GENERALINIO ADVOKATO
MICHAL BOBEK IŠVADA,
pateikta 2017 m. liepos 5 d. ( 1 )
Byla C‑224/16
Asotsiatsia na balgarskite predpiyatiya sa mezhdunarodni prevozi i patishtata (AEBTRI)
prieš
Nachalnik na Mitnitsa Burgas
(Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas, Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Muitų sąjunga – Išorinis tranzitas – TIR konvencija – Gabenimas naudojant TIR knygelę – Neužbaigta TIR operacija – Garantuojančiosios asociacijos atsakomybė – Solidarioji atsakomybė – Kompetentingų valdžios institucijų pareiga reikalauti mokėjimo iš tiesiogiai atsakingo asmens ar asmenų prieš pateikiant reikalavimą garantuojančiajai asociacijai – Bendrijos muitinės kodekso 203 ir 213 straipsniai – Muitinės skolininkų nustatymas – Asmenys, kurie įsigijo prekių ar jas laikė ir žinojo ar turėjo pagrįstai žinoti, kad šios prekės paimtos iš muitinės priežiūros“
I. Įvadas
1.
Turkijos bendrovė, vežanti prekes į Rumuniją, Turkijos ir Bulgarijos pasienyje atvykimo muitinei pateikė TIR knygelę. Nors atrodytų, kad pačios prekės buvo gautos Rumunijoje, TIR operacija nebuvo tinkamai užbaigta paskirties vietos muitinėje Rumunijoje. Dėl to susidarė skola muitinei. Siekdamos išieškoti susidariusias skolas, Bulgarijos valdžios institucijos pirmiausia reikalavo mokėjimo iš TIR knygelės turėtojo, tačiau joms sumokėta nebuvo. Dabar jos reikalauja mokėjimo iš garantuojančiosios asociacijos pagal TIR režimą.
2.
Garantuojančioji asociacija užginčijo Bulgarijos valdžios institucijų priimtą sprendimą dėl išieškojimo. Šiomis aplinkybėmis Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas, Bulgarija) prašo nustatyti, ar kompetentingos nacionalinės institucijos įvykdė TIR konvencijoje nustatytą pareigą ( 2 ) pirmiausia reikalauti sumokėti mokėtinas sumas iš tiesiogiai atsakingų asmenų ir tik tada pateikti reikalavimą garantuojančiajai asociacijai. Visų pirma prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, kokių priemonių reikia imtis reikalaujant mokėjimo ir kaip galima nustatyti tiesiogiai už skolą muitinei atsakingus asmenis.
3.
Be šių dviejų konkrečių klausimų, šioje byloje keliami bendresni klausimai dėl TIR konvencijos taisyklių ir Bendrijos muitinės kodekso (toliau – Muitinės kodeksas) ( 3 ) nuostatų sąveikos ir garantuojančiosios asociacijos atsakomybės pobūdžio pagal TIR konvenciją.
II. Teisinis pagrindas
1. TIR konvencija
4.
TIR konvencijos 1 straipsnio o punkte TIR knygelės turėtojas apibrėžiamas kaip „asmuo, kuriam TIR knygelė išduota pagal atitinkamas Konvencijos nuostatas ir kurio vardu TIR knygelės forma pateikta muitinės deklaracija, kuria parodomas pageidavimas įforminti prekes pagal TIR procedūrą išvykimo muitinės įstaigoje. Turėtojas yra atsakingas už kelių transporto priemonės, automobilinio traukinio ar konteinerio su kroviniu bei jį atitinkančios TIR knygelės pateikimą išvykimo muitinės įstaigai, tarpinei muitinės įstaigai ir paskirties muitinės įstaigai ir tinkamą visų kitų Konvencijos nuostatų laikymąsi.“
5.
Pagal TIR konvencijos 1 straipsnio q punktą garantuojančioji asociacija – „asociacija, kurią Susitariančiosios šalies muitinė yra patvirtinusi asmenų, gabenančių krovinius pagal TIR procedūrą, garantu“.
6.
TIR konvencijos 8 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Garantuojančioji asociacija įsipareigoja sumokėti importo ar eksporto muitus bei mokesčius, taip pat delspinigius, kurie priskaičiuojami pagal šalies, kurioje buvo nustatytas su TIR operacija susijęs pažeidimas, muitinės ir kitus teisės aktus. Už minėtų sumų sumokėjimą solidariai atsako garantuojančioji asociacija ir asmenys, kurie privalo šias sumas sumokėti.
2. Jeigu Susitariančiosios šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose nenumatytas importo ar eksporto muitų bei mokesčių mokėjimas šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, garantuojančioji asociacija įsipareigoja tomis pačiomis sąlygomis sumokėti sumą, lygią importo ar eksporto muitų bei mokesčių sumai, įskaitant delspinigius.
<…>
7. Pasibaigus straipsnio 1 ir 2 dalyse minimų sumų mokėjimo terminui, kompetentingos tarnybos, prieš pateikdamos pretenziją garantinei asociacijai, turi pirmiausia kiek galėdamos reikalauti, kad jas apmokėtų tiesioginis skolininkas ar skolininkai.“
7.
TIR konvencijos 11 straipsnyje numatyta:
„1. Jeigu TIR operacija nebuvo pripažinta įvykdyta, kompetentingos institucijos neturi teisės reikalauti, kad garantuojančioji asociacija sumokėtų 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sumas, jeigu per metus nuo TIR knygelės priėmimo šiose institucijose dienos jos raštu nepranešė garantuojančiajai asociacijai apie neužbaigtą operaciją. Ši nuostata taip pat taikoma, kai TIR operacijos pabaigos liudijimas buvo gautas piktnaudžiaujant arba sukčiaujant, tačiau tokiu atveju terminas yra dveji metai.
2. Reikalavimas sumokėti 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sumas garantuojančiajai asociacijai pateikiamas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai šiai asociacijai buvo pranešta, kad TIR operacija nebuvo pripažinta įvykdyta arba kad TIR operacijos pabaigos liudijimas buvo gautas piktnaudžiaujant ar sukčiaujant, ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos. Tačiau bylų, kurios per pirmiau minėtą dvejų metų laikotarpį perduodamos teismui, atveju, reikalavimas sumokėti pateikiamas per vienerius metus nuo dienos, kai teismo sprendimas tampa vykdytinas.
3. Reikalaujamą sumą garantuojančiosios asociacijos sumoka per tris mėnesius nuo dienos, kai pateikiamas reikalavimas sumokėti. Sumokėtos sumos asociacijai grąžinamos, jei per dvejus metus nuo reikalavimo sumokėti pateikimo dienos muitinei pateikiami įrodymai, kad konkrečiu gabenimo atveju jokių pažeidimų nepadaryta.“
2. Muitinės kodeksas
8.
Muitinės kodekso 203 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Importo skola muitinei atsiranda, kai:
—
neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes.
2. Skola muitinei atsiranda prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentu.
3. Skolininkais laikomi:
—
asmuo, paėmęs prekes iš muitinės priežiūros,
—
bet kurie asmenys, dalyvavę taip paimant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros,
—
bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, ir
—
atitinkamais atvejais asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu.“
9.
Muitinės kodekso 213 straipsnyje nustatyta, kad „jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą“.
3. Įgyvendinimo reglamentas
10.
Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93 ( 4 ) nustatomos Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos. Jo II dalies II antraštinės dalies 9 skyriaus 2 skirsnyje nustatytos specialiosios TIR procedūros taisyklės (454–457b straipsniai) ( 5 ).
11.
Įgyvendinimo reglamento 455 straipsnyje nurodyta:
„1. Paskirties ar išvykimo valstybės narės muitinės nedelsdamos, tačiau ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kai buvo baigta TIR operacija, grąžina įvažiavimo arba išvykimo valstybės narės muitinėms TIR knygelės 2 lakšto tam tikrą dalį.
