalo kalba: anglų.
( 2 ) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631; klaidų ištaisymas OL L 140, 2014 5 14, p. 177). Šioje byloje nagrinėjama patikslinta direktyva su pakeitimais, padarytais ją iš dalies keičiančia 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB (OL L 140, 2009, p. 63).
( 3 ) Iš greitos apžvalgos matyti, kad Sąjungos teismai iki šiol yra išnagrinėję mažiausiai 76 bylas, susijusias su įvairiais ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aspektais.
( 4 ) 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 130, 2011, p. 1).
( 5 ) Informaciniai dokumentai apie geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGBID), parengti pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 24, 2008, p. 8).
( 6 ) 2007 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimas, nustatantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (OL L 229, 2007, p. 1).
( 7 ) – Generalinio advokato M. Poiares Maduro išvados byloje Arcelor Atlantique et Lorraine ir kt., C‑127/07, EU:C:2008:292, 2 punktas.
( 8 ) L’arrêté du ministre de l’écologie, du développement durable et de l’énergie du 24 janvier 2014 fixant la liste des exploitants auxquels sont affectés les quotas d’émissions de gaz à effet de serre et le montant des quotas affectés à titre gratuit pour la période 2013–2020 (JORF, Nr. 0038, 2014 m. vasario 14 d., p. 2551, Nr. 19).
( 9 ) Išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas 8 %, palyginti su 1990 m. lygiu.
( 10 ) Numatyta, kad kita peržiūra bus atliekama po 2020 m. 2015 m. Komisija pateikė pasiūlymą pakeisti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą po 2020 m.: Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, Briuselis, 2015 m. liepos 15 d. (COM(2015) 337 final). Siūloma prisidėti prie Sąjungos tikslo iki 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti bent jau 40 % prisidedant prie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo.
( 11 ) Nustatytas tikslas išmetamų teršalų kiekį iki 2020 m. sumažinti 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir 50 % iki 2050 m.
( 12 ) Anglies dioksido nutekėjimas – tai tokia situacija, kai dėl Sąjungoje taikomų anglies dioksido kiekio apribojimų įmonės gamybą iškelia į šalis, kuriose taikomi ne tokie griežti kovos su klimato kaita teisės aktai. Naujausias sąrašas pateiktas 2014 m. spalio 27 d. Komisijos sprendime 2014/746/ES, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomas 2015–2019 m. laikotarpio sektorių ir jų pošakių, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašas (OL L 308, 2014, p. 114).
( 13 ) 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimas 2013/448/ES dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalies (OL L 240, 2013, p. 27).
( 14 ) Žr. 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimą Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311, 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimą Borealis ir kt., C‑180/15, EU:C:2016:647, ir 2016 m. spalio 26 d. Sprendimą Yara Suomi ir kt., C‑506/14, EU:C:2016:799.
( 15 ) 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Borealis ir kt., C‑180/15, EU:C:2016:647, 45 punktas ir 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Yara Suomi ir kt., C‑506/14, EU:C:2016:799, 37 punktas.
( 16 ) Taip yra nepaisant to, kad, kaip paaiškino ArcelorMittal, dujų atliekas paverčiant kuru patiriama didelių išlaidų.
( 17 ) Generalinės advokatės J. Kokott išvados, pateiktos sujungtose bylose Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2015:754, 68 ir 69 punktai.
( 18 ) Tai, kad atsižvelgti į elektros energijos gamybą iš dujų atliekų nėra privaloma, patvirtina ir Direktyvos 2009/29 23 konstatuojamoji dalis, kurioje nustatyta: „Remiantis šiomis suderintomis taisyklėmis, gali būti atsižvelgta ir į taršą, kuri sukeliama naudojant degiąsias išmetamąsias dujas, kai šios išmetamosios dujos neišvengiamai išskiriamos pramoninių procesų metu. Šiuo požiūriu, remiantis taisyklėmis, gali būti numatyta suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų išmetamąsias dujas deginančių įrenginių arba įrenginių, kuriuose šios dujos susidaro, operatoriams“ (išskirta mano).
