GENERALINIO ADVOKATO
NILS WAHL IŠVADA,
pateikta 2017 m. gegužės 3 d. ( 1 )
Byla C‑300/16 P
Europos Komisija
prieš
Frucona Košice a. s.
„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – Privataus ūkio subjekto kriterijus – Kriterijaus taikytinumo ir taikymo sąlygos – Visapusis vertinimas – Įrodinėjimo pareiga – Įrodymų vertinimas“
1.
Europos Komisija savo apeliaciniu skundu prašo Teisingumo Teismo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T‑103/14 ( 2 ). Tuo sprendimu Bendrasis Teismas panaikino 2013 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimą 2014/342/ES dėl valstybės pagalbos Nr. SA.18211 (C 25/2005) (ex NN 21/2005), kurią Slovakijos Respublika suteikė Frucona Košice a.s. ( 3 ).
2.
Šis apeliacinis skundas susijęs su klausimu, kada ir kaip Komisija turi taikyti vadinamąjį privataus ūkio subjekto kriterijų ( 4 ). Tiksliau, šioje byloje nagrinėjamos Komisijos pareigos taikyti šį kriterijų ir vertinti kreditoriaus statusą turinčios valdžios institucijos elgesį su tariamai suteiktos pagalbos gavėju apimtis.
I. Faktinės aplinkybės
3.
Kalbant apie šios bylos faktines aplinkybes, iš apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo galima nustatyti toliau išdėstytus dalykus.
4.
Atsakovė, pagal Slovakijos teisę įsteigta įmonė Frucona Košice a.s. (toliau – Frucona), be kita ko, verčiasi alkoholinių gėrimų gamyba.
5.
2002 m. lapkričio mėn.–2003 m. lapkričio mėn. keletą kartų atidėti Frucona mokesčių skolų mokėjimo terminai. Šias mokesčių skolas sudarė nesumokėtas akcizo mokestis. Košicės IV mokesčių institucija (toliau – vietos mokesčių institucija) atidėjo mokesčių mokėjimo terminus gavusi Frucona finansines garantijas.
6.
2004 m. vasario 25 d. dėl finansinių sunkumų Frucona negalėjo sumokėti akcizo mokesčių, kuriuos buvo skolinga už 2004 m. sausio mėn. Nuo 2004 m. sausio 1 d. pasikeitus teisės aktams, šių Frucona akcizo mokesčių mokėjimo terminų nebebuvo galima atidėti.
7.
Dėl to Frucona pasidarė nemoki, kaip tai suprantama pagal Slovakijos įstatymą Nr. 328/1991 dėl bankroto ir susitarimo su kreditoriais (Zákon č. 328/1991 Zb. o konkurze a vyrovnaní).
8.
2004 m. kovo 8 d.Frucona pateikė prašymą Krajský súd v Košiciach (Košicės apygardos teismas, Slovakija) dėl susitarimo procedūros inicijavimo. Frucona savo prašyme pasiūlė sumokėti kiekvienam kreditoriui 35 % sumos, kurią yra jiems skolinga. Visa skola sudarė apie 644,6 mln. Slovakijos kronų (SKK). Didžiąją tos sumos dalį, apie 640,8 mln. SKK, sudarė mokesčių skola.
9.
2004 m. balandžio 29 d. sprendimu Krajský súd v Košiciach (Košicės apygardos teismas) leido vykdyti susitarimo procedūrą.
10.
Per 2004 m. liepos 9 d. posėdį dėl susitarimo su kreditoriais Frucona kreditoriai, įskaitant vietos mokesčių instituciją, priėmė pasiūlymą dėl susitarimo. Vietos mokesčių institucija dalyvavo susitarimo procedūroje kaip atskira kreditorė. Tokį statusą ji įgijo dėl garantijų, kurias jai suteikė Frucona mainais už minėtus atidėtus akcizo mokesčių mokėjimo terminus.
11.
Iki 2004 m. liepos 9 d.Frucona pateikė vietos mokesčių institucijai nepriklausomos audito bendrovės parengtą audito ataskaitą (E ataskaita). Audito ataskaita buvo parengta tam, kad vietos mokesčių institucija galėtų įvertinti atitinkamai susitarimo ir bankroto pranašumus.
12.
2004 m. birželio 21 d. Slovakijos mokesčių administratorius atliko patikrinimą vietoje – Frucona patalpose. Per šį patikrinimą nustatyta Frucona finansinė padėtis, buvusi 2004 m. birželio 17 d.
13.
2004 m. liepos 14 d. sprendimu Krajský súd v Košiciach (Košicės apygardos teismas) patvirtino susitarimą. Pagal šį susitarimą turėjo būti padengta 35 % Slovakijos mokesčių administratoriaus skolinio reikalavimo, t. y. numatyta, kad bus sumokėta maždaug 224,3 mln. SKK.
14.
2004 m. spalio 20 d. raštu vietos mokesčių institucija nurodė Frucona, kad susitarimo sąlygos, pagal kurias atleidžiama nuo dalies mokesčių skolos, yra netiesioginė valstybės pagalba, kurią turi patvirtinti Europos Komisija.
15.
2004 m. gruodžio 17 d.Frucona sumokėjo vietos mokesčių institucijai 224,3 mln. SKK, t. y. 35 % visos savo mokesčių skolos. 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Krajský súd v Košiciach (Košicės apygardos teismas) paskelbė, kad susitarimo procedūra yra baigta. 2006 m. rugpjūčio 18 d. teismas sumažino vietos mokesčių institucijai mokėtiną sumą iki 224,1 mln. SKK.
A. Administracinė procedūra
16.
2004 m. spalio 15 d. Komisijai pateiktas skundas dėl Frucona suteiktos tariamai neteisėtos valstybės pagalbos.
17.
2005 m. sausio 4 d. raštu Slovakijos Respublika, atsakydama į Komisijos prašymą pateikti informacijos, informavo, jog Frucona galbūt suteikta neteisėta pagalba, ir paprašė šią pagalbą patvirtinti kaip sunkumų patiriančiai įmonei sanuoti skirtą pagalbą.
18.
Surinkusi papildomos informacijos, 2005 m. liepos 5 d. raštu Komisija pranešė Slovakijos Respublikai apie sprendimą dėl šios priemonės pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal dabartinio SESV 107 straipsnio 2 dalį ( 5 ).
19.
2005 m. spalio 10 d. raštu Slovakijos Respublika pateikė Komisijai savo pastabas dėl nagrinėjamos priemonės. 2005 m. spalio 24 d. raštu Komisijai pastabas dėl nagrinėjamos priemonės pateikė ir Frucona. Pastabos buvo perduotos Slovakijos Respublikai, kad galėtų į jas atsakyti, ji atsakė 2005 m. gruodžio 16 d. raštu.
B. Pirminis sprendimas
20.
2006 m. birželio 7 d. Komisija priėmė Sprendimą 2007/254/EB dėl valstybės pagalbos C 25/2005 (ex NN 21/2005), kurią Slovakijos Respublika suteikė Frucona Košice a.s. ( 6 ). Sprendime nustatyta, kad valstybės pagalba, kurią Slovakijos Respublika suteikė ieškovei (416515990 SKK), yra nesuderinama su bendrąja rinka ir turi būti susigrąžinta.
C. Procesas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme
21.
2007 m. sausio 12 d.Frucona pateikė Bendrajam Teismui ieškinį dėl pirminio sprendimo panaikinimo.
22.
Bendrasis Teismas 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimu Frucona Košice / Komisija ( 7 ) atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.
23.
2013 m. sausio 24 d. Sprendimu Frucona Košice / Komisija ( 8 ) Teisingumo Teismas panaikino apeliacine tvarka apskųstą Bendrojo Teismo sprendimą. Teisingumo Teismas nurodė, kad Komisija, atlikdama vertinimą pagal privataus ūkio subjekto kriterijų, neatsižvelgė į bankroto procedūros trukmę, todėl padarė akivaizdžią vertinimo klaidą arba tais aspektais, kuriais į tai atsižvelgė, teisiniu požiūriu pirminį sprendimą motyvavo nepakankamai. Teisingumo Teismas grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl pagrindų, dėl kurių nebuvo pareiškęs nuomonės.
24.
Atsižvelgdama į Sprendimą Frucona I ir siekdama pašalinti Teisingumo Teismo nustatytus trūkumus, Komisija 2013 m. spalio 16 d. priėmė ginčijamą sprendimą. Tuo sprendimu panaikintas pirminis sprendimas.
25.
Vėliau 2014 m. kovo 21 d. motyvuotoje Nutartyje Frucona Košice / Komisija ( 9 ) Bendrasis Teismas konstatavo, kad sprendimo dėl ieškinio dėl pirminio sprendimo panaikinimo priimti nebereikia.
D. Ginčijamas sprendimas
26.
Ginčijamas sprendimas priimtas siekiant ištaisyti pirminio sprendimo trūkumus, nurodytus Sprendime Frucona I (ginčijamo sprendimo 10 konstatuojamoji dalis).
27.