2. Jeigu tam tikra TIR knygelės 2 lakšto dalis per du mėnesius nuo TIR knygelės priėmimo negrąžinama įvažiavimo ar išvykimo valstybės narės muitinėms, jos informuoja suinteresuotas garantuojančiąsias asociacijas, neatmesdamos pranešimo, parengtino pagal TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį.
Jos taip pat informuoja TIR knygelės turėtoją ir kviečia jį bei suinteresuotą garantuojančiąją asociaciją pateikti įrodymą, kad TIR operacija baigta.
<…>“
12.
Įgyvendinimo reglamento 455a straipsnyje numatyta:
„1. Jeigu įvažiavimo ar išvykimo valstybės narės muitinės per keturis mėnesius nuo TIR knygelės patvirtinimo negavo įrodymo, kad ta TIR operacija buvo baigta, jos nedelsdamos pradeda taikyti tyrimų procedūrą, kad gautų informaciją, būtiną TIR operacijai atlikti, arba, jeigu tai neįmanoma, nustatyti, ar atsirado skola muitinei, nustatyti skolininką ir muitinę, atsakingą už įtraukimą į apskaitos sistemą.
Jeigu informaciją, kad TIR operacija nebuvo užbaigta, muitinė gauna anksčiau arba įtariama, kad taip galėjo būti, ji nedelsdama pradeda tyrimo procedūrą.
<…>
5. Jeigu tyrimo metu nustatoma, kad operacija buvo užbaigta teisingai, įvažiavimo arba išvykimo valstybės narės muitinės nedelsdamos informuoja suinteresuotą garantuojančiąją asociaciją ir TIR knygelės turėtoją arba, kai kuriais atvejais, bet kurią muitinę, kuri galėjo pradėti išieškojimo procedūrą Kodekso 217–232 straipsniuose nustatyta tvarka.“
13.
Įgyvendinimo reglamento 457 straipsnyje nurodyta, kad:
„1. TIR konvencijos 8 straipsnio 4 dalyje, kai TIR operacija yra atliekama Bendrijos muitų teritorijoje, bet kuri Bendrijoje įsisteigusi garantuojančioji asociacija gali tapti atsakinga už skolos muitinei, susijusios su atitinkamomis prekėmis TIR procedūroje, garantuotos sumos sumokėjimą neviršijant 60000 eurų už vieną TIR knygelę arba nacionalinės valiutos ekvivalento.
2. Pagal Kodekso 215 straipsnį garantuojančioji asociacija, įsikūrusi už išieškojimą kompetentingoje valstybėje narėje, atsako už skolos muitinei garantuotą sumą.
3. Galiojantis pranešimas dėl TIR operacijos neužbaigimo, kurį parengė vienos valstybės narės, kuri buvo nustatyta kompetentinga išieškoti pagal Kodekso 215 straipsnio 1 dalies trečiąją įtrauką, muitinės garantuojančiajai asociacijai, kuri buvo įgaliota tų muitinių, galioja ir tuo atveju, jeigu kitos valstybės narės, kuri buvo nustatyta kompetentinga pagal Kodekso 215 straipsnio 1 dalies pirmąją arba antrąją įtrauką, muitinė vėliau pradeda išieškojimą iš garantuojančiosios asociacijos, kuri buvo įgaliota tų minėtų muitinių.“
III. Faktinės aplinkybės, procesas ir pateikti klausimai
14.
2008 m. lapkričio 11 d. Turkijos ir Bulgarijos pasienyje Kapitan Andrejevo muitinės patikros poste buvo pateikta TIR knygelė. TIR knygelė priklausė Sargut OOD, bendrovei, kurios pagrindinė buveinė yra Turkijos Respublikoje. Atitinkamų prekių paskirties vieta nurodyta Rumunijoje.
15.
Bulgarijos valdžios institucijos per nustatytą laiką negavo atitinkamos TIR knygelės 2 lakšto dalies. Todėl jos nusiuntė prašymą Rumunijos muitinės įstaigoms ištirti TIR operacijos užbaigimą. Rumunijos valdžios institucijos atsakė, kad joms nebuvo pateiktos pagal TIR knygelę gabentos prekės. TIR knygelės 2 lakštas, kurį garantuojančioji asociacija vėliau pateikė kaip įrodymą, nebuvo pateiktas Rumunijos paskirties vietos muitinei. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, kad šis lakštas yra netikslus ar suklastotas.
16.
2009 m. rugsėjo 10 d. Kapitan Andrejevo muitinės viršininkas priėmė sprendimą dėl Sargut OOD, kuriame nurodė skolos muitinei sumą, pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir teisės aktuose nustatytas palūkanas. Apie šį sprendimą buvo pranešta Sargut OOD, kaip TIR knygelės turėtojai, ir garantuojančiajai asociacijai Asotsiatsia na balgarskite predpriyatia za mezhdunarodni prevozi i patishtata (Bulgarijos tarptautinio kelių transporto ir kelių asociacija, AEBTRI). Sargut OOD apskundė šį sprendimą, tačiau galiausiai 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas) jį patvirtino.
17.
2010 m. lapkričio 22 d. AEBTRI buvo pranešta apie TIR operacijos neužbaigimą ir paprašyta sumokėti skolą. AEBTRI per TIR konvencijos 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą skolos nesumokėjo.
18.
2011 m. birželio 7 d. Svilengrado muitinės viršininkas paprašė kompetentingo Nacionalinės pajamų agentūros regioninio direktorato pradėti vykdymo procedūrą prieš Sargut OOD siekiant išieškoti pagal 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą įsiskolintas sumas. Tačiau vėliau kompetentingos valdžios institucijos pranešė Svilengrado muitinei, kad su skolomis susijusios sumos nebuvo išieškotos.
19.
2012 m. rugsėjo 5 d. Svilengrado muitinės viršininkas priėmė sprendimą dėl nesumokėtų skolų muitinei, PVM ir teisės aktuose nustatytų palūkanų išieškojimo (toliau – sprendimas dėl išieškojimo). Sprendimas dėl išieškojimo buvo skirtas AEBTRI, kaip garantuojančiajai asociacijai. Sprendime dėl išieškojimo buvo nurodyta, kad siekiant išieškoti skolą iš Sargut OOD, kaip TIR knygelės turėtojos, buvo padaryta viskas, kas įmanoma.
20.
Vykstant procedūrai – jai pasibaigus buvo priimtas sprendimas dėl išieškojimo – kaip įrodymai buvo pateikti keli dokumentai: tarptautinis važtaraštis, kuriame buvo nurodyta, kad Irem Corporation SRL Romania yra vežamų prekių gavėja; tarptautinis siuntos važtaraštis su gavėjo parašu ir antspaudu; prekių gavimo patvirtinimas su Irem Corporation SRL parašu ir antspaudu ir vežėjo (Sargut OOD) raštas Svilengrado muitinei, kuriame buvo nurodyta, kad gabenimas pagal TIR režimą užbaigtas Rumunijoje ir kad „Rumunijos muitinės departamentas po prekių iškrovimo uždėjo antspaudą knygelėje“.
21.
Kaip nurodyta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, iš šių dokumentų galima spręsti, kad prekes gavo Irem Corporation SRL. Tačiau nėra įrodymų, kad šios prekės buvo deklaruotos paskirties vietos muitinėje.
22.
