GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2017 m. birželio 22 d. ( 1 )
Byla C‑423/16 P
HX
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Apeliacinis skundas – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Ribojamosios priemonės sprendimo priede nurodytam asmeniui – Šio sprendimo galiojimo pratęsimas proceso Europos Sąjungos Bendrajame Teisme metu – Sprendimo dėl pratęsimo įteikimas – Gavimo patvirtinimas – Procesas Bendrajame Teisme – Prašymas patikslinti ieškinį žodinio bylos nagrinėjimo metu – Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnis – Versija bulgarų kalba – Atskiras aktas – Teismo sprendimas pripažinti negaliojančiu pirminį sprendimą, kuriuo suinteresuotasis asmuo buvo įtrauktas į sąrašą – Pasibaigęs sprendimo dėl pratęsimo galiojimas – Suinteresuotumas patikslinti ieškinį“
I. Įžanga
1.
Europos Sąjungos ribojamosios priemonės bendros užsienio ir saugumo politikos srityje turi būti taikomos gana lanksčiai, nes dažnai tenka skubiai reaguoti į greitai besikeičiančią politinę situaciją ir realijas, dėl kurių šios priemonės buvo priimtos. Todėl atitinkamuose teisės aktuose būna numatyta, kad reguliariai, jei reikia, suinteresuotųjų asmenų prašymu turi būti tikrinama, ar jie vis dar tebėra būtini. Be to, šių aktų galiojimo trukmė dažnai iš anksto būna apribota, pavyzdžiui, vienais metais, ir vėliau, jei reikia, dažnai trumpam pratęsiama priimant kitus teisės aktus.
2.
Siekiant tokiomis sąlygomis užtikrinti veiksmingą suinteresuotųjų asmenų teisminę apsaugą, garantuojamą SESV 275 straipsnio antra pastraipa, teismo proceso metu reikia atsižvelgti į tokių teisės aktų ypatumus. Todėl Bendrasis Teismas pripažįsta, kad teismo proceso metu Europos Sąjungai priėmus naujus teisės aktus ieškinį galima tikslinti tam, kad prireikus būtų galima reikalauti šiuos naujus teisės aktus panaikinti. Ši galimybė ir sąlygos, kuriomis galima ja pasinaudoti, yra aiškiai numatytos 2015 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento ( 2 ) 86 straipsnyje. Be to, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad, pasibaigus teisės akto, kuriuo buvo priimta ribojamoji priemonė bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, galiojimui, ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį savaime neišnyksta ( 3 ).
3.
Šio apeliacinio skundo dalykas – įvairūs šių procesinių ypatumų padariniai. Konkrečiai, viena vertus, keliamas klausimas, ar Bendrasis Teismas pagrįstai kaip nepriimtiną atmetė per posėdį pateiktą prašymą tikslinti ieškinį, nes šis prašymas nebuvo pateiktas atskiru dokumentu, nepaisant to, jis buvo įtrauktas į teismo posėdžio protokolą, bet suinteresuotajam asmeniui nebuvo išaiškinti tolesni reikalavimai, o aktualios Procedūros reglamento versijos proceso kalba formuluotė, kuria nustatomas reikalavimas pateikti atskirą dokumentą, nėra vienareikšmiška. Kita vertus, šioje byloje kyla klausimas, ar suinteresuotumas pareikšti ieškinį išlieka ir tokiu atveju, jeigu teisės aktas, kuris buvo priimtas vykstant teismo procesui ir kurį prašoma panaikinti prašyme patikslinti ieškinį, dar tebevykstant tam pačiam teismo procesui buvo pakeistas kitu teisės aktu.
4.
Nors šie klausimai atrodo esantys techninio pobūdžio ir susiję su konkrečia byla, jie svarbūs siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą ir proceso ekonomiškumą Sąjungos teismuose tokioje jautrioje srityje, kokia yra ribojamųjų priemonių priėmimas.
II. Teisinis kontekstas
5.
Bendrojo Teismo procedūros reglamento 45 straipsnyje „Proceso kalbos nustatymas“, kuris įtrauktas į Procedūros reglamento II antraštinę dalį („Kalbų vartojimas“), numatyta:
„1. Tiesioginių ieškinių, kaip jie suprantami pagal 1 straipsnį, atveju proceso kalbą pasirenka ieškovas <…>.“
6.
Vykstant Bendrojo Teismo procesui šioje byloje galiojusi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio „Ieškinio patikslinimas“ redakcija ( 4 ) suformuluota taip:
„1. Kai aktas, kurį prašoma panaikinti, visiškai ar iš dalies pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies ieškovas gali patikslinti ieškinį, kad atsižvelgtų į šią naują aplinkybę.
2. Ieškinys tikslinamas pateikiant atskirą dokumentą per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą terminą; šiame dokumente gali būti prašoma panaikinti aktą, dėl kurio tikslinamas ieškinys.
3. Pareiškime dėl patikslinimo nurodoma:
a)
patikslinti reikalavimai;
b)
jeigu reikia, patikslinti pagrindai ir argumentai;
c)
jeigu reikia, su patikslintais reikalavimais susiję įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų.
