GENERALINĖS ADVOKATĖS
ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,
pateikta 2017 m. rugsėjo 7 d. ( 1 )
Byla C‑158/16
Margarita Isabel Vega González
prieš
Consejería de Hacienda y Sector Público del gobierno del Principado de Asturias
(Juzgado de lo Contencioso‑Administrativo No 1 de Oviedo (Ovjedo administracinis teismas Nr. 1, Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Direktyva 1999/70/EB – ETUC, UNICE ir CEEP bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – 4 punktas – „Darbo sąlygų“ reikšmė – Specialiosios atostogos, suteikiamos, kad asmuo galėtų eiti viešąsias pareigas – Nediskriminavimo principas“
1.
Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. kovo 18 d. sudaryto bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (toliau – Bendrasis susitarimas), esančio Direktyvos 1999/70/EB ( 2 ) priede, išaiškinimo. Prašymas pateiktas nagrinėjant Margarita Isabel Vega González ir Consejería de Hacienda y Sector Público del Principado de Asturias (Astūrijos kunigaikštystės vyriausybės regiono finansų ir viešojo sektoriaus ministerija, Ispanija) bylą. Šis ginčas iš esmės kilo dėl to, ar M. I. Vega González reikėtų leisti „specialiųjų atostogų“ iš jos darbovietės kaip nestatutinę valstybės tarnautoją, dirbančią pagal terminuotą sutartį, kad ji galėtų eiti išrinkto įstatymų leidžiamojo susirinkimo nario pareigas. Jeigu ji būtų buvusi statutinė valstybės tarnautoja (tokiu atveju ji būtų buvusi nuolatinė darbuotoja pagal Bendrąjį susitarimą), ji būtų turėjusi teisę tokiomis aplinkybėmis eiti specialiųjų atostogų.
2.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo paaiškinti nediskriminavimo principo taikymą ir termino „darbo sąlygos“ Bendrojo susitarimo 4 punkte reikšmę. Atsižvelgdama į Teisingumo Teismo prašymą, šioje išvadoje nagrinėsiu tik toje nuostatoje vartojamos sąvokos „darbo sąlygos“ aiškinimą.
Teisinis pagrindas
ES teisė
Direktyva 1999/70/EB
3.
Direktyvos 1999/70/EB 1 straipsnyje paaiškinta, kad šios direktyvos tikslas yra „įgyvendinti Bendrąjį susitarimą dėl terminuotų darbo sutarčių, sudarytą <…> tarp bendrųjų skirtingų pramonės šakų organizacijų (ETUC, UNICE ir CEEP)“.
4.
2 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta:
„Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis[,] [ir] privalo imtis visų būtinų priemonių, leidžiančių joms visuomet garantuoti, kad bus pasiekti šioje direktyvoje nustatyti rezultatai. <…>“
5.
Bendrojo susitarimo 1 punkte nurodyta, kad jo tikslas yra „pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą“, ir „sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui sudarinėjant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius“.
6.
2 punkte („Taikymo sritis“) nustatyta, kad Bendrasis susitarimas taikomas „pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kurių darbo sutartį arba darbo santykius apibrėžia kiekvienos valstybės narės teisė, kolektyvinės sutartys ar praktika“.
7.
3 punkto 1 dalyje „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“ apibrėžtas kaip „asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, tiesiogiai sudarytą tarp darbdavio ir darbuotojo, arba palaikantis tiesioginius darbo santykius su darbdaviu, kai darbo sutarties ar santykių pabaiga nustatoma pagal tokias objektyvias sąlygas, kaip konkreti diena, konkrečios užduoties įvykdymas ar konkretus įvykis“. Terminas „panašus nuolatinis darbuotojas“ 3 punkto 2 dalyje apibrėžtas kaip „darbuotojas, kuris sudarė neterminuotą darbo sutartį arba palaiko neterminuotus darbo santykius ir atlieka tą patį ar panašų darbą (profesines pareigas), tinkamai atsižvelgiant į jo kvalifikaciją ar įgūdžius“.