Komisija laikėsi nuomonės, kad pirmiausia reikia išnagrinėti, ar sutikdama su pasiūlymu dėl susitarimo, taigi sutikdama nurašyti 65 % skolinio reikalavimo, vietos mokesčių institucija su Frucona elgėsi taip, kaip rinkos ekonomikos sąlygomis elgtųsi privatus ūkio subjektas. Komisija šiuo atžvilgiu nurodė, kad mokesčių institucijos, kaip Frucona kreditorės, padėtis buvo neįprastai tvirta. Vietos mokesčių institucijos teisinė ir ekonominė padėtis buvo palankesnė už Frucona privačių kreditorių padėtį. Iš tikrųjų vietos mokesčių institucijai priklausė daugiau kaip 99 % visų registruotų skolinių reikalavimų ir ji buvo atskira kreditorė, kurios skoliniai reikalavimai galėjo būti patenkinti bet kuriuo bankroto procedūros etapu gavus pajamas už parduotą suvaržytą turtą (ginčijamo sprendimo 80 konstatuojamoji dalis).
28.
Dėl privataus ūkio subjekto kriterijaus Komisija pirmiausia pažymėjo, kad tai, ar kriterijus taikytinas, priklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė suteikė įmonei ekonominį pranašumą veikdama kitaip nei per valdžios institucijas. Be to, Komisija pažymėjo, kad jeigu valstybė narė per administracinę procedūrą remiasi šiuo kriterijumi, kilus abejonių ji privalo vienareikšmiškai ir remdamasi objektyviais ir patikrinamais įrodymais įrodyti, kad įgyvendintą priemonę taikė kaip privatus ūkio subjektas. Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi Sprendimu Komisija / EDF ( 10 ) (ginčijamo sprendimo 82 konstatuojamoji dalis).
29.
Paskui ji pažymėjo, jog „Slovakijos Respublika teigia, kad, jos manymu, priemonė yra valstybės pagalba. Ji pripažino, kad sudarant susitarimą valstybės pagalbos klausimas net nebuvo svarstomas, ir paprašė, kad ginčijama priemonė būtų laikoma sanavimo pagalba. Todėl aišku, kad minėtos teismų praktikos reikalavimų šioje byloje nebuvo laikomasi ir kad ginčijama priemonė pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba“ (ginčijamo sprendimo 83 konstatuojamoji dalis).
30.
Komisija pažymėjo, kad Frucona neigia, jog priemonė yra valstybės pagalba. Savo nuomonei pagrįsti Frucona taip pat pateikė auditorių parengtus dokumentus (ginčijamo sprendimo 84 konstatuojamoji dalis).
31.
Komisija tada nustatė, ar Slovakijos Respublika su Frucona elgėsi kaip privati kreditorė.
32.
Pirma, Komisija, remdamasi Frucona pateiktais įrodymais, palygino susitarimo ir bankroto procedūras (ginčijamo sprendimo 88–119 konstatuojamosios dalys). Antra, Komisija palygino susitarimo ir mokesčių išieškojimo procedūras (ginčijamo sprendimo 120–127 konstatuojamosios dalys). Trečia, ji įvertino kitus Slovakijos institucijų ir Frucona pateiktus įrodymus (ginčijamo sprendimo 128–138 konstatuojamosios dalys). Iš esmės, Komisijos nuomone, tiek bankroto procedūra, tiek mokesčių išieškojimo procedūra vietos mokesčių institucijai yra geresnės alternatyvos už pasiūlytą susitarimą (ginčijamo sprendimo 119, 124 ir 127 konstatuojamosios dalys).
33.
Komisija padarė išvadą, kad privataus ūkio subjekto kriterijaus sąlygos neįvykdytos ir kad Slovakijos Respublika suteikė Frucona pranašumą, kurio ji rinkos sąlygomis nebūtų galėjusi įgyti (ginčijamo sprendimo 139 konstatuojamoji dalis). Komisija priėjo prie išvados, kad skolos nurašymas, su kuriuo vietos mokesčių institucija sutiko pagal susitarimą, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba (ginčijamo sprendimo 140 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat padarė išvadą, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka (ginčijamo sprendimo 182 konstatuojamoji dalis).
34.
Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnyje nurodyta, kad pirminis sprendimas panaikinamas. 2 straipsnyje nurodyta, kad valstybės pagalba, kurią Slovakijos Respublika suteikė įmonei Frucona, iš viso 416515990 SKK, yra nesuderinama su vidaus rinka. 3 straipsnyje Komisija nurodo Slovakijos Respublikai susigrąžinti pagalbą su palūkanomis. Pagal 4 straipsnį Slovakijos Respublika per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą turi informuoti Komisiją, kokių priemonių ėmėsi šiam sprendimui įgyvendinti. 5 straipsnyje nurodyta, kad sprendimas skirtas Slovakijos Respublikai.
II. Procesas Bendrajame Teisme
35.
2014 m. vasario 17 d. pateiktu ieškiniu Frucona prašė Bendrojo Teismo panaikinti ginčijamą sprendimą.
36.
Apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą ir priteisė iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
III. Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai
37.
2016 m. gegužės 26 d. Teisingumo Teismui pateiktu apeliaciniu skundu Komisija prašo Teisingumo Teismo:
–
panaikinti apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą,
–
atmesti ieškinį dėl panaikinimo ir priteisti iš Frucona Košice bylinėjimosi išlaidas
–
arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų sprendimą.
38.
Frucona prašo Teisingumo Teismo atmesti šį apeliacinį skundą ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
39.
2017 m. vasario 15 d. teismo posėdyje abi šalys išdėstė argumentus žodžiu.
IV. Analizė
40.
Grįsdama savo apeliacinį skundą Komisija remiasi šešiais pagrindais. Pirmieji keturi susiję su Bendrojo Teismo išvada, kad privataus ūkio subjekto kriterijus buvo taikytinas. Likusieji du apeliacinio skundo pagrindai susiję su privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymu.
41.
Konkrečiai, su privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumu susijusius pagrindus sudaro toliau išvardyti argumentai. Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde Bendrasis Teismas kaltinamas tuo, kad blogai aiškino ginčijamą sprendimą. Jame teigiama, kad Bendrasis Teismas klaidingai suprato, jog sprendime daroma išvada, kad privataus ūkio subjekto kriterijus nagrinėjamai priemonei yra taikytinas. Antrajame pagrinde teigiama, kad apeliacine tvarka skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes Bendrasis Teismas nustatė, jog tuo kriterijumi gali remtis asmuo, kuriam skirta nagrinėjama priemonė. Trečiajame pagrinde nurodoma, kad pažeisti principai res judicata ir ne ultra petita. Joje tvirtinama, jog Bendrasis Teismas pažeidė tuos principus darydamas išvadą, kad Teisingumo Teismas netiesiogiai, bet tikrai laikėsi pozicijos, jog privataus ūkio subjekto kriterijus yra taikytinas, nes taikė privataus ūkio subjekto kriterijų Sprendime Frucona I. Pagaliau ketvirtajame pagrinde Bendrasis Teismas kaltinamas tuo, jog padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Komisija, nagrinėdama privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumą, negalėjo išskirti įvairių ginčijamos priemonės alternatyvų.
42.
Kalbant apie likusius du pagrindus pažymėtina, kad jie susiję su privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymo būdu. Penktajame pagrinde teigiama, kad apeliacine tvarka skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes Bendrasis Teismas suformulavo naują reikalavimą, kurio Komisija privalo laikytis taikydama privataus ūkio subjekto kriterijų. Komisija tvirtina, kad apeliacine tvarka skundžiamame sprendime reikalaujama, priešingai, nei to reikalaujama pagal suformuotą jurisprudenciją, kad institucija turi ex officio atkurti idealaus, racionalaus ir visapusiškai informuoto hipotetinio privataus ūkio subjekto elgesį. Šeštajame pagrinde Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas suklydo nusprendęs, kad iš apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo galima suprasti, jog Komisija pažeidė savo pareigą atlikti kruopštų ir nešališką tyrimą.
43.
Pirmiausia nagrinėsiu apeliacinio skundo antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus. Nuo jų pradėsiu dėl to, kad šie pagrindai svarbūs paskesnei apeliacinio skundo pirmojo ir trečiojo pagrindų analizei. Tačiau prieš tai pateiksiu keletą įvadinių pastabų.
A. Įvadinės pastabos
44.
Pirma, svarbu priminti privataus ūkio subjekto (šioje byloje – privataus kreditoriaus) kriterijaus logiką ir paskirtį.
45.
Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi ES valstybės pagalbos teisės aktuose vartojama pagalbos sąvoka yra plati. Prie jos priskiriama visokia tiesioginė ar netiesioginė pagalba: visos priemonės, neatsižvelgiant į jų formą, kuriomis sumažinamos paprastai iš įmonės biudžeto dengiamos išlaidos ( 11 ).