AEBTRI apskundė sprendimą dėl išieškojimo Administrativen sad Haskovo (Haskovo administracinis teismas, Bulgarija). Ieškinys buvo atmestas. AEBTRI padavė apeliacinį skundą Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
23.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirmiau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1)
Ar siekdamas išvengti prieštaringos jurisprudencijos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti [TIR konvenciją] <…> taip, kad jo išaiškinimas būtų privalomas valstybių narių teismams, jei tai susiję šios konvencijos 8 ir 11 straipsniuose reglamentuojama sritimi, kai nagrinėja klausimą, ar garantuojančiajai asociacijai kyla atsakomybė, nustatyta taip pat [Įgyvendinimo reglamento] 457 straipsnio 2 dalyje?
2)
Ar aiškinant [Įgyvendinimo reglamento] 457 straipsnio 2 dalį, siejamą su TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalimi (dabar – 11 straipsnio 2 dalis) ir jų aiškinamosiomis pastabomis, galima teigti, kad tokiu kaip nagrinėjamas atveju, kai TIR konvencijos 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sumos tampa išieškotinos, prieš pateikdamos reikalavimą garantuojančiajai asociacijai muitinės įstaigos turi reikalauti, jei įmanoma, kad jas sumokėtų tiesioginis skolininkas – TIR knygelės turėtojas?
3)
Ar įsigijęs arba laikęs prekę, apie kurią žinoma, jog ji atgabenta naudojant TIR knygelę, tačiau nenustatyta, kad ji pateikta ir deklaruota paskirties vietos muitinės įstaigoje, gavėjas tik dėl šių aplinkybių turi būti laikomas asmeniu, turėjusiu žinoti, jog prekė paimta iš muitinės priežiūros, ir, ar jis turi būti laikomas solidariai atsakingu skolininku, kaip tai suprantama pagal [Bendrijos muitinės kodekso] 203 straipsnio 3 dalies trečią įtrauką, siejamą su 213 straipsniu?
4)
Jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar muitinės neveikimas išieškant šio gavėjo skolą muitinei yra kliūtis kilti garantuojančiosios asociacijos atsakomybei pagal [TIR konvencijos] 1 straipsnio [q] punktą, kuri numatyta taip pat [Įgyvendinimo reglamento] 457 straipsnio 2 dalyje?“
24.
Rašytines pastabas pateikė Bulgarijos vyriausybė, Burgaso muitinės viršininkas (kaip Svilengrado muitinės teisių perėmėjas), AEBTRI ir Europos Komisija. Visos šios šalys, išskyrus AEBTRI, dalyvavo 2017 m. balandžio 26 d. posėdyje.
IV. Analizė
25.
Šios išvados struktūra yra tokia: trumpai aptaręs pirmąjį klausimą, susijusį su Teisingumo Teismo jurisdikcija aiškinti TIR konvenciją (A), toliau nagrinėsiu antrąjį klausimą, susijusį su priemonėmis, kurių ėmėsi nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos įvykdyti TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus (B). Tada kartu išnagrinėsiu 3 ir 4 klausimus, susijusius su galimybe laikyti prekių gavėją tiesiogiai atsakingu asmeniu, kaip tai suprantama pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį, ir dėl to kylančias pasekmes.
A. Pirmasis klausimas. Teisingumo Teismo jurisdikcija
26.
Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti TIR konvenciją.
27.
Komisija, Bulgarijos vyriausybė ir Burgaso muitinės viršininkas teigia, kad į šį klausimą reikia atsakyti teigiamai. Sutinku su tuo.
28.
TIR konvencija Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtinta 1978 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2112/78 ir įsigaliojo 1983 m. birželio 20 d. ( 6 ) Taigi ji tapo ES teisinės sistemos sudedamąja dalimi. Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti prejudicinius sprendimus dėl tarptautinės sutarties, kuri yra sudedamoji ES teisinės sistemos dalis, išaiškinimo ( 7 ).
29.
Be to, reikia priminti, jog iš tikrųjų tai ne pirmas kartas, kai Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti TIR konvencijos nuostatas ( 8 ).
B. Antrasis klausimas. Pareiga reikalauti, jei įmanoma, mokėjimo iš tiesiogiai atsakingo asmens ar asmenų
1. Pirminės pastabos
30.
Prieš pradedant diskusiją dėl bylos esmės, šiame etape vertėtų pažymėti keturis pirminius aspektus.
31.
Pirma, šioje išvadoje nebus išsamiai paaiškinta, kaip veikia TIR konvencija. Taip yra ne tik dėl poreikio neišsiplėsti, bet ir todėl, kad šią užduotį jau išsamiai atliko generalinis advokatas P. Léger savo išvadoje byloje BGL, į kurią šiuo tikslu ir darau nuorodą ( 9 ).
32.
Antra, reikėtų priminti, kad garantuojančiųjų asociacijų teisės ir pareigos reglamentuojamos TIR konvencijoje, ES muitų teisės aktuose ir atitinkamuose šių asociacijų ir nacionalinės valdžios institucijų sudarytuose susitarimuose ( 10 ). Pastariesiems susitarimams taikoma nacionalinė teisė ( 11 ). Šioje išvadoje analizuojama tik TIR konvencija ir ES muitų teisės aktai. Todėl ji niekaip neužkerta kelio garantuojančiųjų asociacijų teisėms ir pareigoms, kylančioms iš tokių susitarimų, ir nėra susijusi su jomis.
33.
Trečia, kalbant apie visus likusius nacionalinio teismo pateiktus klausimus bendrai, reikėtų priminti, kad iš TIR konvencijos ir iš ES teisės kylančias teises ir pareigas reikėtų atskirti. TIR konvencija yra tarptautinės teisės dokumentas, prie kurio ES prisijungė. Todėl ES priėmė savo taisykles, kad įgyvendintų TIR konvenciją ES teisinėje sistemoje. Žinoma, šios ES taisyklės bus reikšmingos nacionalinės valdžios institucijoms taikant TIR konvenciją. Tačiau šios taisyklės nėra lemiamos aiškinant pačią TIR konvenciją. Kitaip tariant, ES teisės nuostatos, priimtos siekiant įgyvendinti TIR konvenciją, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šią konvenciją. Tai tikrai nereiškia ir neturėtų reikšti, kad TIR konvenciją reikia aiškinti atsižvelgiant į ES antrinės teisės aktus.
34.
Ketvirta, nacionalinio teismo pateiktas antrasis klausimas pirmiausia susijęs su tuo, kokių priemonių kompetentingos nacionalinės institucijos turi imtis siekdamos įvykdyti TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalyje nustatytą pareigą prieš pateikiant reikalavimą garantuojančiajai asociacijai reikalauti, „jei įmanoma“, kad sumokėtų tiesiogiai atsakingas asmuo ar asmenys. Tiesa yra ir tai, kad šis klausimas taip pat tam tikru mastu apima klausimą dėl asmenų, kuriuos galima laikyti „tiesiogiai atsakingais“. Tačiau atsakymą, ar pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį prekių gavėją galima laikyti vienu iš tiesiogiai atsakingų asmenų, siekiama gauti pateikiant būtent 3 ir 4 klausimus. Todėl manau, kad šį klausimą dėl „tiesiogiai atsakingo asmens ar asmenų“ nustatymo reikėtų nagrinėti bendrai atsakant į šiuos klausimus.
2. Antrojo klausimo vertinimas
35.
Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Įgyvendinimo reglamento 457 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalimi. Jis nori sužinoti, ar tokiu atveju kaip nagrinėjamasis šioje byloje muitinė reikalavo, „jei įmanoma“, mokėjimo iš tiesiogiai atsakingų asmenų. Taigi minėtas teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar yra įvykdyti TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai. Pagal šią nuostatą „kompetentingos institucijos, prieš pateikdamos reikalavimą garantuojančiajai asociacijai, reikalauja, jei įmanoma, kad [sumas] sumokėtų tiesiogiai už jų mokėjimą atsakingas asmuo ar asmenys“ ( 12 ).