8.
4 punkte nustatytas nediskriminavimo principas. Jis suformuluotas taip:
„1. Pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis ar palaiko terminuotus darbo santykius, nebent ši nevienoda traktuotė yra objektyviai pagrįsta.
<…>“
Nacionalinės teisės nuostatos
9.
Ley del Principado de Asturias 3/1985, de 26 de diciembre, de Ordenación de la Función Pública de la Administración del Principado de Asturias (1985 m. gruodžio 26 d. Astūrijos kunigaikštystės įstatymas dėl Astūrijos kunigaikštystės administracijos viešosios tarnybos organizavimo; toliau – Įstatymas Nr. 3/1985) 64 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyta besąlyginė statutinių valstybės tarnautojų, kurie yra išrinkti Junta General del Principado de Asturias (Astūrijos kunigaikštystės regioninis parlamentas) nariais, teisė eiti „specialiųjų atostogų“. Specialiosios atostogos suteikiamos nustatant tam tikrą atitinkamo valstybės tarnautojo „administracinį statusą“. Šį statusą gali įgyti tik statutiniai valstybės tarnautojai ( 3 ).
10.
Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Ley del Estatuto básico del empleado público (Ispanijos įstatymas dėl pagrindinių valstybės tarnybos nuostatų), kuris šiuo atveju nėra tiesiogiai aktualus, yra nuostatų, iš esmės panašių į taikytinų regioninės teisės aktų nuostatas. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą tai nenurodyta.
Faktinės aplinkybės, procesas ir pateikti prejudiciniai klausimai
11.
M. I. Vega González teigia, kad buvo įdarbinta Astūrijos administracinių institucijų ir jose ėjo įvairias pareigas nuo 1989 m. gegužės 26 d. Nors nacionalinis teismas nenustatė tikslių su tuo susijusių faktų, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra aišku, kad 2011 m. balandžio 15 d. ji buvo paskirta interina (laikinąja tarnautoja, t. y. nestatutine valstybės tarnautoja), – pakeitė į komandiruotę išvykusį statutinį valstybės tarnautoją. M. I. Vega González priskirta prie aukštesniojo rango administracijos personalo.
12.
2015 m. gegužės 24 d. M. I. Vega González buvo išrinkta į Astūrijos kunigaikštystės regioninį parlamentą. 2015 m. birželio 13 d. savo darbo vietoje ji paprašė specialiųjų atostogų arba asmeninių atostogų, kad galėtų eiti šias pareigas. Atrodo, kad jos prašymas per vėlesnį procesą buvo įformintas kaip prašymas suteikti teisę grįžti į savo darbo vietą po to, kai ji baigs eiti pareigas, į kurias buvo išrinkta, jeigu iki tol jos ankstesnė darbo vieta a) nebus panaikinta ir b) į ją nebus paskirtas statutinis valstybės tarnautojas.
13.
Jos prašymas buvo atmestas 2015 m. birželio 23 d.Dirección general de función pública (Valstybės tarnybos generalinis direktoratas) sprendimu. Ji paprašė Consejería de Hacienda y Sector Público del gobierno del Principado de Asturias (Astūrijos kunigaikštystės vyriausybės regiono finansų ir viešojo sektoriaus ministerija) tą pradinį sprendimą persvarstyti, tačiau ši ministerija jos prašymą atmetė 2015 m. spalio 22 d. sprendimu. Tada ji pareiškė ieškinį šiam prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, siekdama, kad tas sprendimas būtų pakartotinai išnagrinėtas.
14.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškino, kad statutinis valstybės tarnautojas pagal Ispanijos nacionalinę teisę ir pagal taikytiną regioninį Astūrijos įstatymą (jame darbdaviui nesuteikta sprendimo laisvės šiuo klausimu) turėtų teisę į specialiąsias atostogas, jei būtų išrinktas į regiono parlamentą. Tačiau M. I. Vega González buvo įdarbinta kaip nestatutinė valstybės tarnautoja, o šios kategorijos asmenims taikomais teisės aktais tokios teisės nesuteikta. Dėl šios priežasties jos prašymas suteikti specialiąsias atostogas buvo atmestas.