46.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį į vieną svarbų dalyką. Net jeigu priemonė vykdoma iš valstybinių išteklių, bet jos gavėjas įprastas rinkos sąlygas atitinkančiomis aplinkybėmis būtų įgijęs tokį pat pranašumą, koks jam suteiktas valstybiniais ištekliais, tokia priemonė į SESV 107 straipsnio taikymo sritį nepatenka ( 12 ). Šis principas galioja vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė veikia kaip investuotoja, kreditorė ar pardavėja. Norėdama nustatyti, ar pagalbos gavėjas įprastomis rinkos sąlygomis galėtų įgyti tokį pat pranašumą, Komisija taiko privataus ūkio subjekto kriterijų. Šio kriterijaus paskirtis – įvertinti, ar valstybė pagal tam tikrą sandorį veikdama ne kaip privatus ūkio subjektas kuriai nors įmonei suteikė pranašumą.
47.
Paprastai tariant, privataus ūkio subjekto kriterijus yra priemonė, kurią Komisija taiko siekdama nustatyti, ar suteiktas ekonominis pranašumas yra vienas iš būtinų valstybės pagalbos požymių.
48.
Be jokios abejonės, būtent dėl to Teisingumo Teismas konstatavo, kad tai nėra išimtis, taikoma tik valstybės narės prašymu, kai nustatomi SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės pagalbos sudedamųjų dalių požymiai ( 13 ). Tai atvejais, kai privataus ūkio subjekto kriterijus yra taikytinas, jis yra vienas iš veiksnių, į kurį Komisija privalo atsižvelgti, siekdama nustatyti, ar pagalba buvo suteikta ( 14 ).
49.
Antra trumpa pirminė pastaba, kurią noriu pateikti, susijusi su įrodinėjimo pareiga ir įrodymų pateikimu pagal valstybės pagalbos teisės aktus.
50.
Kad galėtų nustatyti, ar pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį priemonė yra valstybės pagalba, Komisija privalo atlikti kruopštų ir nešališką tyrimą. Tokiu tyrimu užtikrinama, kad priimdama galutinį sprendimą Komisija turėtų kuo išsamesnę ir patikimesnę tam tikslui reikalingą informaciją. Iš tikrųjų nereikėtų pamiršti, jog būtent Komisija turi įrodyti, kad ginčijama priemonė pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba.
51.
Šiais principais reikia remtis nagrinėjant apeliacinį skundą.
B. Dėl apeliacinio skundo antrojo ir ketvirtojo pagrindų
1. Šalių argumentai
52.
Apeliacinio skundo antrajame pagrinde Komisija tvirtina, jog nuspręsdamas, kad pagalbos gavėjas gali remtis privataus ūkio subjekto kriterijumi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ( 15 ). Jos nuomone, privataus ūkio subjekto kriterijaus paskirtis yra atskleisti pagalbą tariamai teikiančios valstybės narės subjektyvų požiūrį. Todėl juo negali remtis niekas kitas. Šiuo atveju valstybė narė akivaizdžiai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad priemonė yra valstybės pagalba.
53.
Net jei Bendrasis Teismas buvo teisus nuspręsdamas, kad pagalbos gavėjas gali remtis privataus ūkio subjekto kriterijumi, Komisija tvirtina, jog Bendrasis Teismas, nereikalaudamas iš gavėjo vienareikšmiškai ir remiantis objektyviais bei patikrinamais įrodymais įrodyti, kad valstybė narė veikė kaip privatus ūkio subjektas, padarė teisės klaidą.
54.
Frucona teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisingas išvadas. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos aiškiai matyti, kad pagalbos gavėjas gali remtis privataus ūkio subjekto kriterijumi.
55.
Dėl Komisijos argumento, kad pagal privataus ūkio subjekto kriterijų vertinamas atitinkamos valstybės narės požiūris, Frucona teigia, jog jurisprudencijoje prabrėžiama, kad valstybė narė turėtų veikti kaip ūkio subjektas. Frucona tvirtinimu, šioje byloje nėra abejonių dėl to, kaip koks subjektas veikė vietos mokesčių institucija.
56.
Ketvirtajame pagrinde Komisija tvirtina, jog Bendrasis Teismas, konstatuodamas, kad, nagrinėdama privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumą, Komisija negalėjo išskirti ginčijamos priemonės alternatyvų, padarė teisės klaidą ( 16 ).
57.
Komisija teigia, kad privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumas priklauso nuo atitinkamos valstybės narės arba gavėjo pateiktų įrodymų siekiant patikrinti, ar valdžios institucija elgėsi taip, kaip būtų elgęsis tokią pat pasirinkimo galimybę turintis privatus ūkio subjektas. Komisija tvirtina, jog privataus ūkio subjekto kriterijus yra netaikytinas, jei nėra įrodymų, kad valdžios institucija ketino laikytis konkrečios veiksmų eigos.
58.
Frucona pripažįsta, kad Bendrojo Teismo analizė dėl privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumo yra teisinga. Jeigu privataus ūkio subjekto kriterijus yra taikytinas, Komisija, atlikdama vertinimą, negali apsiriboti viena galima nagrinėjamos priemonės alternatyva, o kitas atmesti.
2. Vertinimas
59.
Apeliacinio skundo antrojo ir ketvirtojo pagrindo dalyse Komisija teigia, kad nusprendęs, jog privataus ūkio subjekto kriterijų galima taikyti ir tada, kai valstybė narė juo nesiremia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Pasak Komisijos, privataus ūkio subjekto kriterijus taikytinas tik laikantis griežtų sąlygų. Komisija tvirtina, jog šis kriterijus taikytinas tada, kai 1) atitinkama valstybė narė juo remiasi, 2) iš valstybės narės subjektyvaus požiūrio matyti, kad valstybė narė ketino veikti kaip privatus ūkio subjektas, ir 3) priimdama nagrinėjamą priemonę valstybė narė faktiškai numatė laikytis konkrečios veiksmų eigos.
60.
Pirmiausia turiu pažymėti, kad šis apeliacinis skundas yra prieštaringas. Komisija iš esmės teigia, kad privataus ūkio subjekto kriterijaus taikyti neprivalėjo, nes atitinkama valstybė narė tuo kriterijumi per administracinę procedūrą nesirėmė. Per administracinę procedūrą Slovakijos Respublika pripažino, kad priemonė yra valstybės pagalba. Ji prašė priemonę laikyti sanavimo pagalba. Tačiau kartu Komisija pripažįsta, jog ginčijamame sprendime privataus ūkio subjekto kriterijus yra taikomas ir pagal tai daroma išvada, kad mokesčių skolos nurašymas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba. Kitaip tariant, šio apeliacinio skundo atskaitos taškas yra tai, kad, nors ginčijamame sprendime privataus ūkio subjekto kriterijus taikomas, jis yra netaikytinas.
61.
Apeliacinį skundą panagrinėjus atidžiau matyti, kad Komisija bando dirbtinai apriboti savo pareigą taikyti privataus ūkio subjekto kriterijų ir iš esmės apgręžti įrodinėjimo pareigą.
62.
Kaip paaiškinsiu toliau, jurisprudencijoje tokia Komisijos pozicija neremiama.
a) Privataus ūkio subjekto kriterijus yra taikytinas, kai valstybė narė veikia kaip ūkio subjektas
63.
Pirmiausia reikia pažymėti, kad nustatant, ar privataus ūkio subjekto kriterijus yra taikytinas, remiamasi objektyviais statuso, kuriuo vadovaudamasi valstybė veikė, kriterijais. Tiksliau, šis kriterijus taikytinas, kai valstybė narė, kuriai nors įmonei suteikdama ekonominį pranašumą, veikia kaip ūkio subjektas, t. y. neveikia kaip valdžios institucija ( 17 ).
64.
Konkrečiai kalbant apie viešąjį kreditorių, reikia pasakyti, jog Teisingumo Teismas jau konstatavo Sprendime Frucona I, kad privataus ūkio subjekto kriterijus taikomas, kai „viešasis kreditorius suteikia įmonei mokėjimo lengvatas, susijusias su jos skolos apmokėjimu“ ( 18 ). Tokiomis aplinkybėmis valdžios institucijos elgesį reikia palyginti su privataus kreditoriaus, norinčio atgauti jam priklausančias lėšas iš finansinių sunkumų patiriančio skolininko, elgesiu ( 19 ). Kitaip tariant, privataus ūkio subjekto kriterijų reikia taikyti tada, kai taip, kaip elgėsi valstybė, privatus ūkio subjektas bent iš principo galėtų elgtis siekdamas gauti pelno arba sumažinti nuostolius. Kitu atveju šio kriterijaus taikymas turėtų mažai prasmės arba apskritai nebūtų prasmingas.
65.
Šioje byloje viešasis kreditorius (vietos mokesčių institucija) suteikė „įmonei mokėjimo lengvatas, susijusias su jos skolos apmokėjimu“. Todėl, atsižvelgiant į tai, galima pamanyti, kad būtinybė taikyti privataus ūkio subjekto kriterijų yra akivaizdi.
66.
Tačiau remdamasi Teisingumo Teismo sprendimu Komisija / EDF, Komisija tvirtina, kad privataus ūkio subjekto kriterijus šioje byloje netaikytinas.
67.
Ta byla Komisijai niekuo negali padėti.
68.