36.
Nei Muitinės kodekse, nei Įgyvendinimo reglamente nenustatytos jokios konkrečios taisyklės dėl TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo. Konkrečios priemonės, kurių reikėtų imtis reikalaujant mokėjimo iš tiesiogiai atsakingo asmens ar asmenų prieš reikalaujant mokėjimo iš garantuojančiosios asociacijos, nenumatytos. ES teisės nuostata, kurioje nurodytos garantuojančiųjų asociacijų pareigos pagal TIR tranzito režimą, yra Įgyvendinimo reglamento 457 straipsnis. Šios nuostatos 1 dalyje tiesiog nurodyta, kad kai TIR operacija vykdoma ES teritorijoje, bet kuri joje įsteigta garantuojančioji asociacija gali tapti atsakinga už skolos muitinei užtikrintą sumą, susijusią su atitinkamomis prekėmis, neviršijant nustatytos ribos.
37.
Todėl kyla klausimas, ar pagal pačią TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pateiktų (tik) reikalavimą sumokėti tiesiogiai atsakingam asmeniui ar asmenims, o gal pagal ją taip pat reikalaujama, kad prieš šiuos asmenis, prieš prašant, kad sumokėtų garantuojančioji asociacija, reikalaujama imtis (visų kitų) galimų vykdymo priemonių.
38.
Šalių nuomonės šiuo klausimu skiriasi. AEBTRI teigia, kad turi būti išnaudotos visos galimos išieškojimo iš tiesiogiai atsakingų asmenų priemonės ir tik tada galima reikalauti iš garantuojančiosios asociacijos. Bulgarijos vyriausybė ir Burgaso muitinės viršininkas nurodo, kad šioje byloje kompetentingos valdžios institucijos padarė viską, kas įmanoma, kad gautų mokėjimą iš TIR knygelės turėtojo. Komisija per posėdį patvirtino mananti, kad pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį nereikalaujama imtis vykdymo priemonių prieš asmenį (-is), kuris (-ie) yra tiesiogiai atsakingas (-i).
39.
Pritariu Komisijos, Bulgarijos vyriausybės ir Burgaso muitinės viršininko nuomonei. Mano nuomone, aiškinant TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį pažodžiui, pagal šios nuostatos kontekstą ir tikslą darytina išvada, kad kompetentingos valdžios institucijos privalo tik paprašyti mokėjimo (pranešti ir reikalauti). Jos neprivalo būti išnaudojusios visų išieškojimo galimybių, taikydamos vykdymo priemones, kad galėtų reikalauti mokėjimo iš garantuojančiosios asociacijos.
40.
Kalbant apie šios nuostatos tekstą, TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tik pareiga reikalauti mokėjimo iš tiesiogiai atsakingų asmenų ( 13 ).
41.
TIR konvencijos aiškinamosiose pastabose šiuo klausimu pateiktos aiškesnės gairės ( 14 ). TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalies aiškinamojoje pastaboje konkrečiai nurodyta, kad „tarp priemonių, kurių turi imtis kompetentingos institucijos reikalaudamos mokėjimo iš tiesioginio skolininko (-ų), turi būti bent pranešimas, kad TIR operacija nebuvo pripažinta įvykdyta, ir (arba) mokėjimo reikalavimo perdavimas TIR knygelės turėtojui“ ( 15 ).
42.
Taigi aiškinamojoje pastaboje kaip priemonės reikalauti mokėjimo nurodyti tik pranešimas apie operacijos neužbaigimą ir reikalavimas sumokėti. Iš jos aišku, jog priverstinio išieškojimo priemonių nebūtina taikyti, kad kompetentingos institucijos galėtų reikalauti mokėjimo iš garantuojančiosios asociacijos pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 1 ir 7 dalis.
43.
Todėl TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalies negalima aiškinti taip, kad joje yra įtvirtintas reikalavimas išnaudoti vykdymo priemones, ir tai aiškiai matyti iš šios nuostatos teksto, be to, tai patvirtina šios nuostatos aiškinamoji pastaba. Jei mokėjimas negaunamas per mokėjimo reikalavime nustatytą terminą, manau, kad „reikalavimo sumokėti“ sąlyga yra įvykdyta.
44.
Šį aiškinimą taip pat patvirtina sisteminiai argumentai. Pirma, reikėtų pabrėžti, kad TIR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje garantuojančiųjų asociacijų atsakomybė apibrėžiama kaip solidarioji. Paprastai ši atsakomybės rūšis reiškia ( 16 ), kad kiekvienas skolininkas yra atsakingas už visą skolos sumą ir kad kreditorius iš esmės gali reikalauti mokėjimo iš vieno ar kelių pasirinktų skolininkų ( 17 ).
45.
Vertinant šiuo požiūriu, 8 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas yra prievolė, kuri yra būtina tokios TIR konvencijoje nustatytos atsakomybės atsiradimo sąlyga. Valdžios institucijos privalo stengtis reikalauti mokėjimų pirmiausia iš tiesiogiai atsakingo asmens ar asmenų. Tačiau įvykdžius šį procedūrinį 8 straipsnio 7 dalies reikalavimą pranešti ir pareikalauti mokėjimo iš tiesiogiai atsakingo asmens ar asmenų atsiranda garantuojančiosios asociacijos solidarioji atsakomybė, ir nacionalinės valdžios institucijos gali prašyti mokėjimo iš garantuojančiosios asociacijos.
46.
Antra, TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalyje nustatytą reikalavimą taip pat reikia aiškinti kartu su šios konvencijos 11 straipsnyje nustatytais apribojimais laiko atžvilgiu. Visų pirma pagal TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalį reikalavimas sumokėti garantuojančiajai asociacijai pateikiamas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai šiai asociacijai buvo pranešta, kad TIR operacija nebuvo pripažinta įvykdyta, ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos ( 18 ). Sunku įsivaizduoti, kaip kompetentingos institucijos sugebėtų nepraleisti šių terminų ir dar išnaudoti visas vykdymo priemones prieš tiesioginį skolininką ar skolininkus.
47.
Galiausiai reikia turėti omenyje, kad TIR konvencijos tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas tarptautiniam prekių vežimui. Joje numatyta, kad už šias prekes nereikalaujama mokėti importo ar eksporto muitų ir mokesčių arba pateikti užstato tarpinėse muitinės įstaigose (4 straipsnis). Šias sąlygas galima palengvinti todėl, kad tranzito operacijas užtikrina viena iš nacionalinių garantuojančiųjų asociacijų, kurios tarpusavyje susijusios Tarptautinės kelių transporto sąjungos administruojamoje garantijų grandinėje, kurią palaiko tarptautinės draudimo bendrovės ( 19 ). Kitaip tariant, egzistuoja pusiausvyra: pavienės valstybės narės pakeliui nebeatlieka atskirų patikrinimų ir netaiko muitų. Kita vertus, garantuojančiosios asociacijos prisiima atsakomybę už TIR knygelių turėtojus, nereziduojančius mokėjimo reikalaujančioje valstybėje, nes iš jų ne visada galima sėkmingai išsireikalauti skolą.
48.
Šiam pagrindiniam TIR konvencijos tikslui (ir šiai pusiausvyrai) iškiltų pavojus, jei TIR 8 straipsnio 7 dalies žodžius „pateikdamos reikalavimą“ reikėtų suprasti kaip pareigą visiems skolininkams taikyti visas vykdymo priemones, kurias valstybė narė turėtų teisę taikyti bet kuriuo atveju. Tada galima būtų kelti nediplomatišką klausimą: jei taip yra, kam apskritai reikalinga TIR konvencija?