4. Pareiškimas dėl patikslinimo pateikiamas kartu su aktu, dėl kurio tikslinamas ieškinys. Jeigu šis aktas nepateikiamas, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį ieškovas turi jį pateikti. Jeigu per nustatytą terminą šis trūkumas nepašalinamas, Bendrasis Teismas sprendžia, ar dėl šio reikalavimo nesilaikymo pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo nepriimtinas.
5. Pirmininkas nustato terminą, per kurį atsakovas gali pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, tačiau tai netrukdo Bendrajam Teismui priimti sprendimo dėl šio pareiškimo priimtinumo.
<…>“
III. Apeliacinio skundo aplinkybės
7.
Apeliantas yra Sirijos verslininkas, kuriam Europos Sąjunga, priimdama ribojamąsias priemones Sirijai, pritaikė apribojimus keliauti. Be to, jo lėšos ir kiti ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti.
A. Tarybos sprendimai ir reglamentai
8.
2011 m. gegužės 9 d. Taryba priėmė iki 2012 m. gegužės 9 d. galiojantį Sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ( 5 ) ir Reglamentą (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje ( 6 ). Reglamentą Nr. 442/2011 vėliau pakeitė 2012 m. sausio 18 d. Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 ( 7 ).
9.
Sprendimo 2011/273 nuostatų galiojimas laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio 1 d. buvo patvirtintas 2011 m. gruodžio 1 d. Sprendimu 2011/782/BUSP ( 8 ), laikotarpiu iki 2013 m. kovo 1 d. – 2012 m. lapkričio 29 d. Sprendimu 2012/739/BUSP ( 9 ) ir galiausiai laikotarpiu iki 2014 m. birželio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. Sprendimu 2013/255/BUSP (toliau – 2013 m. sprendimas) ( 10 ). 2013 m. sprendimo galiojimas galiausiai 2014 m. gegužės 28 d. Sprendimu 2014/309/BUSP ( 11 ) buvo pratęstas iki 2015 m. birželio 1 d.
10.
2014 m. liepos 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2014/488/BUSP, kuriuo įgyvendinamas 2013 m. sprendimas dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (toliau – 2014 m. įgyvendinimo sprendimas) ( 12 ), į 2013 m. sprendimo priede Nr. I pateiktą sąrašą buvo įtraukta HX pavardė.
11.
2014 m. liepos 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 793/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje ( 13 ), į Reglamento Nr. 36/2012 priede Nr. II pateiktą sąrašą buvo įtraukta HX pavardė.
12.
2015 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2015/837, kuriuo iš dalies keičiamas 2013 m. sprendimas dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (toliau – 2015 m. sprendimas) ( 14 ), 2013 m. sprendimo galiojimas buvo pratęstas iki 2016 m. birželio 1 d.
13.
Vėliau 2013 m. sprendimo galiojimas buvo dar kartą pratęstas iki 2017 m. birželio 1 dienos 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2016/850, kuriuo iš dalies keičiamas 2013 m. sprendimas dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (toliau – 2016 m. sprendimas) ( 15 ). 2016 m. sprendimas Oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas 2016 m. gegužės 28 d., įsigaliojo 2016 m. gegužės 29 d. ir HX buvo įteiktas 2016 m. gegužės 30 d. ( 16 ). Palyginti su 2014 m. įgyvendinimo sprendimu, 2016 m. sprendime buvo išsamiau pagrįsta, kodėl HX buvo įtrauktas į 2013 m. sprendimo priedo Nr. I sąrašą, papildant 2014 m. įgyvendinimo sprendime pateiktus motyvus naujais elementais.
14.
Galiausiai, vykstant šiam apeliaciniam procesui, 2013 m. sprendimo galiojimas buvo dar kartą pratęstas iki 2018 m. birželio 1 d.2017 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2017/917, kuriuo iš dalies keičiamas 2013 m. sprendimas dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, ( 17 ) tačiau HX atžvilgiu nebuvo padaryta jokių pakeitimų.
B. Bendrojo Teismo sprendimas
15.
2014 m. spalio 13 d. HX pareiškė Bendrajame Teisme ieškinį dėl 2014 m. įgyvendinimo sprendimo ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 793/2014 panaikinimo tiek, kiek šie teisės aktai buvo su juo susiję.
16.
Vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui Bendrajame Teisme, 2015 m. gruodžio 8 d. HX pateikė prašymą patikslinti ieškinį tam, kad galėtų pareikalauti panaikinti ir 2015 m. sprendimą tiek, kiek šis su juo buvo susijęs. Šis prašymas teismo posėdžio protokole buvo užfiksuotas su pastaba, kad HX nurodė, jog su 2015 m. sprendimu jis dar esą nėra supažindintas. Protokole taip pat buvo pažymėta, kad Taryba neprieštaravo prašymui patikslinti ieškinį.
17.
2016 m. birželio 2 d. sprendimu (toliau – skundžiamas teismo sprendimas) ( 18 ) Bendrasis Teismas prašymą patikslinti ieškinį, įtraukiant į jį ir 2015 m. sprendimą, atmetė kaip nepriimtiną. Bendrasis Teismas rėmėsi Procedūros reglamento 86 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, patikslinant ieškinį, būtina pateikti atskirą dokumentą. Bendrojo Teismo nuomone, šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, nes patikslinti ieškinį HX paprašė tik žodžiu, per teismo posėdį.
18.