Byloje Komisija / EDF kilo abejonių dėl to, kaip koks subjektas veikė valstybė narė. Buvo neaišku, ar valstybė narė veikė kaip ūkio subjektas (valstybinės įmonės akcininkė), ar kaip valdžios institucija. Tokių abejonių kilo dėl taikytos priemonės formos. Nors valstybė narė tvirtino veikusi kaip akcininkė, ji pritaikė fiskalines priemones ir taip atitinkamą įmonę atleido nuo dalies mokesčių. Būtent tokiomis neabejotinai išskirtinėmis aplinkybėmis Teisingumo Teismas konstatavo, jog jeigu valstybė narė rėmėsi privataus ūkio subjekto kriterijumi, ji taip pat privalo vienareikšmiškai ir remdamasi objektyviais ir patikrinamais įrodymais įrodyti, kad įgyvendintą priemonę taikė taip, lyg būtų privatus ūkio subjektas, o ne valdžios institucija ( 20 ). Išnagrinėjęs, kokius įrodymus gali prireikti pateikti šiuo atžvilgiu, Teisingumo Teismas paaiškino, kad Komisija privalo atlikti bendrą vertinimą ir, be atitinkamos valstybės narės pateiktų įrodymų, per jį atsižvelgti į visas kitas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, leidžiančias jai nustatyti, ar nagrinėjamos priemonės valstybė narė ėmėsi kaip akcininkė, ar kaip valdžios institucija. Teisingumo Teismas pripažino, kad atliekant šį (preliminarų) vertinimą priemone siektas tikslas gali būti svarbi aplinkybė ( 21 ).
69.
Reikia pažymėti tris dalykus.
70.
Pirma, Sprendime Komisija / EDF Komisija tiesiog nurodė, kad jeigu kyla abejonių dėl to, kaip koks subjektas veikė valstybė narė, ir jeigu atitinkama valstybė narė remiasi šiuo kriterijumi, ji privalo savo poziciją pagrįsti įrodymais. Tačiau remiantis šiuo teiginiu negalima daryti išvados, kad privataus ūkio subjekto kriterijumi gali remtis tik valstybė narė.
71.
Teisingumo Teismo sprendime Land Burgenland ir kt., kuriame kilo panašių abejonių dėl to, kaip koks subjektas veikė valstybė narė, pabrėžiamas tokio aiškinimo teisingumas. Konkrečiomis tos bylos aplinkybėmis Teisingumo Teismas konstatavo, kad Komisija neprivalėjo taikyti privataus ūkio subjekto kriterijaus. Teisingumo Teismas paaiškino, jog taip yra dėl to, kad nei valstybė narė, nei tariamą pagalbą suteikusi institucija, nei tariamos pagalbos gavėjas per administracinę procedūrą nepateikė privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymo įrodymų ( 22 ). Kaip Bendrasis Teismas pažymėjo apeliacine tvarka skundžiamame sprendime, tuo taip pat patvirtinama pozicija, kad privataus ūkio subjekto kriterijumi gali remtis ne tik valstybė narė, bet ir nagrinėjamos priemonės gavėjas ( 23 ).
72.
Nesigilinant į šių bylų aplinkybes pažymėtina, kad pripažinimas, jog tariamos pagalbos gavėjas gali remtis privataus ūkio subjekto kriterijumi, atspindi administracinės procedūros esmę: šia procedūra siekiama užtikrinti, kad atlikdama SESV 107 straipsnio 1 dalyje reikalaujamą objektyvų vertinimą Komisija žinotų visus svarbius faktus. Apribojus suinteresuotųjų šalių, ypač tariamos pagalbos gavėjo, galimybę pateikti argumentus dėl pagalbos buvimo (arba nebuvimo, kaip yra šiuo atveju) ir to įrodymus, pavyzdžiui, remiantis privataus ūkio subjekto kriterijumi, būtų elgiamasi priešingai tos procedūros paskirčiai. Taip yra nepaisant to, kad, griežtai vertinant, tos procedūros šalis yra tik valstybė narė.
73.
Antra, argumentas, jog privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymas priklauso nuo valstybės narės subjektyvaus požiūrio, atrodo, kyla iš Teisingumo Teismo teiginio Sprendime Komisija / EDF, kad vertinant, ar privataus ūkio subjekto kriterijus yra taikytinas, gali būti svarbus priemonės tikslas (taigi – valstybės ketinimas). Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, privataus ūkio subjekto kriterijus yra taikytinas, kai valstybė narė veikia kaip ūkio subjektas. Teisingumo Teismo sprendime Komisija / EDF tiesiog paaiškinama, kaip remiantis bendru vertinimu nustatyti, ar valdžios institucija veikė kaip ūkio subjektas, jeigu kyla dėl to abejonių. Būtent šiomis aplinkybėmis valstybės ketinimas gali būti svarbus veiksnys.
74.
Šioje byloje tai, ar Slovakijos Respublika pasiūlytą susitarimą laikė pagalba, arba tai, ar vietos ir centrinė mokesčių institucijos nesutarė dėl to, ar sutikti su skolų nurašymu, neturi reikšmės ( 24 ). Norint nustatyti, ar reikia taikyti privataus ūkio subjekto kriterijų, reikia pradėti nuo (ekonominio) valstybės narės veiksmų pobūdžio, o ne nuo to, kaip ta valstybė, subjektyviai vertinant, manė veikianti arba kokias alternatyvias veiksmų eigos galimybes svarstė prieš priimdama nagrinėjamą priemonę. Žvelgiant per šią prizmę, valstybės narės (nesvarbu, ar veikia centrinės valdžios institucijos, ar jų vietos padaliniai) subjektyvus požiūris gali būti svarbi aplinkybė, kai kilus abejonių reikia nustatyti, kaip veikė valstybė narė.
75.
Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad tokių abejonių būta ( 25 ).
76.
Trečia, reikia pabrėžti, kad Sprendime Komisija / EDF Teisingumo Teismas paaiškino, jog būtent Komisija turi nustatyti, ar aptariamą kriterijų reikia taikyti. Jeigu paaiškėja, kad privataus ūkio subjekto kriterijus galėjo būti taikytinas, Komisija privalo prašyti, kad atitinkama valstybė narė pateiktų jai visą svarbią informaciją, leidžiančią nustatyti, ar tą kriterijų reikia taikyti ( 26 ). Kitaip tariant, nepriklausomai nuo to, kas remiasi privataus ūkio subjekto kriterijumi, iš principo būtent Komisija turi įvertinti, ar tą kriterijų reikia taikyti, nebent jo taikytinumas akivaizdus (pavyzdžiui, dėl ginčijamos priemonės formos). Kad galėtų tai įvertinti, Komisija privalo prašyti, kad suinteresuotoji valstybė narė (arba kita atitinkama šalis) pateiktų vertinimui atlikti reikalingą informaciją. Jokiu būdu negalima reikalauti, kad tariamos pagalbos gavėjas vienareikšmiškai ir remdamasis objektyviais ir patikrinamais įrodymais įrodytų, jog kriterijus yra taikytinas. Iš tikrųjų, kaip pažymėjau pirmiau, būtent Komisija turi įrodyti, kad priemonė yra valstybės pagalba.
77.
Pagal šį principą, jeigu abejojama dėl valstybės narės veiksmų pobūdžio, Komisija pirmiausia privalo nustatyti, kaip koks subjektas veikė valstybė narė. Jeigu Komisija, atlikusi reikalaujamą bendrą svarbių įrodymų vertinimą, nustato, kad valstybė narė veikė kaip ūkio subjektas, tada Komisija privalo taikyti privataus ūkio subjekto kriterijų. Šiuo atžvilgiu Sprendime Komisija / EDF įtraukiamas preliminarus vertinimo, ar suteiktas pranašumas, etapas, o ne palengvinama Komisijai tenkanti tyrimo pareiga.
78.
Pažymiu, jog šioje byloje ginčijamame sprendime nėra jokių duomenų, kad toks preliminarus vertinimas atliktas ir kad privataus ūkio subjekto kriterijus buvo iš tikrųjų taikytas siekiant nustatyti, ar pranašumas suteiktas.
79.
Bet kuriuo atveju, kadangi nėra abejonių dėl to, kaip koks subjektas veikė vietos mokesčių institucija, Bendrasis Teismas buvo teisus konstatuodamas, kad privataus ūkio subjekto kriterijus taikytinas.
80.
Dabar nagrinėsiu apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą.
b) Privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymas yra nešališko ir kruopštaus tyrimo dalis
81.
Panašiai kaip antrajame apeliacinio skundo pagrinde, ketvirtajame pagrinde Komisija tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą dar ir tvirtindamas, kad jeigu privataus ūkio subjekto kriterijus kaip toks yra taikytinas, Komisija, vertindama jo taikytinumą, negali išskirti aptariamos priemonės alternatyvų ( 27 ).
82.
Konkrečiai Komisija tvirtina, kad privataus ūkio subjekto kriterijus netaikytinas lyginant mokesčių išieškojimo ir susitarimo procedūras. Jos nuomone, taip yra dėl to, kad nei valstybė narė, nei pagalbos gavėjas nepateikė įrodymų, jog vietos mokesčių institucija būtų svarsčiusi galimybę taikyti mokesčių išieškojimo procedūrą ir padariusi išvadą, kad tokia procedūra ne tokia naudinga kaip susitarimas ( 28 ).