49.
Šioje byloje neginčijama, tačiau tai turi patikrinti nacionalinis teismas, kad kompetentingos valdžios institucijos laikėsi TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Apie TIR operacijos neužbaigimą pranešta ir Sargut OOD, ir AEBTRI. Mokėjimo iš Sargut OOD pareikalauta priėmus sprendimą dėl išieškojimo; šis sprendimas po apskundimo teisme tapo vykdytinas. Be viso to, Sargut OOD taip pat buvo iškelta vykdymo byla. Kadangi vykdymas nepavyko, mokėjimo pareikalauta iš AEBTRI.
50.
Tokiomis aplinkybėmis pritariu Komisijos, Burgaso muitinės viršininko ir Bulgarijos vyriausybės argumentams, kad šioje byloje Bulgarijos valdžios institucijos tinkamai įvykdė TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalies reikalavimą.
51.
Mano požiūriu, jos netgi padarė daugiau, nei griežtai būtina pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį: kaip akivaizdu iš šioje dalyje pateikto argumento, TIR konvencijoje nenustatytas reikalavimas, prieš prašant garantuojančiosios asociacijos sumokėti, pradėti vykdymo procedūrą dėl TIR knygelės turėtojo. Tai yra galimybė, kuria valstybės narės institucijos gali pasinaudoti pagal savo diskreciją, atsižvelgdamos į kiekvieno atvejo faktines aplinkybes. Vienais atvejais ja pasinaudoti visiškai pateisinama, o kitais ji gali būti visiškai nereikalinga. Viskas priklauso nuo to, ar yra kokio nors turto, kuris gali būti areštuotas galimame vykdymo procese.
52.
Todėl į antrąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą siūlau atsakyti taip: Įgyvendinimo reglamento 457 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalimi, reikia aiškinti taip, kad kompetentingos muitinės įstaigos gali reikalauti mokėjimo iš garantuojančiosios asociacijos, jeigu tokiomis kaip šios bylos aplinkybėmis jos pareikalavo sumokėti pateikdamos mokėjimo reikalavimą TIR knygelės turėtojui kaip tiesiogiai atsakingam asmeniui.
C. Trečiasis ir ketvirtasis klausimai. Gavėjas kaip tiesiogiai atsakingas asmuo
53.
Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia Teisingumo Teismo dėl prekių gavėjo padėties, jei jis įsigijo ar laiko prekę, apie kurią žinoma, jog ji atgabenta naudojant TIR knygelę, tačiau nenustatyta, kad ji pateikta ir deklaruota paskirties vietos muitinės įstaigoje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar šį gavėją vien dėl šių aplinkybių reikia laikyti asmeniu, turėjusiu žinoti, kad ši prekė buvo paimta iš muitinės priežiūros, ir pripažinti solidariai atsakingu, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalį, siejamą su jo 213 straipsniu.
54.
Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar muitinės neveikimas išieškant šio gavėjo skolą muitinei yra kliūtis kilti garantuojančiosios asociacijos atsakomybei pagal TIR konvencijos 1 straipsnio q punktą, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 457 straipsnio 2 dalyje.
55.
Mano nuomone, į šiuos klausimus reikėtų atsakyti kartu. Jie abu susiję su galimybe laikyti prekių gavėją „tiesiogiai atsakingu asmeniu“ pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį.
56.
Šį bendrą atsakymą šios išvados dalyje pateiksiu trimis etapais. Pirmiausia apžvelgsiu TIR konvencijos 8 straipsnio 1 ir 7 dalių santykį (1). Antra, išanalizuosiu klausimą, ar pagal Muitinės kodekso 203 straipsnį prekių gavėją galima laikyti muitinės skolininku pagal TIR sistemą siekiant nustatyti tiesiogiai atsakingą asmenį (-is), kuris (-ie) nurodyti TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalyje (2). Trečia, išnagrinėsiu Muitinės kodekso 213 straipsnyje nustatytos solidariosios atsakomybės sistemos sukeliamas pasekmes TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalyje nustatytai sąlygai (3).
1. TIR konvencijos 8 straipsnio 1 ir 7 dalys
57.
TIR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirminė referencinė garantuojančiųjų asociacijų prievolių sistema: jos yra atsakingos solidariai su asmenimis, privalančiais mokėti importo ar eksporto muitus ir mokesčius bei delspinigius.
58.
Kaip jau minėta ( 20 ), solidarioji atsakomybė reiškia, kad kiekvienas skolininkas atsako už visą skolą. Iš esmės kreditorius gali pasirinktinai reikalauti mokėjimo iš bet kurio skolininko.
59.
TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalis yra nuostata, kuria šis pasirinkimas šiek tiek apribojamas procedūriniu požiūriu, tačiau šios atsakomybės pobūdis nepakeičiamas. Šioje nuostatoje įtvirtinta TIR konvencija nustatytos specialios sistemos sąlyga, kad atitinkamos susitariančiosios valstybės institucijos galėtų reikalauti garantuojančiosios asociacijos atsakomybės: pirmiausia būtina reikalauti mokėjimo iš tiesiogiai atsakingo asmens (-ų).
60.
Kas pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį yra „tiesiogiai atsakingas asmuo ar asmenys“?
61.
Bulgarijos vyriausybė ir Burgaso muitinės viršininkas nurodo, kad pagal TIR konvenciją „tiesiogiai atsakingu“ gali būti laikomas tik TIR knygelės turėtojas, o ne joks kitas asmuo. Visų pirma jie teigia, kad TIR konvencijoje nėra jokių įpareigojimų prekių gavėjams.
62.
Nesutinku su tuo.
63.
Viena vertus, 8 straipsnio 7 dalyje tikrai nieko nenurodyta dėl tiesiogiai atsakingo asmens ar asmenų nustatymo. TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalies aiškinamojoje pastaboje šiuo klausimu nieko nepaaiškinta. Iš tikrųjų aiškinamojoje pastaboje aiškiai nurodytas TIR knygelės turėtojas kaip minimalių priemonių, kurių galima imtis, adresatas.
64.
Tačiau manau, jog negalima teigti, kad taip atmetami visi kiti potencialūs skolininkai. Aiškų TIR knygelės turėtojo paminėjimą taip pat galima suprasti tiesiog kaip nuorodą, kad prima facie pagrindinis skolininkas dauguma atvejų bus TIR knygelės turėtojas. Iš tiesų pagal TIR konvencijos 1 straipsnio o punktą TIR knygelės turėtojas yra apibrėžiamas kaip asmuo, „atsakingas už kelių transporto priemonės, automobilinio traukinio ar konteinerio su kroviniu bei jį atitinkančios TIR knygelės pateikimą išvykimo muitinės įstaigai, tarpinei muitinės įstaigai ir paskirties muitinės įstaigai ir tinkamą visų kitų Konvencijos nuostatų laikymąsi“. Taigi TIR knygelės turėtojas yra atsakingas už prekių pateikimą muitinei po tranzito paskirties vietos muitinėje.
65.
Kita vertus, galbūt už aiškų TIR knygelės turėtojo paminėjimą svarbiau tai, kad TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodytas „atsakingas asmuo ar asmenys“. Daugiskaitos vartojimas tekste ir aiškinamojoje pastaboje aiškiai rodo, kad tiesiogiai atsakingas gali būti daugiau negu vienas asmuo. Taigi rengėjai akivaizdžiai numatė galimybę, kad skolininkų gali būti daugiau nei tik TIR knygelės turėtojas.
66.
Todėl galima daryti išvadą, kad TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalyje nenurodyta, kas yra tas atsakingas asmuo ar asmenys. Juos reikia nustatyti pagal susitariančiųjų šalių nacionalines taisykles.