Taip pat Bendrasis Teismas panaikino 2014 m. įgyvendinimo sprendimą bei Įgyvendinimo reglamentą Nr. 793/2014 tiek, kiek jie buvo susiję su HX. Motyvuodamas jis nurodė, kad Tarybos išsakytos priežastys, kuriomis remdamasi ji įtraukė HX į šių teisės aktų priedų sąrašus, negali pagrįsti teiginio, kad HX esą teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš jo naudos. Galiausiai Bendrasis Teismas nurodė Tarybai padengti jos ir HX patirtas bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinis procesas ir šalių prašymai
19.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo HX 2016 m. rugpjūčio 1 d. pateikė apeliacinį skundą. HX prašo Teisingumo Teismo iš dalies panaikinti šį teismo sprendimą, kiek jame kaip nepriimtinas yra atmestas prašymas patikslinti ieškinį, įtraukiant į jį ir 2015 m. sprendimą. Be to, HX prašo Teisingumo Teismo iš dalies panaikinti 2015 m. sprendimą, kiek šis su juo susijęs, arba šiuo klausimu grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo. Galiausiai HX prašo Teisingumo Teismo priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
20.
Taryba prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš HX bylinėjimosi išlaidas.
21.
Apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
22.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą priede Taryba pateikė naują įrodymą – trečiojo asmens pasirašytą patvirtinimą, kad 2015 m. sprendimas buvo įteiktas HX advokatui. Teisingumo Teismas suteikė šalims galimybę dėl šio naujo įrodymo pateikti rašytines pastabas. Be to, Teisingumo Teismas išklausė šalių argumentus dėl tebesančio HX suinteresuotumo pareikšti ieškinį, pirmiausia dėl 2015 m. sprendimo.
V. Vertinimas
A. Dėl apeliacinio skundo
1. Dėl 2015 m. sprendimo įteikimo HX
23.
Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde HX teigia, kad jo per 2015 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį pateikto prašymo patikslinti ieškinį, įtraukiant į jį ir 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą, senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs. Jis tvirtina, kad 2015 m. sprendimas jam nebuvo įteiktas, nors jo adresas Tarybai buvo žinomas, todėl terminas ieškinio reikalavimams, susijusiems su šiuo sprendimu, patikslinti nebuvo prasidėjęs.
24.
Taryba teigia, kad 2015 m. sprendimas buvo išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas HX advokatui. Be to, kaip jau minėta, atsiliepimo į apeliacinį skundą priede Taryba pateikė 2015 m. birželio 8 d. trečiojo asmens pasirašytą gavimo patvirtinimą. Tačiau HX tvirtina, kad pasirašiusioji šį gavimo patvirtinimą nėra jo advokato darbuotoja ir šio sprendimo jam neperdavė. HX taip pat tvirtina, kad Taryba turėjo matyti, jog gavimo patvirtinimas yra pasirašytas ne paties advokato. Be to, Taryba esą žinojo ir jo elektroninį adresą. Todėl Taryba dėl visa ko neva turėjo atsiųsti dar vieną registruotą laišką arba elektroninę žinutę ir informuoti advokatą apie 2015 m. sprendimą.
25.
Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas neturi galimybės nustatyti, ar 2015 m. sprendimas HX buvo įteiktas tinkamai. Todėl Teisingumo Teismo sprendimas, kiek jis susijęs su nagrinėjamo apeliacinio skundo pagrįstumu, negali būti grindžiamas tuo, kad buvo praleistas Bendrajam Teismui pateikto prašymo patikslinti ieškinio reikalavimus terminas.
26.
Vis dėlto ir šiaip pakanka konstatuoti, kad šis apeliacinio skundo pagrindas nepagrįstas. Juk Bendrasis Teismas savo sprendimą atmesti prašymą patikslinti ieškinio reikalavimus, įtraukiant ir į jį 2015 m. sprendimą, grindė ne tuo, kad buvo nesilaikyta termino tokiam prašymui pateikti, o tuo, kad šis prašymas nebuvo pateiktas atskiru dokumentu.
27.
Taigi nebūtina atsakyti į klausimą, ar HX gavo 2015 m. sprendimo egzempliorių per savo advokatą, ar ne.
28.
Taip pat neturi reikšmės, ar nagrinėjamu atveju prašymas patikslinti ieškinį apskritai turėjo būti pateiktas per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą terminą, per kurį gali būti prašoma panaikinti aktą, dėl kurio tikslinamas ieškinys. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas – tiesa, dar prieš įsigaliojant jo naujajam 2015 m. kovo 4 d. Procedūros reglamentui – yra nusprendęs, kad vykstant bylos nagrinėjimui šis terminas tam tikromis sąlygomis netaikomas. Taip yra tuomet, kai, viena vertus, pirminis teisės aktas ir teisės aktas, kurį prašoma panaikinti ieškinio patikslinimu, suinteresuotojo asmens atžvilgiu turi tą patį dalyką, jie pagrįsti iš esmės tais pačiais motyvais ir yra iš esmės to paties turinio, skiriasi vien jų taikymas laiko atžvilgiu, o kita vertus, prašyme pakeisti reikalavimus nenurodomi jokie nauji pagrindai, aplinkybės ar įrodymai, o tik tai, kad buvo priimtas aptariamas aktas, kuriuo panaikintas ir pakeistas ankstesnis aktas ( 19 ).