15.
Tokiomis aplinkybėmis nacionalinis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1.
Ar [Bendrojo susitarimo] 4 punkte vartojamą terminą „darbo sąlygos“ reikia aiškinti taip, kad jis apima teisinę situaciją, leidžiančią pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, kuris išrenkamas vykdyti politinio atstovavimo funkcijas, kaip ir nuolatiniams darbuotojams, pateikti prašymą (jis būtų patenkintas) laikinai nutraukti jo tarnybos santykius su jį įdarbinusiu asmeniu, kad toks tarnautojas galėtų grįžti į savo darbo vietą pasibaigus atitinkamai parlamento nario kadencijai?
2.
Ar [Bendrojo susitarimo] 4 punkte įtvirtintą nediskriminavimo principą reikia aiškinti taip, kad juo draudžiami regioninės teisės aktai, kaip antai [Įstatymo Nr. 3/1985] 59 straipsnio 2 dalimi laikiniesiems [nestatutiniams valstybės] tarnautojams absoliučiai visais atvejais draudžiama suteikti administracinį statusą, t. y. specialiąsias atostogas išrinkus juos parlamento nariais, nors teisė į tokį statusą suteikiama [statutiniams valstybės tarnautojams]?“
16.
Rašytines pastabas pateikė M. I. Vega González, Ispanijos vyriausybė ir Komisija. Nors Ispanijos vyriausybė prašė surengti teismo posėdį, Teisingumo Teismas nutarė, jog turi pakankamai informacijos, kad priimtų sprendimą remdamasis per rašytinę proceso dalį pateiktomis pastabomis, todėl nusprendė pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalį posėdžio nerengti.
Vertinimas
17.
Iš pradžių primenu, kad pagrindinė byla yra dėl prašymo leisti specialiųjų atostogų „laikinąją“ nestatutinę valstybės tarnautoją, kuri pastaruosius ketverius metus ėjo pareigas – t. y. pavadavo statutinį valstybės tarnautoją, išvykusį į komandiruotę, taigi turėjo teisę į atostogas. Pateikti šį prašymą paskatino tai, kad M. I. Vega González buvo išrinkta į Astūrijos kunigaikštystės regioninį parlamentą. Savo rašytinėse pastabose M. I. Vega González teigia, kad, nors teoriškai ji galėtų eiti savo, kaip demokratiškai išrinktos atstovės, pareigas dirbdama ne visą darbo dieną, praktiškai ji turi visą savo darbo laiką skirti naujosioms pareigoms, kad veiksmingai jas atliktų ir visapusiškai dalyvautų Astūrijos kunigaikštystės regioninio parlamento ir įvairių jo pakomitečių darbe. Ispanijos vyriausybės pateiktos pastabos šiam argumentui neprieštarauja; laikau jį iš esmės įtikinamu. Todėl sutinku su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginiu, kad nestatutiniam valstybės tarnautojui neturint jokios teisės išeiti specialiųjų atostogų, M. I. Vega González (ar kitas tokioje padėtyje esantis asmuo) turėjo vienintelę išeitį, jeigu norėjo eiti naująsias pareigas visą darbo dieną, – išeiti iš darbo be teisės į jį grįžti, kai baigs eiti pareigas pagal rinkėjų jai suteiktą mandatą.
18.
Nesunku suprasti, kad tai gali atgrasyti tokius nestatutinius valstybės tarnautojus nuo ketinimų kelti savo kandidatūrą per rinkimus, o tai gali kenkti įvairovei ir atstovavimui atitinkamoje įstatymų leidžiamojoje institucijoje.