2. Skolininkų nustatymas pagal Muitinės kodekso 203 straipsnį
67.
ES teisinė sistemoje skolininkų nustatymas išimtinai reglamentuotas Muitinės kodekse ( 21 ). Muitinės kodekso 203 straipsnyje numatyti atvejai, kai importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes ( 22 ). Muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalyje importo muitų skolininkai išvardyti gana plačiai ( 23 ). Be asmens, paėmusio prekes iš muitinės priežiūros, šioje nuostatoje kaip „skolininkas“ taip pat nurodytas asmuo, kuris įsigijo atitinkamų prekių.
68.
Vis dėlto, norint laikyti atitinkamas prekes įsigijusius asmenis skolininkais, turi būti įvykdyta subjektyvi sąlyga: jie turi būti „žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros“. Todėl Muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalyje daromas skirtumas: asmuo, paėmęs prekes iš muitinės priežiūros, yra besąlygiškai atsakingas už skolą, tačiau atitinkamų prekių įsigijęs asmuo tampa skolininku tik jeigu įvykdo minėtą subjektyvią sąlygą ( 24 ).
69.
Trečiajame prejudiciniame klausime nacionalinis teismas nurodo situaciją, kai gavėjas įsigijo ar laikė prekę žinodamas, jog ji atgabenta naudojant TIR knygelę, nors nenustatyta, kad ji pateikta ir deklaruota paskirties vietos muitinės įstaigoje.
70.
Mano nuomone, tokia situacija galėtų tenkinti Muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje esančią subjektyvią sąlygą, jei būtų nustatyta, kad šis gavėjas konkrečiomis bylos aplinkybėmis žinojo arba turėjo žinoti, kad nagrinėjamos prekės paimtos iš muitinės priežiūros. Šiuos aspektus turi nustatyti nacionalinis teismas, nes jos susijusios su faktinių aplinkybių nustatymu ( 25 ).
71.
Šiuo klausimu galima priminti, jog Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad (Muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies frazė) „yra pagrindo manyti, turėję žinoti“„nurodo rūpestingą ir apdairų ūkio subjektą“ ( 26 ). Todėl nacionalinis teismas, bendrai vertindamas bylos aplinkybes, įskaitant prekybininkui prieinamą informaciją, turi išsiaiškinti, ar gavėjas turėjo žinoti apie muitinės prievoles ir ar tokiu atveju jis ėmėsi visų veiksmų, kurių iš jo buvo galima pagrįstai tikėtis, siekdamas užtikrinti, kad prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros ( 27 ).
72.
Šios bylos aplinkybėmis, susijusiomis su prekių paėmimu iš muitinės priežiūros, gavėją galima laikyti skolininku, jeigu tenkinama minėta subjektyvi sąlyga. Ši išvada taip pat galioja TIR sistemai. Iš tiesų bendrosios nuostatos dėl susidariusios skolos muitinei taikytinos tranzito režimui ( 28 ).
73.
Apibendrinant pažymėtina, kad prekių gavėjas, kuris atitinka subjektyvią Muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies sąlygą, gali būt laikomas asmeniu, laikomu tiesiogiai atsakingu pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį. Tačiau, mano nuomone, šioje byloje kyla kitas reikšmingas klausimas, būtent ar mokėjimo nereikalavimas iš gavėjo, kuris galiausiai laikomas skolininku pagal Muitinės kodeksą, gali užkirsti kelią galimybei reikalauti mokėjimo iš garantuojančiosios asociacijos. Prie šio klausimo dabar ir pereisiu.
3. Dėl solidariosios atsakomybės pasekmių (Muitinės kodekso 213 straipsnis)
74.
Kokių pasekmių sukelia Muitinės kodekso 203 ir 213 straipsniai aiškinantis, ar yra įvykdytas TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalies reikalavimas?
75.
Pagal Muitinės kodekso 213 straipsnio nuostatas skolą muitinei privalantys sumokėti keli asmenys už jos sumokėjimą atsako solidariai.
76.
Komisijos teigimu, tam, kad pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį atsirastų garantuojančiosios asociacijos atsakomybė, procedūrinis reikalavimas pranešti apie reikalavimą ir jį perduoti tiesiogiai atsakingam asmeniui ar asmenims pagal šios konvencijos 8 straipsnio 7 dalį gali apimti perdavimą atsakingam asmeniui ar asmenims pagal Muitinės kodekso 203 straipsnį. Komisija daro išvadą, kad šioje byloje Bulgarijos valdžios institucijos neprivalėjo reikalauti mokėjimo pirmiausia iš gavėjo, nes jos neturėjo Rumunijos valdžios institucijos įrodymų ar patvirtinimo dėl gavėjo, kaip muitinės skolininko, statuso. Tačiau jei Bulgarijos muitinė jau turėjo šį dokumentą tuo metu, kai 2009 m. nustatė skolos muitinei buvimą, tai būtų reiškę, kad šios institucijos privalėjo patikrinti, ar buvo galima išsireikalauti skolą iš gavėjo.
77.
Iš tiesų Komisijos siūlomas aiškinimas reikštų, kad, siekdamos įvykdyti reikalavimą pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį, nacionalinės valdžios institucijos pagal Muitinės kodekso 203 straipsnį tikrai turėtų reikalauti mokėjimo iš kiekvieno skolininko dar net prieš galėdamos kreiptis į garantuojančiąją asociaciją.
78.
Nekvestionuodamas to, kad Muitinės kodekso 203 ir 213 straipsniai taikyti pagal ES teisę nustatant „tiesiogiai atsakingą asmenį ar asmenis“, nesutinku su Komisijos pateikiamu TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalies aiškinimu.
79.
Pirmiausia šitaip aiškinant šią nuostatą į ją įtraukiamas naujas reikalavimas, kuris nekyla iš TIR konvencijos teksto. Taip Muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalis įtraukiama į TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį. Taip sudaromas skolininkų sąrašas, į kuriuos visus privaloma kreiptis prieš kompetentingoms institucijoms galint kreiptis į garantuojančiąją asociaciją.
80.
Antra, ir tai svarbiausia, toks aiškinimas visiškai pakeistų garantuojančiųjų asociacijų atsakomybės pobūdį, nurodytą TIR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Pagal Komisijos siūlomą aiškinimą solidarioji garantuojančiosios asociacijos atsakomybė virstų sąlygine, subsidiaria atsakomybe, kuri galėtų atsirasti, jeigu ir tik jeigu nacionalinės valdžios institucijos reikalautų mokėjimo iš visų galimų skolininkų pagal 203 straipsnio 3 dalį. Taip pat būtų nepaisoma to, kad pagal solidariosios atsakomybės taisyklę asociacijos gali siekti apginti savo teises, pareikšdamos civilinį ieškinį kitiems skolininkams.
81.
Trečia, toks aiškinimas tikrai neatitiktų TIR konvencijos tikslo sudaryti palankesnes sąlygas tarptautiniam krovinių gabenimui remiantis kompromisu: susitariančiosios valstybės susitaria nereikalauti importo ar eksporto muitų ir mokesčių mokėjimo tarpinėse muitinėse pagal garantuojančiųjų asociacijų suteikiamų garantijų sistemą. Komisijos pateikiamas aiškinimas gerokai apribotų TIR konvencija nustatytos garantijų sistemos veiksmingumą ( 29 ).
82.
Galiausiai, grįžtant prie pačios ES teisės, šis aiškinimas taip pat prieštarauja plataus „skolininko“ apibrėžimo tikslams pagal Muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalį ir šio kodekso 213 straipsnyje nustatytą solidariosios atsakomybės sistemą. Muitinės kodekso 213 straipsnio tikslas yra būtent pasiekti, kad skola muitinei būtų faktiškai išieškota. Tai yra „nacionalinėms valdžios institucijoms suteikta papildoma teisinė priemonė siekiant padidinti jų veiksmų išieškant skolą muitinei <…> efektyvumą“ ( 30 ).