2. Dėl Bendrojo Teismo atmesto prašymo patikslinti ieškinį, įtraukiant į jį ir 2015 m. sprendimą
29.
Antrajame apeliacinio skundo pagrinde HX teigia, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą patikslinti ieškinį, įtraukiant į jį ir 2015 m. sprendimą, dėl to, kad jis nebuvo pateiktas atskiru dokumentu. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju per posėdį pateikus prašymą žodžiu ir užfiksavus jį posėdžio protokole sąlygos, kuriomis ieškinio patikslinimas yra priimamas, kaip tai suprantama pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamentą, buvo įvykdytos. Tai, kad prašymas nebuvo pateiktas atskiru dokumentu, nagrinėjamu atveju esą nepakenkė nei kitos šalies interesams, nei teismo darbui, be to, ir kita šalis, ir teismas apie 2015 m. sprendimą žinojo dar prieš posėdį. Taryba taip pat esą turėjo galimybę pareikšti prieštaravimą dėl prašymo patikslinti ieškinį, tačiau, kaip matyti iš posėdžio protokolo, to nepadarė.
30.
Be to, kaip teigia apeliantas, Bendrasis Teismas esą neatsižvelgė į tai, kad Procedūros reglamento 86 straipsnio 2 dalies versijoje bulgarų kalba, kuri yra taikoma nagrinėjamu atveju, nes proceso kalba yra bulgarų, ta formuluotė, kuria nustatomas reikalavimas prašymą patikslinti ieškinį pateikti atskiru dokumentu, yra dviprasmiška. Priešingai nei Bendrojo Teismo procedūros reglamento versijoje anglų kalba („separate document“) ir versijoje prancūzų kalba („acte séparé“), versijoje bulgarų kalba esą vartojama ne sąvoka „dokumentas“, o „молба“ („molba“ – „prašymas“). Ši sąvoka automatiškai nereiškia, kad tai rašytinis prašymas, nes ja galima pavadinti valios pareiškimą ir raštu, ir žodžiu.
31.
Galiausiai, apelianto manymu, Bendrasis Teismas, nesuteikdamas HX galimybės per posėdį, t. y. dar prieš pasibaigiant žodiniam bylos nagrinėjimui, susipažinti su savo Procedūros reglamento versijomis įvairiomis kalbomis ir su 2015 m. sprendimu, pažeidė rungimosi principą. Apeliantas taip pat yra įsitikinęs, kad Bendrasis Teismas, priešingai, nei nustatyta Procedūros reglamente, per posėdį sužinojęs, kad apeliantas norėtų patikslinti ieškinį, nenustatė jam protingo termino prašymo patikslinti ieškinį trūkumams pašalinti ir reikalingiems dokumentams pateikti.
32.
Šie argumentai įtikina.
33.
Yra visiškai pagrįsta kelti įvairius formalius reikalavimus dėl ieškinio patikslinimo. Tačiau tokie formalūs reikalavimai, kaip nustatyti Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnyje, egzistuoja ne causa sui. Priešingai, jų paskirtis yra užtikrinti rungimosi principu grindžiamą procesą ir sudaryti teismui sąlygas gauti visą reikiamą informaciją tam, kad galėtų patikrinti patikslinimo prašymus.
34.
Tai, kad formalūs reikalavimai, keliami prašymams patikslinti ieškinį, atlieka tam tikrą funkciją, pabrėžiama ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento taisyklėse: pavyzdžiui, pagal 86 straipsnio 3 dalies b punktą patikslintų pagrindų ir argumentų reikalaujama tik tuomet, jeigu to reikia esamomis aplinkybėmis. Taip pat, jeigu prie pareiškimo dėl patikslinimo nepridedama akto, dėl kurio ieškinys yra tikslinamas, pagal 86 straipsnio 4 dalį Bendrasis Teismas gali nustatyti ieškovui protingą terminą šiam trūkumui pašalinti ir, jeigu per nustatytą terminą šis trūkumas nepašalinamas, tai dar nereiškia, kad prašymas automatiškai tampa nepriimtinas – šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas turi diskreciją.
35.
Vis dėlto nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas savo Procedūros reglamento 86 straipsnį pritaikė labai formaliai, pažeisdamas ne tik šios nuostatos prasmę ir tikslą, bet ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą. Būtų buvę visiškai įmanoma jau vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui pateiktą ir posėdžio protokole užfiksuotą prašymą patikslinti ieškinį laikyti priimtinu, juolab kad protokolas, kaip teismo dokumentas, turi įrodomąją galią, todėl gali būti pagrindas pripažinti, kad rašytinės formos reikalavimas buvo įvykdytas. Be to, esamomis aplinkybėmis nereikėjo nei papildomai tikslinti su 2015 m. sprendimo, kuriuo tik buvo pratęstas 2013 m. sprendimo galiojimas, turiniu susijusių ieškinio pagrindų ir argumentų, nei pateikti 2015 m. sprendimo, kuris ir Bendrajam Teismui, ir Tarybai buvo akivaizdžiai žinomas.
36.