83.
Šio apeliacinio skundo pagrindo atmetimo motyvai jau paaiškinti prieš tai. Vis dėlto pridursiu keletą pastabų.
84.
Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas grindžiamas ta pačia prielaida kaip antrasis. Jame remiamasi idėja, kad, kadangi nei suinteresuotoji valstybė narė, nei tariamos pagalbos gavėjas vienareikšmiškai ir remdamiesi objektyviais ir patikrinamais įrodymais neįrodė, jog vietos mokesčių institucija svarstė galimybę taikyti mokesčių išieškojimo procedūrą, privataus ūkio subjekto kriterijus tai procedūrai netaikytinas.
85.
Kadangi nėra abejonių dėl to, kaip koks subjektas veikė vietos mokesčių institucija, Bendrasis Teismas buvo teisus konstatuodamas, kad privataus ūkio subjekto kriterijų taikyti reikėjo. Priešingai, nei, atrodo, teigia Komisija, atsakant į klausimą, į kokias alternatyvas reikia atsižvelgti vertinant, ar pranašumas yra suteiktas, pirmiausia reikia atsakyti, kaip faktiškai taikomas privataus ūkio subjekto kriterijus, o ne ar tas kriterijus yra taikytinas ( 29 ). Iš tikrųjų, kaip pažymėjo Bendrasis Teismas, kadangi privataus ūkio subjekto kriterijus kaip toks yra taikytinas, Komisija, vertindama jo taikytinumą, negali daryti skirtumo tarp atskirų ginčijamos priemonės alternatyvų ( 30 ).
86.
Šiuo atžvilgiu iš apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo matyti, kad privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumo ir taikymo atskyrimas apskritai neduoda jokios naudos. Juo tik sukeliama, kaip šiuo atveju, daugiau painiavos.
87.
Be atvejų, aptartų Sprendime Komisija / EDF, kai kyla abejonių dėl valstybės narės veiksmų pobūdžio, privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumo ir taikymo sąlygų prasmingai atskirti neįmanoma. Privataus ūkio subjekto kriterijus yra ne išimtis, kuria kaip gynybos argumentu per administracinę procedūrą gali naudotis tik valstybė narė, o priemonė, kurią Komisija privalo taikyti, siekdama nustatyti, ar atitinkamai įmonei suteiktas ekonominis pranašumas. Tai, ar vadovaudamasi ekonominiu statusu ir priimdama nagrinėjamą priemonę valstybė narė elgėsi taip, kaip būtų elgęsis privatus ūkio subjektas, yra klausimas, į kurį ir reikia atsakyti taikant minėtą kriterijų. Būtent šiomis aplinkybėmis gali kilti klausimas, su kokiomis alternatyvomis turi būti lyginama taikyta priemonė ( 31 ).
88.
Pakartosiu: jeigu, kaip šiuo atveju, nėra abejonių, kaip koks subjektas veikė valstybė narė, privataus ūkio subjekto kriterijų būtina taikyti. Teisingumo Teismas paaiškino, kad šis kriterijus taikomas siekiant nustatyti, ar tariamos pagalbos gavėjas panašių lengvatų akivaizdžiai nebūtų gavęs iš privataus ūkio subjekto. Tuo tikslu Komisija privalo atlikti visapusį vertinimą atsižvelgdama į visus svarbius bylos įrodymus. Kalbant pirmiausia apie viešąjį kreditorių, reikia pasakyti, kad Komisija privalo įvertinti, ar pagalbos gavėjas panašaus pranašumo akivaizdžiai nebūtų įgijęs iš privataus kreditoriaus, kurio padėtis yra kuo artimesnė valdžios institucijos padėčiai ir kuris nori susigrąžinti jam priklausančias lėšas iš finansinių sunkumų patiriančio skolininko ( 32 ). Kitu atveju, jeigu Komisija vertinimo neatliktų, Komisija faktiškai pažeistų pareigą atlikti nešališką ir kruopštų tyrimą.
89.
Dėl visų šių priežasčių apeliacine tvarka skundžiamame sprendime nematau trūkumų, susijusių su sąlygų, kuriomis privataus ūkio subjekto kriterijus yra taikytinas, vertinimu. Mano manymu, apeliacinio skundo antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus reikėtų atmesti kaip nepagrįstus.
C. Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo
1. Šalių argumentai
90.
Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde Komisija tvirtina, jog Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino ginčijamą sprendimą, nes suprato, kad sprendime padaryta išvada, jog privataus ūkio subjekto kriterijus buvo taikytinas ( 33 ). Komisija tvirtina, kad tinkamai aiškinant ginčijamą sprendimą ir atitinkamose konstatuojamosiose dalyse nurodytą jurisprudenciją aiškiai matyti, jog šis kriterijus nagrinėjamu atveju nebuvo taikytinas ( 34 ).
91.
Frucona iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas teisingai suprato ginčijamą sprendimą.
2. Vertinimas
92.
Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas susijęs su kaltinimu neteisingai išaiškinus ginčijamą sprendimą. Kaip glaustai paaiškinsiu toliau šioje išvadoje, apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą, kuris yra glaudžiai susijęs su antruoju ir ketvirtuoju pagrindais, taip pat reikia atmesti.
93.
Pirma, pažymiu, jog ginčijamame sprendime konkrečiai nenurodoma, kad privataus ūkio subjekto kriterijus netaikytinas. Ginčijamo sprendimo 83 konstatuojamąją dalį atskirai iš tikrųjų būtų galima suprasti taip, kaip nurodo Komisija ( 35 ). Tačiau galima aiškinti ir taip, kad joje tiesiog apibūdinama valstybės narės pozicija, o kitoje konstatuojamojoje dalyje taip pat apibūdinama Frucona pozicija. Šiaip ar taip, ginčijamame sprendime daugiau beveik niekas nepatvirtina Komisijos aiškinimo. Užuot aiškiai išdėsčius, kodėl privataus ūkio subjekto kriterijus netaikytinas, ginčijamame sprendime šis kriterijus yra taikomas. Iš tikrųjų, kaip jau minėta, išvada dėl pagalbos buvimo ginčijamame sprendime padaryta remiantis privataus ūkio subjekto kriterijumi ( 36 ).
94.
Antra, jeigu buvo abejonių dėl privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumo, Komisija turėjo prašyti suinteresuotosios valstybės narės pateikti visą svarbią informaciją, leidžiančią nustatyti, ar kriterijus yra taikytinas. Ginčijamame sprendime nėra požymių, kad yra atliktas privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumo vertinimas. To, kad per administracinę procedūrą (tai yra po to, kai pritarta susitarimo procedūrai) Slovakijos Respublika padarė išvadą, jog priemonė yra pagalba, vargu ar pakanka nuspręsti, kad šis kriterijus yra taikytinas. Šiaip ar taip, kaip paaiškinta pirmiau, šiuo atveju abejonių nėra: viešasis kreditorius suteikė skolos, kurią jam įmonė turi grąžinti, mokėjimo lengvatų. Vien dėl šios priežasties reikėjo taikyti privataus ūkio subjekto kriterijų ( 37 ).
95.
Trečia, tęsiant prieš tai dviejuose punktuose išdėstytas pastabas, pažymėtina, jog nereikėtų ignoruoti Frucona teiginių, kad priemonė nėra valstybės pagalba, ir pateiktų įrodymų, kad pasirinkus bankroto procedūrą vietos mokesčių institucija būtų atsidūrusi blogesnėje padėtyje. Nors Komisija privataus ūkio subjekto kriterijų privalėjo taikyti bet kuriuo atveju, regis, jį taikė būtent dėl šios priežasties ( 38 ).
96.
Dėl to nelabai pritariu alternatyviam ginčijamo sprendimo aiškinimui, kurio laikosi Komisija. Apeliacine tvarka skundžiamas sprendimas negali būti ydingas dėl to, kad ginčijamas sprendimas šiuo atžvilgiu aiškintas neteisingai. Tad apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą taip pat reikia atmesti.
D. Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo
1. Šalių argumentai
97.
Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde Komisija tvirtina, jog Bendrasis Teismas klaidingai taikė principą res judicata, priėmė sprendimą ultra vires ir pažeidė principą, kad ieškinio dalyką apibrėžia šalys, taip pat pažeidė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalį ir 48 straipsnio 2 dalį ( 39 ).
98.
Komisija pirmiausia teigia, jog Bendrasis Teismas, konstatuodamas, kad Sprendime Frucona I Teisingumo Teismas „netiesiogiai, bet neabejotinai šį kriterijų laikė taikytinu“, padarė teisės klaidą ( 40 ). Komisija tvirtina, kad Sprendime Frucona I šalys neginčijo privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumo. Todėl jeigu Teisingumo Teismas būtų nusprendęs, kad kriterijus netaikytinas, jo sprendimas būtų ne ultra petita.
99.