19.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmasis klausimas iš esmės yra dėl to, ar terminą „darbo sąlygos“ pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį reikėtų aiškinti kaip apimantį teises į atostogas, tokias kaip tos teisės, dėl kurių iškelta pagrindinė byla, kai statutinis valstybės tarnautojas turi teisę eiti specialiųjų atostogų, kad galėtų eiti išrinkto tokios institucijos, kaip Astūrijos kunigaikštystės regioninis parlamentas, nario pareigas, o panašų darbą dirbantis darbuotojas, kurio darbo santykiai yra terminuoti, tokios teisės neturi. Stengsiuosi paaiškinti, kodėl iš tiesų taip yra, priešingai negu Ispanijos vyriausybės pozicija, remdamasi tiek pažodiniu, tiek teleologiniu tos nuostatos aiškinimu.
20.
Taigi, pagal suformuotą jurisprudenciją Direktyvos 1999/70/EB ir Bendrojo susitarimo ratione personae taikymo sritis apima nestatutinius valstybės tarnautojus, kurių darbo santykiai yra terminuoti, tokius kaip M. I. Vega González ( 4 ), ir Ispanijos vyriausybė iš tiesų nebando to užginčyti.
21.
Nacionalinis teismas paaiškino, kad suteikus „specialiąsias atostogas“ (jų siekė M. I. Vega González) „tarnybos santykiai laikinai nutraukiami, o asmens eitos pareigos ir darbo vieta išlieka; kai nebelieka aplinkybių, lėmusių specialiųjų atostogų suteikimą (konkrečiu atveju – kai baigiasi parlamento nario kadencija), valstybės tarnautojas gali grįžti dirbti į administraciją“. Jis pridūrė, kad Įstatymo Nr. 3/1985 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „valstybės tarnautojai, kuriems suteiktos specialiosios atostogos, turi teisę į tai, kad būtų išlaikytas jų statusas ir darbo vieta, o į šių atostogų trukmę atsižvelgiama apskaičiuojant trimetį tarnybos stažo priedą ir tokį asmenį paaukštinant tarnyboje.“ Iš šio apibūdinimo aišku, kad statutinis valstybės tarnautojas, išėjęs specialiųjų atostogų, išlaiko tam tikras dėl pagrindinių savo darbo santykių turimas privilegijas. Šios privilegijos siejasi ir su pačiu darbu (garantuota darbo vieta), ir su karjera, ir su darbo užmokesčio dydžiu.
22.
Visų pirma remiuosi įprasta žodžių „darbo sąlygos“ reikšme. Mano nuomone, šią frazę reikėtų suprasti kaip teises, privilegijas ir pareigas, kurias apima tam tikri darbo santykiai, t. y. sąlygas, kuriomis asmuo įsidarbina ( 5 ). Tai aiškiai apima tokius dalykus kaip darbo užmokestis, darbo valandos, teisės į mokamas ar nemokamas atostogas ir kt.
23.
Teisingumo Teismas jau išaiškino „darbo sąlygų“ reikšmę, nes šis terminas Bendrajame susitarime vartojamas keliuose kontekstuose. Daugiausia tai susiję su ekonominiais darbo santykių aspektais (ir ne tik jais). Taigi, Teisingumo Teismas nustatė, kad „darbo sąlygų“ sąvoka apima, be kita ko, šiuos dalykus: kompensaciją, kurią darbdavys turi sumokėti darbuotojui nutraukęs jo terminuotą darbo sutartį ( 6 ), įspėjimo terminą, iki kurio reikia pranešti apie terminuotos darbo sutarties nutraukimą ( 7 ), kompensaciją, kurią darbdavys turi sumokėti darbuotojui dėl neteisėto termino nustatymo jo darbo sutartyje ( 8 ), už darbo stažą mokamus priedus arba išmokas ( 9 ), darbo užmokesčio ir pensijų, priklausomų nuo darbo santykių, mokėjimo sąlygas, išskyrus pensijų mokėjimo pagal valstybinę socialinės apsaugos sistemą sąlygas ( 10 ), darbo laiko sutrumpinimą perpus ir atitinkamą darbo užmokesčio sumažinimą ( 11 ) ir teisę dalyvauti vertinant mokytojus bei skiriant susijusius piniginius priedus ( 12 ).
24.