Be to, HX dar per posėdį pareiškė, kad apie 2015 m. sprendimą nieko nežinojo, ir, kaip jau minėta, šis jo teiginys nebuvo tinkamai paneigtas, nes šalių pareiškimai šiuo atžvilgiu yra prieštaringi ( 20 ). Todėl, kaip ir anksčiau, darytina prielaida, kad apie 2015 m. sprendimą HX sužinojo galbūt tik per posėdį. Tokiomis aplinkybėmis ieškinio patikslinimas per teismo posėdį yra tinkamas ir tikslingas. Tokiais atvejais traktuojant atskiro dokumento reikalavimą pernelyg formaliai, patikslinti ieškinį per posėdį tampa praktiškai neįmanoma, o tai savo ruožtu yra veiksmingos teisminės apsaugos kliūtis ir nedera su proceso ekonomiškumo principu.
37.
Be to, jeigu Bendrasis Teismas tikrai būtų norėjęs, kad reikalavimas pateikti prašymą patikslinti ieškinį atskiru dokumentu būtų įvykdytas, jis per tą patį posėdį galėjo atkreipti HX dėmesį į šį reikalavimą. Tačiau Bendrojo Teismo veiksmai buvo klaidinantys. Užfiksuodamas HX prašymą rašytiniame protokole ir nenurodydamas tolesnių reikalavimų Bendrasis Teismas HX sudarė įspūdį, kad jo prašymas nustatyta tvarka yra užregistruotas ir daugiau jam nieko daryti nereikia.
38.
Problema pasidaro dar didesnė dėl to, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 2 dalies versijoje bulgarų kalba formuluotė, kurioje nustatytas reikalavimas, kad prašymas patikslinti ieškinį turi būti pateiktas raštu, iš tiesų nėra visiškai vienareikšmiška.
39.
Šiuo klausimu Taryba prieštarauja ir teigia, kad net jei versija bulgarų kalba yra dviprasmiška, Bendrojo Teismo procedūros reglamento versija viena iš kalbų negali turėti prioriteto versijų kitomis kalbomis atžvilgiu, net jei tai ir versija atitinkamo proceso kalba.
40.
Taryba remiasi Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal kurią vienodo Sąjungos teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo būtinybė atmeta galimybę remtis tik viena iš teksto versijų ir reikalauja, kad jis būtų aiškinamas remiantis tiek tikraisiais jo autoriaus ketinimais, tiek pastarojo siekiamu tikslu, atsižvelgiant į versijas visomis Sąjungos kalbomis ( 21 ). Bet kuriuo atveju besiskirianti kalbinė versija esą negali turėti viršenybės kitų kalbinių versijų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Bendrojo Teismo procedūros reglamento versijose visomis kitomis kalbomis, išskyrus bulgarų kalbą, vartojamos sąvokos, iš kurių aiškiai matyti, kad prašymas patikslinti ieškinį turi būti pateiktas atskiru rašytiniu dokumentu.
41.
Būtinybė vienodai aiškinti tam tikrą Sąjungos teisės nuostatą iš tiesų reikalauja, kad tuo atveju, jei nuostatos formuluotė versijose skirtingomis kalbomis skiriasi, ši nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kurio dalis ji yra, kontekstą ir tikslą ( 22 ). Tačiau dėl to iš suinteresuotojo asmens negali būti atimama SESV 20 straipsnio 2 dalies d punkte bei 24 straipsnio ketvirtoje pastraipoje ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 45 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į Europos Sąjungos teismą savo kalba.
42.
Kaip jau minėta, teismo posėdžio protokole užfiksuotas prašymas patikslinti ieškinį atitinka reikalavimo šį prašymą pateikti atskiru dokumentu tikslus. Net primygtinai reikalaujant atskiro dokumento, negalima iš teisės subjektų tikėtis, kad jie moka kelias kalbas, kuriomis gal vykti procesai Sąjungos teismuose, ir be atskiro nurodymo Sąjungos teismuose geba aiškinti procedūrinius reikalavimus reglamentuojančias nuostatas, atsižvelgdami į šių nuostatų versijas visomis ar keliomis Sąjungos kalbomis. Priešingai, kalbų vartojimo reglamentavimo Sąjungos teismuose tikslas yra veiksmingai užtikrinti kiekvieno teisės subjekto teisę į Europos Sąjungos teismą kreiptis savo kalba. Todėl Sąjungos teismai, siekdami užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisminę apsaugą, ypač tuo atveju, kai jų Procedūros reglamento versija proceso kalba šiek tiek skiriasi nuo versijų kitomis kalbomis, privalo išnaudoti visas progas išaiškinti suinteresuotam asmeniui jo klaidą ir sudaryti galimybę veiksmingai naudotis savo teisėmis.
43.
Taip yra juo labiau, nes Bendrasis Teismas, patvirtinęs savo Procedūros reglamentą visomis proceso kalbomis, turi atsižvelgti į tai, kad, susiklosčius įvairioms procesinėms ir kalbinėms aplinkybėms, gali paaiškėti, jog šio reglamento versijose skirtingomis kalbomis yra neaiškumų. Todėl Bendrasis Teismas, pagal teisingo bylos nagrinėjimo principą tinkamai aiškindamas ir taikydamas savo Procedūros reglamento taisykles, turi pasirūpinti, kad tokie neaiškumai nesibaigtų tuo, jog suinteresuotajam asmeniui būtų užkirstas kelias pasinaudoti veiksminga teismine apsauga.
44.