83.
Tačiau pagal Komisijos siūlomą aiškinimą, jeigu į Muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalį būtų įtrauktas platus potencialių skolininkų ratas, iš tikrųjų tai būtų nenaudinga nacionalinės valdžios institucijų galimybėms inicijuoti garantuojančiosios asociacijos atsakomybę. Tačiau, kaip teisingai priminė Burgaso muitinės viršininkas, nacionalinės valdžios institucijos privalo imtis visų priemonių, būtinų Sąjungos ištekliams apsaugoti ( 31 ).
84.
Todėl, siekdamos įvykdyti TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalies reikalavimą, kaip sąlygą, kuriai esant pagal šios konvencijos 8 straipsnio 1 dalį atsirastų solidarioji asociacijų atsakomybė, nacionalinės valdžios institucijos privalo reikalauti mokėjimo iš tiesiogiai atsakingo asmens ar asmenų. Tačiau garantuojančioji asociacija išlieka atsakinga solidariai su asmenimis, kurie turi atlikti mokėjimus pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį. Patys šie asmenys pagal Muitinės kodekso 213 straipsnį yra solidariai atsakingi tarpusavyje.
85.
Logiška, kad, esant dviejų skolininkų solidariajai atsakomybei, galiausiai bus viena solidarioji atsakomybė, kuriai taikomi TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalies reikalavimai. Praktiškai tai reiškia, kad pagal ES teisę nacionalinės valdžios institucijos gali pasirinkti, ar reikalauti mokėjimo iš bet kurio asmens, kurį pagal konkrečią Muitinės kodekso nuostatą galima nustatyti kaip (tiesiogiai atsakingą) skolininką. Šis pasirinkimas priklausys nuo konkretaus atvejo aplinkybių, šalių pobūdžio ir pažeidimo rūšies.
86.
Šioje byloje, net jei paskirties vietoje būtų žinomi gavėjai, Bulgarijos valdžios institucijos įvykdė 8 straipsnio 7 dalies reikalavimą, reikalaudamos mokėjimo iš TIR knygelės turėtojos Sargut OOD. Kompetentingos Bulgarijos valdžios institucijos tikrai neprivalėjo reikalauti mokėjimo iš kiekvieno galimo skolininko, kuris buvo solidariai atsakingas pagal Muitinės kodekso 213 straipsnį, prieš pasinaudodamos galimybe reikalauti mokėjimo iš garantuojančiosios asociacijos. Iš solidariosios atsakomybės mechanizmo matyti, kad valdžios institucijos turi galimybę, bet ne pareigą užtraukti skirtingų potencialių skolininkų atsakomybę ( 32 ).
87.
Todėl į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus siūlau atsakyti taip:
—
Reglamento Nr. 2454/93 457 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su TIR konvencijos 8 straipsnio 1 ir 7 dalimis, reikia aiškinti taip, kad, prieš reikalaudamos mokėjimo iš garantuojančiosios asociacijos, kompetentingos valdžios institucijos neprivalo reikalauti mokėjimo iš visų asmenų, solidariai atsakingų pagal Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnį, kaip nustatyta šio kodekso nuostatose.
—
Gavėjas, kuris įsigijo ar laikė prekę, apie kurią žinoma, jog ji atgabenta naudojant TIR knygelę, jei nenustatyta, kad ji pateikta ir deklaruota paskirties vietos muitinės įstaigoje, gali būti laikomas „skolininku“, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalį, jei jis žinojo ar turėjo žinoti, kad prekė paimta iš muitinės priežiūros, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas. Tačiau jeigu iš prekių gavėjo nepareikalauta mokėjimo, tai neužkerta kelio atsirasti garantuojančiosios asociacijos atsakomybei, jei kompetentingos valdžios institucijos nusprendė reikalauti mokėjimo iš kito tiesiogiai atsakingo asmens pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį.
V. Išvada
88.
Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas, Bulgarija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:
–
Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti 1975 m. lapkričio 14 d. Muitinės konvenciją dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (TIR konvenciją).
–
1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, paskutinį kartą iš dalies pakeistą 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006, įgyvendinimo nuostatas, 457 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalimi, reikia aiškinti taip, kad kompetentingos muitinės įstaigos gali reikalauti mokėjimo iš garantuojančiosios asociacijos, jeigu tokiomis kaip šios bylos aplinkybėmis jos pareikalavo mokėjimo iš TIR knygelės turėtojo kaip tiesiogiai atsakingo asmens.
–
Reglamento Nr. 2454/93 457 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su TIR konvencijos 8 straipsnio 1 ir 7 dalimis, reikia aiškinti taip, kad, prieš reikalaudamos mokėjimo iš garantuojančiosios asociacijos, kompetentingos valdžios institucijos neprivalo reikalauti mokėjimo iš visų asmenų, solidariai atsakingų pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 213 straipsnį, kaip nustatyta šio kodekso nuostatose.
–
Gavėjas, kuris įsigijo ar laikė prekę, apie kurią žinoma, jog ji atgabenta naudojant TIR knygelę, jei nenustatyta, kad ji pateikta ir deklaruota paskirties vietos muitinės įstaigoje, gali būti laikomas „skolininku“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2913/92 203 straipsnio 3 dalį, jei jis žinojo ar turėjo žinoti, kad prekė paimta iš muitinės priežiūros, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas. Tačiau jeigu iš prekių gavėjo nepareikalauta mokėjimo, tai neužkerta kelio atsirasti garantuojančiosios asociacijos atsakomybei, jei kompetentingos valdžios institucijos nusprendė reikalauti mokėjimo iš kito tiesiogiai atsakingo asmens pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį.
( 1 ) Originalo kalba: anglų
( 2 ) 1978 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2112/78 (OL L 252, 1978, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 1 t., p. 208) Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtinta 1975 m. lapkričio 14 d. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (UNTS, Vol. 1079, p. 89, Vol. 1142, p. 413; toliau – TIR konvencija), įsigaliojusi 1983 m. birželio 20 d. Iš naujo paskelbta 2009 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu 2009/477/EB (OL L 165, 2009, p. 1).
( 3 ) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), paskutinį kartą iš dalies pakeistas 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006, p. 1).
( 4 ) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), su pakeitimais, padarytais 2007 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (OL L 62, 2007, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 15 t., p. 118) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas).
( 5 ) Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nacionalinis teismas nurodė Įgyvendinimo reglamento, iš dalies pakeisto 2008 m. lapkričio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1192/2008 (OL L 329, 2008, p. 1), 455a straipsnį. Tačiau, kaip Komisija teisingai pažymėjo per posėdį, pagal šio reglamento 3 straipsnį naujos redakcijos 455 straipsnis taikytinas tik nuo 2009 m. sausio 1 d., o naujos redakcijos 455a straipsnis – tik nuo 2009 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes ir tose nuostatose numatytus galutinius terminus, taikytinos redakcijos 455 ir 455a straipsniai atitinka Reglamento Nr. 2454/93 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 214/2007, kuris cituojamas šios išvados 4 išnašoje, straipsnius.
( 6 ) OL L 252, 1978, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 1 t., p. 208. Tarybos sprendime 2009/477 nurodyta, kad Europos Sąjungos prisijungimo prieš šios tarptautinės sutarties teisinis pagrindas yra Europos bendrijos steigimo sutartis, visų pirma 133 straipsnis, siejamas su jos 300 straipsnio 3 dalies pirmu sakiniu (dabar – SESV 207 ir 218 straipsniai).