Kiekvienai iš šių „sąlygų“, mano nuomone, yra būdinga tai, kad ji įeina į konkretų teisių, privilegijų ir pareigų rinkinį, kuriuo pagrįsti atitinkami darbo santykiai kiekvienu iš tokių atvejų. Be to, akivaizdu, kad privilegijos, kurias tebeturi statutinis valstybės tarnautojas, išėjęs specialiųjų atostogų, turi įtakos tiems jo darbo santykių aspektams, kuriuos Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs „darbo sąlygų“ dalimi ( 13 ).
25.
Norėčiau pridurti, kad konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis dėl valdžios institucijų nesutikimo suteikti specialiųjų atostogų M. I. Vega González pateko į tokią padėtį, kad jai būtų tekę nutraukti savo darbo santykius tam, kad galėtų priimti ir vykdyti savo kaip demokratiškai išrinktos atstovės mandatą Astūrijos kunigaikštystės regioniniame parlamente, dirbdama jame visą darbo dieną. Teisingumo Teismas jau pripažino, kad terminuotos darbo sutarties nutraukimo sąlygos priskiriamos prie „darbo sąlygų“, kurioms taikoma Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalis ( 14 ). Galima teigti, kad taip netiesiogiai pagrįstas argumentas, jog tokiomis aplinkybėmis šis terminas apima ir teisę išeiti tokių atostogų.
26.
Teisingumo Teismas ne kartą nurodė, kad „lemiamas kriterijus nustatant, ar priemonė patenka į „darbo sąlygas“, <…> yra būtent darbo kriterijus, t. y. darbuotoją su jo darbdaviu siejantys darbo santykiai“ ( 15 ). Kitaip tariant, tai apima tas sąlygas, kurios yra darbo santykių dalis.
27.
Šį Bendrojo susitarimo aiškinimą, mano nuomone, reikėtų laikyti apimančiu ir tokias teises, kaip antai teises išeiti atostogų dėl asmeninių priežasčių arba dėl vaiko priežiūros, dėl kurių gali būti laikinai sustabdytas tam tikrų įprastų darbo santykių elementų įgyvendinimas. Jos taip pat įeina į teisių, privilegijų ir pareigų rinkinį, kuriuo grindžiami darbuotojo darbo santykiai su darbdaviu. Specialiųjų atostogų laikotarpiu tam tikros teisės ir pareigos (ypač teisė gauti darbo užmokestį ir pareiga atlikti darbo užduotis) laikinai netaikomos, tačiau kitos darbuotojui suteiktos teisės išlieka.
28.
Ispanijos vyriausybė su tuo nesutinka. Ji teigia, kad nagrinėjamas atvejis nėra „darbo sąlygos“, nes laikinas darbo santykių sustabdymas nenumatytas šios darbuotojos ir jos darbdavio susitarime dėl darbo santykių. Ji pabrėžia, kad laikinai sustabdyti darbo santykius M. I. Vega González paprašė po to, kai sąmoningai ir vienašališkai nusprendė dalyvauti regiono valdžios rinkimuose ir eiti išrinkto Astūrijos kunigaikštystės regioninio parlamento nario pareigas, dirbdama jame visą darbo dieną.
29.
Tokie argumentai man yra sunkiai suprantami.
30.
M. I. Vega González siekia turėti teisę tęsti darbo santykius tokiomis pačiomis sąlygomis arba kuo panašesnėmis sąlygomis į tas, kurios suteikiamos statutiniam valstybės tarnautojui. Šios sąlygos aiškiai priskiriamos prie teisių, privilegijų ir pareigų, kuriomis pagrįsti šios darbuotojos darbo santykiai su darbdaviu, t. y. prie „darbo sąlygų“. Esminis dalykas yra tai, kad statutinis valstybės tarnautojas, esantis panašioje padėtyje kaip M. I. Vega González, toliau naudojasi tam tikromis privilegijomis pagal savo darbo santykius ir turi teisę grįžti į tarnybą, kai baigs išrinkto atitinkamo įstatymų leidžiamojo susirinkimo nario kadenciją, o pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas (šiuo atveju tai yra nestatutinė valstybės tarnautoja), atliekantis visiškai tą patį darbą, to daryti negali.