Frucona mano, kad Bendrojo Teismo vertinimas teisingas ir kad bet kuriuo atveju argumentai, kuriais remiasi šalys, Teisingumo Teismui nėra privalomi. Jeigu Teisingumo Teismas būtų nusprendęs, kad privataus ūkio subjekto kriterijus netaikytinas, Teisingumo Teismas darytų klaidą vertindamas, ar kriterijus tenkinamas.
2. Vertinimas
100.
Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde Komisija kelia klausimą dėl to, kaip Bendrasis Teismas taikė principą res judicata. Apeliacine tvarka skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumo klausimas jau išspręstas Sprendime Frucona I, nes toje byloje Teisingumo Teismas nagrinėjo kriterijaus taikytinumą.
101.
Jeigu Teisingumo Teismas atmes apeliacinio skundo pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus, kaip siūlau, trečiojo pagrindo nagrinėti nebėra reikalo. Jo nagrinėti nereikia, nes jis susijęs su Bendrojo Teismo išsamumo sumetimais išnagrinėtu klausimu.
102.
Dėl šio pagrindo esmės sutinku su Komisija.
103.
Sprendime Frucona I Teisingumo Teismas nepateikė nuomonės dėl privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumo, nes negalėjo to padaryti nepriimdamas sprendimo ultra petita. Pakanka priminti, kad Teisingumo Teismo prašyta pareikšti nuomonę dėl privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymo, o ne dėl taikytinumo. Šiuo atžvilgiu man ypač kelia nerimą šios apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo išvados: kadangi Teisingumo Teismas galėjo padaryti išvadą, kad privataus ūkio subjekto kriterijus netaikytinas, bet tokios išvados nepadarė, reikia manyti, jog Teisingumo Teismas ketino patvirtinti, kad šis kriterijus nagrinėjamu atveju taikytinas ( 41 ).
104.
Taikytinumas iš tikrųjų yra būtina taikymo sąlyga. Tiesa ir tai, kad Teisingumo Teismas ne visada privalo apsiriboti tais argumentais, kuriuos šalys pateikia savo reikalavimams pagrįsti. Antraip tam tikromis aplinkybėmis jis galėtų būti priverstas priimti sprendimus pagal klaidingus teisinius argumentus. Vis dėlto Teisingumo Teismas privalo pareikšti nuomonę dėl pagrindinių šalių reikalavimų, o šalys pačios apibrėžia ginčo ribas ( 42 ).
105.
Byloje Frucona I šalys neginčijo privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumo. Jeigu Teisingumo Teismas tokiomis aplinkybėmis būtų priėmęs sprendimą, jog privataus ūkio subjekto kriterijus netaikytinas, akivaizdu, kad jo sprendimas būtų peržengęs ginčo dalyko ribas. Kaip teisingai pažymi Komisija, privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumo klausimo negalima prilyginti viešosios politikos klausimams, kuriuos Teisingumo Teismas gali kelti savo iniciatyva, net jei šalys dėl to reikalavimų nekelia.
106.
Todėl manau, kad Bendrasis Teismas, darydamas išvadą, jog privataus ūkio subjekto kriterijaus taikytinumas yra res judicata, nes Teisingumo Teismas Sprendime Frucona I įvertino šio kriterijaus taikymą, daro teisės klaidą. O jei Teisingumo Teismas sutinka su manimi dėl apeliacinio skundo pirmojo, antrojo ir ketvirtojo pagrindų, šis apeliacinio skundo pagrindas išlieka netinkamas.
E. Dėl apeliacinio skundo penktojo ir šeštojo pagrindų
1. Šalių argumentai
107.
Apeliacinio skundo penktajame pagrinde Komisija teigia, kad pagal privataus ūkio subjekto kriterijų reikalaujama nustatyti valdžios institucijos subjektyvų požiūrį ir palyginti jį su privataus ūkio subjekto požiūriu, kuriuo šis būtų vadovavęsis tokiomis pat aplinkybėmis. Ji teigia, kad taikant šį kriterijų vienintelis svarbus įrodymas yra aptariamos priemonės patvirtinimo metu turėta informacija ir numatomos aplinkybės. Komisijos požiūriu, vertinant privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymą suklysta, nes Bendrasis Teismas pareikalavo valdžios institucijos elgseną palyginti su idealaus, racionalaus, visapusiškai informuoto hipotetinio privataus ūkio subjekto elgsena. Taip Bendrasis Teismas sukūrė papildomą reikalavimą, kurį Komisija privalo įvykdyti taikydama privataus ūkio subjekto kriterijų ( 43 ).
108.
Frucona tvirtina, kad Bendrojo Teismo vertinimas teisingas. Pirma, vertinimas buvo grindžiamas tuo pačiu kriterijumi, kurį Komisija pati taikė ginčijamame sprendime. Apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu nesukuriama jokio naujo reikalavimo. Jame tiesiog reikalaujama, kad Komisija išnagrinėtų visus svarbius veiksnius, apie kuriuos žinota arba kurie buvo numatomi imantis priemonės.
109.
Apeliacinio skundo šeštasis pagrindas glaudžiai susijęs su penktuoju. Šiame pagrinde Komisija tvirtina, jog padaryta teisės klaida, nes iš apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo galima suprasti, kad daroma išvada, jog Komisija pažeidė savo pareigą atlikti kruopštų ir nešališką tyrimą ( 44 ). Komisija teigia, kad jai užkrauta įrodinėjimo pareiga buvo per didelė. Komisijos nuomone, taip pirmiausia nutiko dėl to, kad apeliacine tvarka skundžiamame sprendime nepateikta pakankamai gairių, kaip pasiekti reikalaujamą slenkstinę įrodymų ribą.
110.
Frucona teigimu, akivaizdu, jog Bendrasis Teismas kritikavo Komisiją už tai, kad ši nesugebėjo, be kita ko, patikrinti vertinimo pobūdžio ir metodikos, kurios laikėsi taikydama privataus ūkio subjekto kriterijų. Įmonės nuomone, Bendrasis Teismas padarė teisingą išvadą, kad Komisija savo išvadų pakankamai nepagrindė.
2. Vertinimas
111.
Apeliacinio skundo penktasis ir šeštasis pagrindai susiję. Todėl juos tikslinga nagrinėti kartu.
112.
Likusiuose dviejuose pagrinduose susitarimo procedūra lyginama su bankroto ir mokesčių išieškojimo procedūromis. Tiksliau, šie pagrindai grindžiami Komisijos pareigos taikyti privataus ūkio subjekto kriterijų apimtimi. Komisija tvirtina, jog apeliacine tvarka skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes Bendrasis Teismas neįrodė, kad ginčijamame sprendime padaryta akivaizdi su privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymu susijusi vertinimo klaida.
a) Vertinimo parametrai
113.
Pirmiausia pažymėtina, kad vertinimo, kurį reikia atlikti taikant privataus ūkio subjekto kriterijų, parametrai yra jau apibrėžti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.
114.
Viena vertus, Sprendime Frucona I Teisingumo Teismas konstatavo, kad Komisija, siekdama patikrinti, ar įmonė pagalbos gavėja akivaizdžiai nebūtų gavusi panašių lengvatų iš privataus ūkio subjekto, kurio padėtis yra kuo artimesnė viešojo kreditoriaus padėčiai ir kuris siekia susigrąžinti jam priklausančias lėšas iš finansinių sunkumų patiriančio skolininko, turi atlikti visapusį vertinimą. Atliekant tokį vertinimą reikia atsižvelgti į visus svarbius bylos įrodymus, leidžiančius nustatyti, ar įmonė pagalbos gavėja akivaizdžiai nebūtų gavusi panašių lengvatų iš tokio privataus kreditoriaus ( 45 ). Teisingumo Teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad svarbia reikia laikyti visą informaciją, galinčią daryti didelę įtaką privataus kreditoriaus, kuris yra vidutiniškai atsargus ir rūpestingas, kurio padėtis yra kuo artimesnė viešojo kreditoriaus padėčiai ir kuris siekia susigrąžinti jam priklausančias lėšas iš sunkumų patiriančio skolininko, sprendimų priėmimo procesui ( 46 ).
115.
Kita vertus, siekdamas vienareikšmiškai apibrėžti Komisijai tenkančią privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymo vertinimo naštą Teisingumo Teismas nusprendė, kad vienintelis svarbus įrodymas yra sprendimo investuoti priėmimo metu turėta informacija ir numatomos aplinkybės ( 47 ).
116.
Prieš analizuodamas likusius du Komisijos apeliacinio skundo pagrindus noriu trumpai pažymėti dar vieną dalyką dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos apeliacinėse bylose: Teisingumo Teismas apeliacinėse bylose neatlieka pakartotinio faktų arba įrodymų vertinimo. Iš tikrųjų Komisija ne siekia, kad faktai ir įrodymai būtų įvertinti pakartotinai, bet veikiau tvirtina, kad vertindamas bylos įrodymus Bendrasis Teismas sukūrė Komisijai naują privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymo reikalavimą.
b) Bendrojo Teismo jurisdikcija vertinti bylos įrodymus
117.