Taigi konstatuotina, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra pagrįstas. Bendrasis Teismas, atmesdamas HX prašymą patikslinti ieškinį kaip nepriimtiną tik dėl to, kad jis nebuvo pateiktas atskiru dokumentu, ir nesuteikdamas galimybės papildyti žodžiu pateiktą prašymą pagal teismo nurodymus, padarė teisės klaidą. Todėl skundžiamą teismo sprendimą, kiek juo kaip nepriimtinas buvo atmestas prašymas patikslinti ieškinį, įtraukiant į jį ir 2015 m. sprendimą, reikia panaikinti.
B. Dėl pirmojoje instancijoje pateikto prašymo patikslinti ieškinį
45.
Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio 1 dalį Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.
46.
Būtent taip yra nagrinėjamu atveju.
47.
Konstatuotina, kad prašymo patikslinti ieškinio reikalavimus, įtraukiant ir 2015 m. sprendimą, nereikėjo nagrinėti iš esmės, nes HX suinteresuotumas pareikšti dėl šio sprendimo ieškinį išnyko dar vykstant procesui Bendrajame Teisme.
48.
Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio dėl panaikinimo priimtinumas yra vienas iš viešajai tvarkai priskiriamų aspektų, kurį Teisingumo Teismas privalo įvertinti ex officio, nagrinėdamas apeliacinį skundą ( 23 ). Tai galioja ir kalbant apie atvejį, kai teisinis ginčas išnyksta vykstant procesui Bendrajame Teisme. Be to, šioje byloje Teisingumo Teismas gali remtis tuo, kad HX nebėra suinteresuotas pareikšti ieškinį dėl 2015 m. sprendimo, nes šalių nuomonę dėl šio aspekto, kuris pirmojoje instancijoje nebuvo nagrinėtas, jis išklausė apeliacinio proceso metu ( 24 ).
49.
Kaip Teisingumo Teismas yra nusprendęs savo suformuotoje jurisprudencijoje, ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį ir ginčo dalykas turi egzistuoti ne tik ieškinio pareiškimo momentu, bet ir išlikti iki tol, kol teismas priims sprendimą, antraip teisinis ginčas išnyksta. Taip gali būti tik tuo atveju, jeigu ieškinį pareiškusi šalis iš teismo sprendimo galiausiai gali turėti naudos ( 25 ).
50.
Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad 2015 m. sprendimas, kurio panaikinimo HX siekia savo prašymu patikslinti ieškinį, nustojo galios dar prieš 2016 m. birželio 2 d. paskelbiant skundžiamą teismo sprendimą. Viena vertus, 2015 m. sprendimo, kuriuo dar vienais metais buvo pratęstas 2013 m. sprendimo galiojimas, galiojimo trukmė buvo apribota laikotarpiu iki 2016 m. birželio 1 d. ( 26 ). Kita vertus, 2016 m. sprendimu 2013 m. sprendimo galiojimas dar vienais metais – iki 2017 m. birželio 1 d. – buvo iš naujo pratęstas nuo 2016 m. gegužės 29 d., todėl 2015 m. sprendimas neteko galios dar prieš pasibaigiant jo galiojimo laikui ( 27 ).
51.
Tiesa, įvairiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį nebūtinai išnyksta dėl to, kad vykstant procesui skundžiamas aktas neteko galios ( 28 ).
52.
Visų pirma taip yra todėl, kad Sąjungos institucijos priimto akto panaikinimas vėlesniu teisės aktu arba teisės akto galiojimo pasibaigimas nereiškia, kad toks aktas buvo pripažintas neteisėtu ir įsigalioja tik ex nunc. Tačiau kai teisės aktą negaliojančiu pripažįsta teismas, jis atgaline data pašalinamas iš teisės sistemos ir laikomas niekuomet neegzistavusiu.
53.
Tai ypač pasakytina apie teisės aktus, kurių dalykas yra ribojamosios priemonės asmenims, taikomos vykdant Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, kuriam tokios priemonės buvo pritaikytos remiantis jo įtraukimu į sąrašą, gali būti suinteresuotas tuo, kad teisės aktas, kuriuo jis buvo į šį sąrašą įtrauktas, būtų pripažintas neteisėtu net ir po to, kai šis teisės aktas neteko galios. Taip yra todėl, kad toks pripažinimas gali reikšti, jog asmuo niekada neturėjo būti įrašytas į šį sąrašą arba neturėjo būti į jį įrašytas laikantis Sąjungos institucijų taikytos procedūros. Tiesa, tokiu pripažinimu neįmanoma atlyginti turtinės žalos ar žalos profesiniam ar šeiminiam gyvenimui, tačiau tai gali susijusį asmenį reabilituoti ar tam tikra prasme atlyginti dėl šio neteisėtumo patirtą neturtinę žalą ( 29 ).
54.
Nagrinėjamoje byloje HX tvirtina, kad tiesiog pasibaigus 2015 m. sprendimo galiojimui jo galiojimo metu sukelti padariniai niekur neišnyksta. Mat jo teisę į privatų ir šeiminį gyvenimą pažeidė, reputaciją sugadino ir jo aplinkoje pasėjo nepasitikėjimą juo ne tik tai, kad jis buvo įtrauktas į asmenų, kuriems pagal 2013 m. sprendimą buvo pritaikytos ribojamosios priemonės, sąrašą 2014 m. įgyvendinimo sprendimu, tačiau ir tai, kad jis šiame sąraše buvo paliktas 2015 m. sprendimu. Šitaip jis esą buvo paženklintas kaip asmuo, kenkiantis taikiems civiliams Sirijos gyventojams. Todėl 2015 m. sprendimo panaikinimas esą galėtų atkurti jo ir jo šeimos gerą reputaciją ir tam tikra prasme atlyginti jam padarytą neturtinę žalą.