31.
Tai, kad M. I. Vega González norėjo prašyti specialiųjų atostogų dėl savo „sąmoningo ir vienašališko sprendimo“ kelti kandidatūrą per rinkimus, yra visiškai nesvarbu. Toks argumentas yra tolygus teiginiui, kad darbuotojos nereikėtų leisti motinystės atostogų todėl, kad jos sprendimas tapti nėščia (paprastai) nepriklauso nuo darbdavio. Akivaizdu, kad toks argumentas (ir analogiškas argumentas nagrinėjamu atveju) yra iš esmės netinkamas.
32.
Teisė išeiti specialiųjų atostogų, dėl kurios iškelta pagrindinė byla, aiškiai įeina į teisių, privilegijų ir pareigų rinkinį, kuriuo grindžiami valstybės tarnautojo darbo santykiai su darbdaviu. Taigi, ji yra „darbo sąlygų“, kaip jos apibrėžtos Bendrajame susitarime ir direktyvoje, dalis.
33.
Tokios teisės, kuri besąlygiškai suteikiama statutiniams valstybės tarnautojams, nesuteikimas nestatutiniams valstybės tarnautojams argumentuojant tuo, kad ta teisė neįeina į darbuotojo, dirbančio pagal terminuotą darbo sutartį, „darbo sąlygas“, ne tik yra tų aiškių nuostatų pažeidimas, bet ir tiesiogiai prieštarauja Bendrojo susitarimo ir direktyvos tikslui.
34.
Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, aiškinant ES teisės nuostatą, reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kurio dalis ji yra, tikslus ( 16 ).
35.
Pagal Bendrojo susitarimo 1 punkto a papunktį šio susitarimo tikslas yra, inter alia, „pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą“. Šį tikslą reikėtų suprasti atsižvelgiant į SESV 151 straipsnyje nustatytą tikslą – skatinti užimtumą ir gerinti darbo sąlygas.
36.
Teisingumo Teismas kelis kartus nusprendė, kad Bendrojo susitarimo 4 punktu siekiama taikyti nediskriminavimo principą darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas sutartis, kad darbdavys negalėtų, naudodamasis tokiais darbo santykiais, nesuteikti tiems darbuotojams teisių, kurios pripažįstamos nuolatiniams darbuotojams, ir kad 4 punkte yra išreikštas „ES socialinės teisės principas, kurio negalima aiškinti siaurai“ ( 17 ).
37.
Toks Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje vartojamo termino „darbo sąlygos“ aiškinimas, pagal kurį tas terminas neapima teisių į atostogas (tokių kaip teisė į specialiąsias atostogas, dėl kurios iškelta ši pagrindinė byla), prieštarautų Direktyvos 1999/70/EB ir Bendrojo susitarimo tikslui, nes taip būtų galima nesuteikti darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas sutartis, „teisių, kurios pripažįstamos nuolatiniams darbuotojams“ ( 18 ). Jeigu teisėms į atostogas nebūtų taikomas nediskriminavimo principas, darbo pagal terminuotas sutartis kokybė dėl to, be abejonės, suprastėtų, o ne pagerėtų.
38.
Iš to išplaukia, kad nesuteikiant tokios teisės darbuotojui, dirbančiam pagal terminuotą darbo sutartį, pažeidžiamas Bendrojo susitarimo 4 punkte nustatytas nediskriminavimo principas, jeigu: a) statutinis valstybės tarnautojas, turintis teisę išeiti tokių specialiųjų atostogų, yra į tokį pagal terminuotą sutartį dirbantį darbuotoją „panašus nuolatinis darbuotojas“ ir b) toks nevienodas požiūris nėra objektyviai pagrįstas.
39.
Toliau pateiksiu tik tris trumpas pastabas šiais klausimais.
40.