Apeliacine tvarka skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nurodė, kad taikydama privataus ūkio subjekto kriterijų Komisija turėjo patikrinti, ar vidutiniškai atsargus ir rūpestingas privatus ūkio subjektas, norėdamas susigrąžinti jam priklausančias lėšas tokioje situacijoje, kokioje atsidūrė Slovakijos institucijos, būtų akivaizdžiai nesutikęs su pasiūlytu susitarimu. Tuo tikslu siekdama nustatyti naudingesnę alternatyvą ji turėjo, vadovaudamasi privataus ūkio subjekto kriterijumi, palyginti abiejų šių procedūrų pranašumus ir trūkumus ( 48 ).
118.
Apeliacine tvarka skundžiamame sprendime kaip susitarimo procedūros alternatyva pirmiausia nagrinėta bankroto procedūra. Bendrasis Teismas įvertino ginčijamame Komisijos sprendime taikytus likvidavimo rodiklius pagal trumpalaikes gautinas sumas ir ilgalaikį turtą (gamybos įrangą ir mašinas) ( 49 ). Jis padarė išvadą, kad bylos įrodymais nepakankamai pagrindžiamas Komisijos atliktas bankroto atveju tikėtinų įplaukų vertinimas. Jis taip pat nurodė, kad, siekdama tai ištaisyti, Komisija turėjo stengtis gauti papildomos informacijos ir patikrinti bei pagrįsti savo išvadas ( 50 ).
119.
Toliau apeliacine tvarka skundžiamame sprendime nagrinėjama mokesčių išieškojimo procedūra. Tuo klausimu Bendrasis Teismas pakartojo savo nuomonę, kad išvados, padarytos įvertinus ilgalaikį turtą ir gautinas sumas, nebuvo pakankamai teisiškai pagrįstos ( 51 ). Jis išskyrė dar tris dalykus, dėl kurių, jo nuomone, ginčijamame sprendime vertinant mokesčių išieškojimo procedūrą suklysta: Komisija netinkamai įvertino procedūros trukmę, su procedūra susijusias išlaidas ir neatsižvelgė į tai, kad įmonė per procedūrą gali paskelbti bankrotą ( 52 ).
120.
Komisija tvirtina, kad Bendrojo Teismo išvados prilygsta naujam reikalavimui, kurio Komisija turi laikytis taikydama privataus ūkio subjekto kriterijų: ji privalo ex officio atkurti idealaus, racionalaus, visapusiškai informuoto hipotetinio privataus ūkio subjekto elgseną.
121.
Mano nuomone, Komisijos nusiskundimai yra ne vietoje.
122.
Šiuo atžvilgiu ypač svarbu tai, kad Bendrasis Teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus svarbius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas ( 53 ).
123.
Bendrasis Teismas iš esmės laikėsi nuomonės, kad taip nebuvo. Jis šią išvadą padarė remdamasis ir bankroto, ir mokesčių išieškojimo procedūros vertinimu ( 54 ).
124.
Dėl likvidavimo rodiklių Komisija tvirtina, jog apeliacine tvarka skundžiamame sprendime nenurodyta, kokios papildomos informacijos reikėjo prašyti, kad būtų pasiekta reikalaujama įrodymų slenkstinė riba. Taigi Komisijai nustatytas reikalavimas vertinti valdžios institucijos subjektyvų požiūrį priimant sprendimą prieštarautų esminei privataus ūkio subjekto kriterijaus logikai.
125.
Mano nuomone, atidžiau panagrinėjus apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą ši pozicija nepasitvirtina. Iš tikrųjų, iš apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo galima daryti išvadą, jog kalbant apie ilgalaikį turtą ginčijamas sprendimas kritikuojamas dėl to, kad nepagrįstai naudojamas 97 % likvidavimo rodiklis ( 55 ). Kita vertus, kalbant apie gautinas sumas, apeliacine tvarka skundžiamame sprendime ginčijamas sprendimas kritikuojamas dėl to, kad nepagrįstai pasirinktas 59 % likvidavimo rodiklis ( 56 ). Kitaip tariant, Bendrojo Teismo nustatyta problema – tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis nepagrįstomis prielaidomis dėl įmonės turto vertės įmonės likvidavimo atveju.
126.
Norėčiau priminti Sprendimą Buczek Automotive, kuriuo remtasi apeliacine tvarka skundžiamame sprendime. Komisija bando atskirti šią bylą nuo bylos Buczek Automotive. Pirmiausia ji pažymi, kad toje byloje nustatytų klaidų pobūdis nepanašus į šioje byloje pirmojoje instancijoje nustatytas klaidas: byloje Buczek Automotive vienu atveju nustatyta, kad administracinėje byloje nebuvo įrodymų Komisijos išvadai pagrįsti ( 57 ). Komisija taip pat pažymi, kad ši byla kitokia, nes ginčijamame sprendime nesiekta nustatyti, kaip būtų elgęsis privatus ūkio subjektas.
127.
Pirma, tariamas bylų skirtingumas yra grindžiamas jų dirbtiniu atskyrimu, o jei ir yra koks skirtumas, jis yra tik lygio skirtumas. Byloje Buczek Automotive nepateikta įrodymų išvadai, kad skolą veiksmingai susigrąžinti galima tik bankroto procedūra, pagrįsti. Apeliacine tvarka skundžiamame sprendime taip pat nustatyta, kad ginčijamame sprendime padaryta tam tikrų išvadų, kurios nebuvo pagrįstos pakankamai tvirtais administracinės bylos įrodymais ( 58 ). Antra, man atrodo, kad ginčijamame sprendime vis dėlto nustatyta, kaip būtų elgęsis privatus ūkio subjektas. Jame daroma išvada, kad privatus ūkio subjektas nebūtų sutikęs su pasiūlytu susitarimu – jis būtų pasirinkęs vieną iš alternatyvų, o ne susitarimą ( 59 ).
128.
Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad apeliacine tvarka skundžiamame sprendime remiamasi ne tik Sprendimu Buczek Automotive. Jame taip pat remiamasi įsitvirtinusiais principais, pagal kuriuos Komisijos (visapusis) vertinimas turėtų būti pagrįstas faktiškai tikslia, patikima ir nuoseklia informacija ( 60 ). Iš esmės, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, per vertinimą reikia atsižvelgti į visus svarbius įrodymus, galinčius padėti Komisijai nustatyti, ar įmonė pagalbos gavėja akivaizdžiai nebūtų gavusi panašių lengvatų iš privataus kreditoriaus – visą informaciją, kuri gali padaryti didelę įtaką vidutiniškai atsargaus ir rūpestingo privataus kreditoriaus, kurio padėtis yra kuo artimesnė valdžios institucijos padėčiai, sprendimo priėmimui, reikia laikyti svarbia ( 61 ).
129.
ES teismai negali sudėtingų ekonominių Komisijos vertinimų valstybės pagalbos srityje pakeisti savais. Vis dėlto tiesa ir tai, kad ES teismai turi turėti galimybę patikrinti, ar vertinimai pagrįsti tvirtais įrodymais.
130.
Galima teigti, kad Bendrojo Teismo pozicija yra griežta. Tačiau Komisija, mano nuomone, neteisi tvirtindama, kad apeliacine tvarka priimtame sprendime padaryta išvada prilygsta naujo reikalavimo atkurti hipotetinio, idealaus ir racionalaus privataus ūkio subjekto elgseną sukūrimui.
131.
Niekas nerodo, kad apeliacine tvarka skundžiamame sprendime iš Komisijos reikalaujama vadovautis ne vien ta informacija, kuri turėta priimant nagrinėjamą priemonę. Vertindamas bylos įrodymus, susijusius su likvidavimo rodikliais, Bendrasis Teismas tiesiog padarė išvadą, kad pateiktų įrodymų nepakanka ginčijamame sprendime padarytoms išvadoms dėl to, ar patenkintas privataus ūkio subjekto kriterijus, pagrįsti. Kitaip tariant, pateikti įrodymai dėl suteikto pranašumo Bendrojo Teismo neįtikino, nes buvo atsižvelgta ne į visą svarbią informaciją.
132.
Iš tikrųjų, situacija šioje byloje yra panaši į situaciją byloje Tetra Laval, nes Bendrasis Teismas privalomų įrodymų pateikimo reikalavimų šioje byloje nepapildė jokia nauja sąlyga. Bendrasis Teismas tik nusprendė, kad pateiktais įrodymais Komisijos argumentai nebuvo įtikinamai pagrįsti ( 62 ).
133.
Be abejonės, gali būti sunku taip paprastai nubrėžti takoskyrą tarp pagrįstų ir nepagrįstų išvadų. Štai kodėl reikia leisti Bendrajam Teismui atlikti reikiamą bylos įrodymų vertinimą Teisingumo Teismui be reikalo nesikišant.
134.
Šiuo atžvilgiu turėčiau pažymėti Komisijos argumentus dėl mokesčių išieškojimo procedūros vertinimo ir pateikti toliau nurodomas pastabas.
135.
Kalbant apie turto vertinimą ir naudotus likvidavimo rodiklius, išvada turi būti tokia pat kaip bankroto procedūros atveju: Bendrasis Teismas turėjo teisę, remdamasis jam suteikta jurisdikcija, peržiūrėti faktus ir įrodymus ir padaryti tokias išvadas, kokias padarė.