55.
Šie argumentai yra teisingi kalbant apie 2014 m. įgyvendinimo sprendimą, kuriuo HX buvo įtrauktas į 2013 m. sprendimo priedo Nr. I sąrašą ir kuriame nurodyti atitinkami motyvai. Todėl Bendrasis Teismas skundžiamame 2016 m. birželio 2 d. sprendime visiškai teisingai nagrinėjo 2014 m. įgyvendinimo sprendimo teisėtumą, nors šį sprendimą, kiek jis susijęs su HX, jau buvo pakeitęs 2016 m. sprendimas, kuriame nurodyti nauji motyvai ( 30 ).
56.
Vis dėlto HX argumentai visiškai netinka nagrinėjant klausimą, ar jis tebėra suinteresuotas pareikšti ieškinį dėl 2015 m. sprendimo panaikinimo po to, kai pasibaigė šio sprendimo galiojimo laikas. Juk 2015 m. sprendimu, kiek jis susijęs su HX, tik buvo pratęstas 2013 m. sprendimo, iš dalies pakeisto 2014 m. įgyvendinimo sprendimu, galiojimas iki 2016 m. birželio 1 d. Panaikinus 2015 m. sprendimą po to, kai pasibaigė jo galiojimo laikas, HX nebūtų gavęs iš to jokios papildomos naudos nei ta, kurią jam galėjo suteikti 2014 m. įgyvendinimo sprendimo panaikinimas.
57.
Panaikindamas šį įgyvendinimo sprendimą Bendrasis Teismas pripažino, kad Tarybos išsakyti motyvai, kuriais remdamasi ji įtraukė HX į sąrašą, ir tvirtinimas, kad jis teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš jo naudos, yra nepagrįsti. Šis pripažinimas galioja ir kalbant apie laikotarpį, kuriuo galiojo 2015 m. sprendimas, nes jame, pagrindžiant HX įtraukimą į sąrašą, nėra pridurta jokių naujų motyvų. Tai reiškia, kad, panaikinus 2014 m. įgyvendinimo sprendimą, HX buvo reabilituotas ir kalbant apie pirminio 2013 m. sprendimo, iš dalies pakeisto 2014 m. įgyvendinimo sprendimu, galiojimo laiką, ir apie 2015 m. sprendimu pratęstą 2013 m. sprendimo galiojimo laiką. Tai yra neturtinės žalos, kuri HX buvo padaryta atitinkamais teisės aktais, atlyginimas.
58.
Nematyti, kokios dar naudos HX galėtų suteikti 2015 m. sprendimo panaikinimas po to, kai šis sprendimas neteko galios, ir HX šiuo atžvilgiu nepateikia jokių argumentų.
59.
Vadinasi, HX suinteresuotumas tuo, kad 2015 m. sprendimas būtų panaikintas, ir kartu jo suinteresuotumas pateikti prašymą patikslinti ieškinį išnyko dar nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme.
VI. Išlaidos
60.
Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalyje, taikomoje apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, numatyta, kad jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
61.
Pirmiausia, kalbant apie išlaidas pirmojoje instancijoje, reikia atsižvelgti į tai, kad skundžiamas sprendimas yra naikintinas tik tiek, kiek juo kaip nepriimtinas buvo atmestas prašymas patikslinti ieškinį, įtraukiant į jį ir 2015 m. sprendimą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas, kiek juo buvo panaikintas 2014 m. įgyvendinimo sprendimas, lieka galioti.
62.
Be to, nagrinėjamoje byloje HX prašymas panaikinti 2015 m. sprendimą nebuvo patenkintas, tačiau jo šiuo atžvilgiu išsakyti teiginiai, kad Bendrojo Teismo motyvai, kuriais remdamasis jis atmetė HX prašymą patikslinti ieškinį, yra teisiškai klaidingi, įtikina. Atitinkami Tarybos argumentai yra nepagrįsti.
63.
Taigi nėra pagrindo panaikinti su išlaidomis susijusios Bendrojo Teismo sprendimo dalies, kurioje jis priteisė iš Tarybos padengti visas pirmojoje instancijoje patirtas išlaidas.
64.
Kalbant apie išlaidas apeliacinėje instancijoje, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad HX apeliacinio skundo antrasis pagrindas yra pagrįstas; tačiau, kita vertus, šiame apeliaciniame skunde jis ir toliau tebeteikia prašymą dėl 2015 m. sprendimo panaikinimo, nors jo suinteresuotumas dėl šio panaikinimo išnyko dar nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme. Be to, HX, dar prieš pateikdamas šį apeliacinį skundą 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. liepos 27 d. pareiškė ieškinį dėl 2016 m. sprendimo ( 31 ), kuris pakeitė 2015 m. sprendimą ir 2014 m. įgyvendinimo sprendimo motyvus papildė naujais elementais ( 32 ).
65.