Pirma, Teisingumo Teismui pateiktuose dokumentuose neradau nieko, iš ko būtų galima spręsti, kad M. I. Vega González kaip nestatutinės valstybės tarnautojos (išdirbusios jau bent ketverius metus) ( 19 ) darbas iš esmės skiriasi nuo statutinio valstybės tarnautojo, kurį ji pakeitė, darbo. Nors šios bylos faktus galiausiai nustato nacionalinis teismas, atrodo pagrįstai tikėtina, kad M. I. Vega González padėtį šiuo atžvilgiu galima tinkamai palyginti su jos kolegos statutinio valstybės tarnautojo padėtimi.
41.
Antra, Teisingumo Teismui nepateikta jokių duomenų, kuriais toks akivaizdžiai skirtingas požiūris į darbuotojus būtų tinkamai pagrįstas. Ispanijos vyriausybė iš esmės tvirtina, kad teisės į atostogas yra susietos su statutinių valstybės tarnautojų karjeros sistema. Vis dėlto, man atrodo, tokios teisės, objektyviai vertinant, būtų naudingos ir statutiniams, ir nestatutiniams valstybės tarnautojams.
42.
Galiausiai primenu, kad M. I. Vega González nesiekė gauti besąlyginės garantijos, kad galės grįžti į savo darbo vietą, kai baigs savo kadenciją Astūrijos kunigaikštystės regioniniame parlamente. Ji prašė teisės grįžti į savo ankstesnę darbo vietą, jeigu ta darbo vieta iki tol a) nebus panaikinta ir b) į ją nebus paskirtas statutinis valstybės tarnautojas. Man bent prima facie atrodo, kad šis prašymas buvo pateiktas proporcingai atsižvelgiant į bet kokius realius skirtumus, kuriuos galima pagrįstai manyti esant tarp statutinių ir nestatutinių valstybės tarnautojų teisės grįžti į viešojo administravimo pareigas pasibaigus demokratiškai išrinkto atstovo tarnybos laikotarpiui. Statutinio valstybės tarnautojo teisė grįžti į darbą yra besąlyginė, o atitinkama nestatutinio tarnautojo teisė iš esmės tokia nėra.
Išvada
43.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į pirmąjį klausimą, kurį uždavė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas:
1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede pateikto Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje apibrėžtas terminas „darbo sąlygos“ turėtų būti aiškinamas kaip apimantis teises į tokias atostogas, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai statutinis valstybės tarnautojas turi teisę eiti specialiųjų atostogų, kad galėtų eiti išrinkto regioninio parlamento nario pareigas, o panašų darbą dirbantis darbuotojas, kurio darbo santykiai yra terminuoti, tokios teisės neturi.
( 1 ) Originalo kalba: anglų.
( 2 ) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288). ETUC, UNICE ir CEEP yra atitinkamai Europos profesinių sąjungų konfederacijos, Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro pavadinimų prancūzų kalba santrumpos.
( 3 ) Iš Komisijos ir M. I. Vega González rašytinių pastabų matyti, kad pagal atitinkamą regioninį Astūrijos teisės aktą (Įstatymo Nr. 3/1985 59 straipsnio 1 dalį) yra galimi aštuoni skirtingi statutinių valstybės tarnautojų administraciniai statusai: a) dirbantis, b) išėjęs atostogų dėl asmeninių priežasčių, c) išėjęs vaiko priežiūros atostogų, d) nedirbantis, e) išėjęs specialiųjų atostogų, f) išėjęs atostogų, kad galėtų dirbti kitoje viešojo administravimo įstaigoje, g) išėjęs atostogų, kad galėtų dirbti regiono viešajame sektoriuje, ir h) tarnautojas, kurio tarnyba laikinai sustabdyta. Pagal Įstatymo Nr. 3/1985 59 straipsnio 2 dalį tie viešojo sektoriaus darbuotojai, kurie nėra statutiniai valstybės tarnautojai, gali turėti tik vieną iš šių dviejų statusų: a) „dirbantis“ arba h) „tarnyba sustabdyta“.