136.
Be to, matau, jog Komisija konkrečiai nekėlė klausimo dėl Bendrojo Teismo atliktos kitų trijų klausimų, kurie, jo nuomone, taip pat prisidėjo prie ginčijamo sprendimo trūkumų, analizės: to, kad tinkamai neįvertinta mokesčių išieškojimo procedūros trukmė, neįvertintos tos procedūros išlaidos ir galimybė, kad įmonė per procedūrą gali bankrutuoti.
137.
Vargu ar galima teigti, kad vidutiniškai atsargus ir rūpestingas privatus ūkio subjektas, kurio padėtis yra kuo artimesnė vietos mokesčių institucijos padėčiai, galėtų tiesiog ignoruoti tuos veiksnius. Teisingumo Teismas Sprendime Frucona I dėl bankroto jau nurodė, kad procedūros trukmė gali turėti didelę įtaką vidutiniškai atsargaus ir rūpestingo kreditoriaus sprendimo priėmimui ( 63 ). Tą patį reikia pasakyti apie mokesčių išieškojimo procedūrą. Be to, su procedūra susijusios išlaidos ir būtinybė įvertinti bankroto paskelbimo per tą procedūrą galimybę yra neabejotinai svarbūs veiksniai bet kuriam vidutiniškai atsargiam ir rūpestingam kreditoriui, kuris nori susigrąžinti lėšas iš finansinių sunkumų patiriančio skolininko. Mano nuomone, vien šių išvadų pakanka pagrįsti išvadai, kad Komisija, taikydama privataus ūkio subjekto kriterijų, atsižvelgė ne į visą svarbią informaciją, kaip konstatuota Sprendime Frucona I ( 64 ).
138.
Kadangi Komisija šių apeliacine tvarka skundžiamame sprendime padarytų išvadų neginčija, jos argumentai dėl privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymo mokesčių išieškojimo procedūrai vertinimo klaidų šiomis aplinkybėmis laikytini netinkamais.
139.
Apibendrinant pažymėtina, kad būtent Komisija turi atlikti nešališką ir kruopštų tyrimą ir nustatyti, ar pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį priemonė yra valstybės pagalba. Tai darydama ji privalo pagrįsti savo išvadas faktiškai tiksliais, patikimais ir nuosekliais įrodymais. Tuose įrodymuose turi būti visa svarbi informacija, leidžianti daryti išvadą, jog priemonė yra pagalba. Šiuo atveju Bendrasis Teismas nustatė, kad ginčijamame sprendime padarytos išvados dėl susitarimo procedūros alternatyvų pranašumų ir trūkumų nebuvo pagrįstos visa svarbia informacija. Tai nereiškia, kad įrodymams keliami reikalavimai papildyti nauju reikalavimu.
140.
Todėl, mano nuomone, apeliacinio skundo penktąjį ir šeštąjį pagrindus taip pat reikėtų atmesti kaip nepagrįstus.
F. Išvada
141.
Atsižvelgdamas į pateiktus paaiškinimus, siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
( 1 ) Originalo kalba: anglų
( 2 ) 2016 m. kovo 16 d. Sprendimas Frucona Košice / Komisija, T‑103/14, EU:T:2016:152 (toliau – apeliacine tvarka skundžiamas sprendimas).
( 3 ) OL L 176, 2014, p. 38 (toliau – ginčijamas sprendimas).
( 4 ) Priklausomai nuo aplinkybių, šis kriterijus taip pat vadinamas privataus investuotojo, privataus kreditoriaus arba privataus pardavėjo kriterijumi.
( 5 ) Valstybės pagalba Nr. C 25/2005 (ex NN 21/2005) – Įmonei Frucona skirta priemonė (OL C 233, 2005, p. 47).
( 6 ) OL L 112, 2007, p. 14 (toliau – pirminis sprendimas).
( 7 ) 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimas Frucona Košice / Komisija, T‑11/07, EU:T:2010:498.
( 8 ) 2013 m. sausio 24 d. Sprendimas Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32 (toliau – Sprendimas Frucona I).
( 9 ) 2014 m. kovo 21 d.Nutartis Frucona Košice /Komisija, T‑11/07 RENV, EU:T:2014:173.
( 10 ) 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 81–85 punktai.
( 11 ) Be kita ko, žr. 1961 m. vasario 23 d. Sprendimo De Gezamenlijke Steenkolenmijnen in Limburg /Vyriausioji valdyba, C‑30/59, EU:C:1961:2, p. 19, 1994 m. kovo 15 d. Sprendimo Banco Exterior de España, C‑387/92, EU:C:1994:100, 12 ir 13 punktus. Žr. neseniai priimto Sprendimo Frucona I 68 ir 69 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją.
( 12 ) Sprendimo Frucona I 70 punktas ir 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 13 ) Žr. 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai ir ING Groep, C‑224/12 P, EU:C:2014:213, 32 punktą ir 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija /EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 103 punktą.
( 14 ) Sprendimo Frucona I 71 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 15 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 109–118 punktai.
( 16 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 247 punktas.
( 17 ) Dėl viešojo investuotojo kriterijaus žr. 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 81 punktą.
( 18 ) Sprendimo Frucona I 71 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 19 ) Sprendimo Frucona I 72 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 20 ) 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 82 punktas.
( 21 ) 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 86 ir 87 punktai.
( 22 ) 2013 m. spalio 24 d. Sprendimo Land Burgenland ir kt. / Komisija, C‑214/12 P, C‑215/12 P ir C‑223/12 P, EU:C:2013:682, 57, 60 ir 61 punktai.
( 23 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 113 punktas.
( 24 ) Iš ginčijamo sprendimo 83 ir 128–132 konstatuojamųjų dalių matyti, kad centrinis mokesčių direktoratas priešinosi susitarimui, o Slovakijos Respublika laikėsi nuomonės, kad jis yra valstybės pagalba.
( 25 ) Priešingai, kaip bus išsamiai paaiškinta toliau, ginčijamame sprendime privataus rinkos sąlygomis veikiančio ūkio subjekto kriterijus taikomas siekiant padaryti išvadą, kad mokesčių skolos nurašymas yra valstybės pagalba.
( 26 ) Žr. 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 104 punktą ir 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Nyderlandai ir ING Groep, C‑224/12 P, EU:C:2014:213, 33 punktą.
( 27 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 247 punktas.
( 28 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 245 punktas.
( 29 ) 2013 m. spalio 24 d. Sprendimas Land Burgenland ir kt. / Komisija, C‑214/12 P, C‑215/12 P ir C‑223/12 P, EU:C:2013:682.
( 30 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 247 punktas.
( 31 ) Iš ginčijamo sprendimo 121 konstatuojamosios dalies matyti, kad taikant privataus ūkio subjekto kriterijų kaip susitarimo procedūros alternatyva vertintas mokesčių išieškojimas, nors vietos mokesčių institucija konkrečiai nesvarstė tos procedūros panaudojimo galimybės.
( 32 ) Sprendimo Frucona I 73 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija, taip pat 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 86 punktas.
( 33 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 99–104 punktai.
( 34 ) Ginčijamo sprendimo 80–84 ir 128–132 konstatuojamosios dalys.
( 35 ) Žr. šios išvados 29 punktą.
( 36 ) Ginčijamo sprendimo 139 ir 140 konstatuojamosios dalys.
( 37 ) Žr. šios išvados 73 punktą.
( 38 ) Ginčijamo sprendimo 84 ir 85 konstatuojamosios dalys.
( 39 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 119–126 punktai.
( 40 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 123 punktas.
( 41 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 125 punktas.
( 42 ) 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir API / Komisija ir Komisija /API, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, EU:C:2010:541, 65 punktas.
( 43 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 137 ir 180–213 punktai.
( 44 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 191–195 punktai.
( 45 ) Sprendimo Frucona I 72 ir 73 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija.
( 46 ) Sprendimo Frucona I 78 punktas.
( 47 ) 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 105 punktas.
( 48 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 137 punktas.
( 49 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 185–200 punktai.
( 50 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 201 ir 235 punktai.
( 51 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 277 ir 278 punktai.
( 52 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 279–283 punktai.
( 53 ) Sprendimo Frucona I 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
( 54 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 201, 278 ir 284 punktai.
( 55 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 191 punktas.
( 56 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 198 punktas.
( 57 ) 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, EU:C:2013:186, 60 punktas.
( 58 ) Apeliacine tvarka skundžiamo sprendimo 191, 194, 196, 199, 279 ir 283 punktai.
( 59 ) Ginčijamo sprendimo 119 ir 124 konstatuojamosios dalys.
( 60 ) 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval, C‑12/03 P, EU:C:2005:87, 39 punktas ir 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Scott, C‑290/07 P, EU:C:2010:480, 65 punktas. Taip pat žr. Sprendimo Frucona I 76 punktą.
( 61 ) Sprendimo Frucona I 78 punktas.
( 62 ) 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval, C‑12/03 P, EU:C:2005:87, 41 punktas.
( 63 ) Sprendimo Frucona I 81 punktas.
( 64 ) Šiuo klausimu žr. Sprendimo Frucona I 77 punktą.