( 19 ) Šalys nurodė skirtingus procentinius dydžius. Prancūzijos vyriausybė mini 75 %, Vokietijos vyriausybė – 80 %. Komisija ir ArcelorMittal tikslaus procentinio dydžio nenurodė.
( 20 ) 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas, C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311.
( 21 ) 73 punktas.
( 22 ) 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Borealis ir kt., C‑180/15, EU:C:2016:647, 48 punktas.
( 23 ) Įdomu tai, kad neaišku, ar egzistuoja konkreti anglies dioksido nutekėjimo rizika. Neseniai Komisijos Klimato politikos generalinio direktorato užsakymu atliktame tyrime nenustatyta jokių anglies dioksido nutekėjimo įrodymų. Prie tokią išvadą paaiškinančių priežasčių priskiriamas nemokamų leidimų suteikimas (dėl kurio, be kita ko, plieno sektoriuje susidaro leidimų perteklius), mažesnės, nei tikėtasi, leidimų kainos ir kitų šalių pastangos teršalų išmetimą mažinti laikantis tarptautinių įsipareigojimų. Apžvalgą žr. .
( 24 ) 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Borealis ir kt., C‑180/15, EU:C:2016:647, 47 ir 49 punktai ir 2016 m. spalio 26 d. sprendimo Yara Suomi ir kt., C‑506/14, EU:C:2016:799, 39 ir 41 punktai.
( 25 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010, p. 17). Ji pakeitė Direktyvą 2008/1 tuo pačiu klausimu.
( 26 ) Naujesnis GPGBID parengtas 2012 m. Akivaizdu, kad Komisija, priimdama Sprendimą 2011/278, negalėjo atsižvelgti į to dokumento turinį. Šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique et Lorraine ir kt., C‑127/07, EU:C:2008:728, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.
( 27 ) I priede nustatyta, kad nustatant sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį reikia įtraukti procesus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su gamybos vieneto aglomerato juosta, uždegimu, žaliavų ruošimo vienetais, karštos rūdos sijotuvu, aglomerato aušinimo vienetu, šaltos rūdos sijotuvu ir garų generavimo vienetu.
( 28 ) Posėdyje buvo patvirtinta, kad konsultuojantis Eurofer išreiškė nuomonę, jog nagrinėjamo įrenginio granulių gamybos liniją ir aglomerato liniją reikia vertinti kaip visumą dėl jų savitarpio priklausomybės.
( 29 ) 1994 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / BASF ir kt., C‑137/92 P, EU:C:1994:247, 48 punktas.
( 30 ) Nustatyta, kad vienos tonos sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis yra 0,171 CO2. Jeigu nagrinėjamas įrenginys nebūtų buvęs įtrauktas į skaičiavimus, tonos santykinis taršos rodiklis būtų 0,191 CO2.
( 31 ) 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Alliance for Natural Health ir kt., C‑154/04 ir C‑155/04, EU:C:2005:449, 133 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 32 ) Žr., be kita ko, 1998 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑284/94, EU:C:1998:548, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Alliance for Natural Health ir kt., C‑154/04 ir C‑155/04, EU:C:2005:449, 134 punktą.
( 33 ) Žr., be kita ko, 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑310/04, EU:C:2006:521, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.
( 34 ) Šiek tiek kitokia nuomonė pateikta generalinės advokatės J. Kokott išvados, pateiktos sujungtose bylose Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2015:754, 134 ir paskesniuose punktuose. Šiose bylose buvo ginčijamas pataisos koeficiento apskaičiavimas. Generalinės advokatės nuomone, nors nagrinėjamas sprendimas buvo taikomas visuotinai, Komisija privalėjo jo motyvuose nurodyti visus duomenis, būtinus pataisos koeficiento apskaičiavimui išsamiai patikrinti. Tačiau sutikusi, kad toks išsamus motyvavimas negali būti numatytas dėl praktinių sumetimų, generalinė advokatė pareiškė mananti, jog suinteresuotoms šalims pakaktų sudaryti galimybę susipažinti su pirminiais duomenimis ir motyvuose pateikti atitinkamą nuorodą.