Tiesa, reikia atsižvelgti ir į tai, kad Tarybos argumentai apeliacinėje instancijoje buvo atmesti. Be to, gali būti, kad Taryba, akivaizdžiai nepatikrinusi, ar 2015 m. sprendimas apskritai buvo tinkamai įteiktas HX, nes registruoto laiško gavimo patvirtinimą pasirašė ne jo advokatas, o trečiasis asmuo ( 33 ), sutrukdė HX pateikti prašymą patikslinti ieškinį dar prieš Bendrojo Teismo posėdį.
66.
Taigi nagrinėjamu atveju atrodo pagrįsta nuspręsti, kad HX turi padengti trečdalį savo apeliaciniame procese patirtų išlaidų, o Taryba – savo išlaidas ir du trečdalius HX išlaidų.
VII. Išvada
67.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:
1.
Panaikinti 2016 m. birželio 2 d. Bendrojo Teismo sprendimą HX / Taryba (T‑723/14, EU:T:2016:332), kiek jame kaip nepriimtinas buvo atmestas HX prašymas patikslinti ieškinį.
2.
Pripažinti, kad suinteresuotumas pateikti prašymą patikslinti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį dėl 2015 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/837, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, panaikinimo yra išnykęs.
3.
HX padengia trečdalį savo bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.
4.
Europos Sąjungos Taryba padengia du trečdalius HX bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų ir savo pačios išlaidas.
( 1 ) Originalo kalba: vokiečių.
( 2 ) OL L 105, 2015, p. 1.
( 3 ) Žr. 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimą Abdulrahim / Taryba ir Komisija (C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 67–85 punktai, pirmiausia 72 punktas).
( 4 ) 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusių 2016 m. liepos 13 m. Bendrojo Teismo procedūros reglamento dalinių pakeitimų (OL L 217, 2016, p. 73) 1 straipsnio 7 punktu buvo pakeista 86 straipsnio 3–6 dalių numeracija – jos tapo 4–7 dalimis, taip pat buvo įterpta nauja 3 dalis, susijusi su remiantis SESV 270 straipsniu iškeltomis bylomis, kuriose nagrinėjami Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčai. Šis pakeitimas nagrinėjamai bylai neturi jokio poveikio.
( 5 ) OL L 121, 2011, p. 11.
( 6 ) OL L 121, 2011, p. 1.
( 7 ) OL L 16, 2012, p. 1.
( 8 ) OL L 319, 2011, p. 56.
( 9 ) OL L 330, 2012, p. 21.
( 10 ) OL L 147, 2013, p. 14.
( 11 ) OL L 160, 2014, p. 37.
( 12 ) OL L 217, 2014, p. 49.
( 13 ) OL L 217, 2014, p. 10.
( 14 ) OL L 132, 2015, p. 82.
( 15 ) OL L 141, 2016, p. 125.
( 16 ) Žr. 2016 m. liepos 27 d. HX pareikštą ieškinį Bendrojo Teismo nagrinėtoje byloje HX / Taryba (T‑408/16), kuriuo HX, be kita ko, prašo panaikinti 2016 m. sprendimą.
( 17 ) OL L 139, 2017, p. 62.
( 18 ) 2016 m. birželio 2 d. Bendrojo Teismo sprendimas HX / Taryba (T‑723/14, EU:T:2016:332).
( 19 ) Žr. 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimą Al‑Aqsa / Taryba (T‑348/07, EU:T:2010:373, 34 punktas); šis sprendimas apeliacinėje instancijoje buvo panaikintas, tačiau cituojamu konstatavimu nebuvo suabejota.
( 20 ) Žr. šios išvados 24 ir 25 punktus.
( 21 ) Šiuo klausimu žr. 1969 m. lapkričio 12 d. Sprendimą Stauder (29/69, EU:C:1969:57, 3 punktas), 1997 m. liepos 17 d. Sprendimą Ferriere Nord / Komisija (C‑219/95 P, EU:C:1997:375, 15 punktas) ir 2015 m. spalio 15 d. Sprendimą Grupo Itevelesa ir kt. (C‑168/14, EU:C:2015:685, 42 punktas).
( 22 ) Pavyzdžiui, žr. 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimą Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting (C‑442/14, EU:C:2016:890, 84 punktas).
( 23 ) Žr. 2012 m. vasario 15 d. Nutartį Internationaler Hilfsfonds / Komisija (C‑208/11 P, EU:C:2012:76, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
( 24 ) Žr. šios išvados 22 punktą.
( 25 ) Žr. 1995 m. spalio 19 d. Sprendimą Rendo ir kt. / Komisija (C‑19/93 P, EU:C:1995:339, 13 punktas), 2007 m. birželio 7 d. Sprendimą Wunenburger / Komisija (C-362/05 P, EU:C:2007:322, 42 punktas) ir 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimą Abdulrahim / Taryba ir Komisija (C-239/12 P, EU:C:2013:331, 61 punktas).
( 26 ) Žr. šios išvados 12 punktą.
( 27 ) Žr. šios išvados 13 punktą.
( 28 ) Žr. 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimą Abdulrahim / Taryba ir Komisija (C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 62 ir paskesni punktai bei juose nurodyta jurisprudencija).
( 29 ) Ten pat, 68 ir paskesni punktai.
( 30 ) Žr. šios išvados 13 punktą.
( 31 ) Žr. šios išvados 13 išnašą.
( 32 ) Žr. šios išvados 12, 13 ir 50 punktus.
( 33 ) Žr. šios išvados 24 punktą.