( 7 ) Žr., pvz., 2010 m. gegužės 4 d. Sprendimą TNT Express Nederland (C‑533/08, EU:C:2010:243, 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
( 8 ) Žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimą BGL (C‑78/01, EU:C:2003:490), 2009 m. gegužės 14 d. Sprendimą Internationaal Verhuis- en Transportbedrijf Jan de Lely (C‑161/08, EU:C:2009:308) ir 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimą ASTIC (C‑488/09, EU:C:2010:820).
( 9 ) Žr. išvadą BGL (C‑78/01, EU:C:2003:14, 3–14 punktai).
( 10 ) Šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimą BGL (C‑78/01, EU:C:2003:490, 45 punktas), 2006 m. spalio 5 d. Sprendimą Komisija / Vokietija (C‑105/02, EU:C:2006:637, 78 punktas) ir 2006 m. spalio 5 d. Sprendimą Komisija / Belgija (C‑377/03, EU:C:2006:638, 84 punktas).
( 11 ) Ten pat.
( 12 ) Nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalis panaikinta. Tačiau naujojo 11 straipsnio 2 dalyje jos formuluotė išliko beveik tokia pati: „Suėjus 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse minimų sumų mokėjimo terminui, kompetentingos institucijos, prieš pateikdamos reikalavimą garantuojančiajai asociacijai, reikalauja, jei įmanoma, kad jas sumokėtų už jų mokėjimą atsakingas asmuo ar asmenys.“ (Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija) pakeitimas – Remiantis JT depozitoriumo pranešimu C.N.326.2011.TREATIES – 2, 2012 m. rugsėjo 13 d. šie pakeitimai įsigalioja visose Susitariančiosiose šalyse, OL L 244, 2012, p. 1)
( 13 ) Ši nuostata prancūzų kalba (kita autentiška TIR konvencijos kalba) suformuluota taip: „les autorités compétentes doivent, dans la mesure du possible, en requérir le paiement de la (ou des) personne(s) directement redevables de ces sommes avant d’introduire une réclamation près l’association garante“.
( 14 ) TIR konvencijos 43 straipsnyje nurodyta, kad aiškinamosiose pastabose paaiškinamos tam tikros šios konvencijos nuostatos ir aprašoma rekomenduojama praktika. 51 straipsnyje nurodyta, kad priedai (įskaitant 6 priedą, kuriame pateikiamos aiškinamosios pastabos) yra sudedamoji Konvencijos dalis.
( 15 ) Kaip minėta 12 išnašoje, 8 straipsnio 7 dalis pakeista nauja 11 straipsnio 2 dalimi. Naujosios TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalies aiškinamoji pastaba suformuluota taip: „pastangos, kurias turi dėti kompetentingos institucijos, reikalaudamos mokėjimo iš atsakingo asmens ar asmenų, apima bent mokėjimo reikalavimo išsiuntimą TIR knygelės turėtojui TIR knygelėje nurodytu jo arba pagal nacionalinės teisės aktus nustatyto atsakingo asmens ar asmenų adresu, jei jis skiriasi. Kartu su TIR knygelės turėtojui skirtu mokėjimo reikalavimu gali būti pateiktas šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas pranešimas.“
( 16 ) Ši taisyklė tam tikrose teisės sistemose vadinama „solidariąja“. Žr., pvz., „European Group on Tort Law“, Principles of European Tort Law, kurių 9:101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „jei asmenims taikoma solidarioji atsakomybė, nukentėjusysis gali reikalauti visos kompensacijos iš bet kurio iš šių asmenų, jeigu jis gali susigrąžinti ne daugiau nei visą patirtos žalos sumą“. Panaši apibrėžtis pateikiama C. von Bar ir kt. „Principles, Definitions and Model Rules of European Private Law Draft Common Frame of Reference (DCFR)“, III.–4:102: Solidariosios, atskirosios ir bendrosios prievolės: „1. Prievolė yra solidarioji, jei kiekvienas skolininkas privalo įvykdyti visą prievolę, o kreditorius gali reikalauti įvykdymo iš jų kiekvieno tol, kol prievolė bus visiškai įvykdyta.“
( 17 ) Šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 18 d. Sprendimą Latvijas dzelzceļš (C‑154/16, EU:C:2017:392, 85 punktas).
( 18 ) Tačiau bylų, kurios perduodamos teismui, atveju reikalavimas sumokėti pateikiamas per vienus metus nuo dienos, kai teismo sprendimas tampa vykdytinas. Žr. 2006 m. spalio 5 d. Sprendimą Komisija / Nyderlandai (C‑312/04, EU:C:2006:643, 51 punktas).
( 19 ) Žr. JT EEK TIR vadovas, dešimtasis pataisytas leidimas, ECE/TRANS/TIR/6/REV.10, Niujorkas ir Ženeva, 2013, p. 9, 27 ir paskesni.
( 20 ) Žr. šios išvados 44 punktą, taip pat 16 ir 17 išnašas.
( 21 ) Žr., pvz., 2011 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Jestel (C‑454/10, EU:C:2011:752, 12 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
( 22 ) Dėl „neteisėto paėmimo“ sąvokos žr., pvz., 2014 m. birželio 12 d. Sprendimą SEK Zollagentur (C‑75/13, EU:C:2014:1759, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
( 23 ) Pagal analogiją žr. 2004 m. rugsėjo 23 d. Sprendimą Spedition Ulustrans (C‑414/02, EU:C:2004:551, 25 ir 31 punktai) ir 2017 m. sausio 25 d. Sprendimą Ultra-Brag (C‑679/15, EU:C:2017:40, 25 punktas).
( 24 ) Šiuo klausimu žr. 2001 m. vasario 1 d. Sprendimą D. Wandel (C‑66/99, EU:C:2001:69, 49 punktas) arba pagal analogiją 2004 m. rugsėjo 23 d. Sprendimą Spedition Ulustrans (C‑414/02, EU:C:2004:551, 27 ir paskesni punktai).
( 25 ) Šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Jestel (C‑454/10, EU:C:2011:752, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
( 26 ) 2011 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Jestel (C‑454/10, EU:C:2011:752, 22 punktas).
( 27 ) Šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Jestel (C‑454/10, EU:C:2011:752, 23–25 punktai).
( 28 ) Dėl Bendrijos tranzito režimo žr., pvz., 2017 m. gegužės 18 d. Sprendimą Latvijas dzelzceļš (C‑154/16, EU:C:2017:392, 91 punktas). Dėl TIR režimo žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. Sprendimą Dansk Transport og Logistik (C‑230/08, EU:C:2010:231, 103–107 punktai) arba 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimą ASTIC (C‑488/09, EU:C:2010:820, 25 ir 26 punktai).
( 29 ) Šiuo klausimu žr. šios išvados 47 ir 48 punktus.
( 30 ) Žr. 2011 m. vasario 17 d. Sprendimą Berel ir kt. (C‑78/10, EU:C:2011:93, 48 punktas) ir 2017 m. gegužės 18 d. Sprendimą Latvijas dzelzceļš (C‑154/16, EU:C:2017:392, 88 punktas).
( 31 ) Apskritai dėl įsipareigojimų pagal TIR režimą žr. 2006 m. spalio 5 d. Sprendimą Komisija / Vokietija (C‑105/02, EU:C:2006:637), 2006 m. spalio 5 d. Sprendimą Komisija / Belgija (C‑377/03, EU:C:2006:638) ir 2009 m. kovo 19 d. Sprendimą Komisija / Italija (C‑275/07, EU:C:2009:169).
( 32 ) Šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 18 d. Sprendimą Latvijas dzelzceļš (C‑154/16, EU:C:2017:392, 89 punktas).