( 4 ) 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres, C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 40–45 punktai ir nurodyta jurisprudencija.
( 5 ) Taip pat žr. mano išvados byloje Epitropos tou Elegktikou Sinedriou, C‑363/11, EU:C:2012:584, 67 punktą ir išvados byloje Rosado Santana, C‑177/10, EU:C:2011:301, 55 punktą.
( 6 ) 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas DiegoPorras, C‑596/14, EU:C:2016:683.
( 7 ) 2014 m. kovo 13 d. Sprendimas Nierodzik, C‑38/13, EU:C:2014:152.
( 8 ) 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Carratù, C‑361/12, EU:C:2013:830.
( 9 ) 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Del Cerro Alonso, C‑307/05, EU:C:2007:509; 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimas Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres, C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819; 2015 m. liepos 9 d. Sprendimas Regojo Dans, C‑177/14, EU:C:2015:450.
( 10 ) 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimas Impact, C‑268/06, EU:C:2008:223.
( 11 ) 2017 m. vasario 9 d. Nutartis Rodrigo Sanz, C‑443/16, EU:C:2017:109.
( 12 ) 2016 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo nutartis ÁlvarezSantirso, C‑631/15, EU:C:2016:725.
( 13 ) Taigi, trimečiai tarnybos stažo priedai jau yra Teisingumo Teismo aiškiai priskirti prie „darbo sąlygų“: žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Del Cerro Alonso, C‑307/05, EU:C:2007:509, 47 ir 48 punktus; 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres, C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 50–58 punktus; 2011 m. kovo 18 d. Nutarties Montoya Medina, C‑273/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:167, 32–34 punktus.
( 14 ) 2014 m. kovo 13 d. Sprendimas Nierodzik, C‑38/13, EU:C:2014:152; žr. 23 punktą.
( 15 ) Žr. neseniai priimtos 2017 m. vasario 9 d. Nutarties Rodrigo Sanz, C‑443/16, EU:C:2017:109, 32 punktą ir nurodytą jurisprudenciją.
( 16 ) Žr., be kita ko, 1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Merck / Hauptzollamt, 292/82, EU:C:1983:335, 12 punktą, 2002 m. gruodžio 10 d. Sprendimo British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C‑491/01, ECLI:EU:C:2002:741, 203 punktą arba neseniai priimto 2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Khorassani, C‑678/15, EU:C:2017:451, 26 punktą.
( 17 ) Žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Del Cerro Alonso, C‑307/05, EU:C:2007:509, 38 punktą; 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Impact, C‑268/06, EU:C:2008:223, 114 punktą; 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo DiegoPorras, C‑596/14, EU:C:2016:683, 27 punktą; 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutarties Álvarez Santirso, C‑631/15, EU:C:2016:725, 33 punktą; 2017 m. vasario 9 d. Nutarties Rodrigo Sanz, C‑443/16, EU:C:2017:109, 30 punktą.
( 18 ) Be kitų sprendimų žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Del Cerro Alonso, C‑307/05, EU:C:2007:509, 37 punktą; 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres, C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 48 punktą; 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Nierodzik, C‑38/13, EU:C:2014:152, 23 punktą; 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo DiegoPorras, C‑596/14, EU:C:2016:683, 26 punktą.
( 19 ) Reikėtų priminti, kad M. I. Vega González iš tiesų teigia, jog buvo įdarbinta Astūrijos administracinių institucijų ir jose ėjo įvairias pareigas nuo 1989 m. gegužės 26 d. (žr. pirmesnį 11 punktą). Jei tai tiesa (tai turi patikrinti nacionalinis teismas), vadinasi, tuo metu, kai buvo išrinkta į Astūrijos kunigaikštystės regioninį parlamentą (2015 m. gegužės 24 d.), ji jau turėjo beveik 26 metus viešosios tarnybos stažą. Nuo 2011 m. ji pavadavo į komandiruotę išvykusį statutinį valstybės tarnautoją (žr. pirmesnį 11 punktą).