GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2018 m. sausio 23 d. ( 1 )
Byla C‑635/16 P
Spliethoff’s Bevrachtingskantoor BV
„Apeliacinis skundas – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Ieškinio dalyko apibrėžimas – Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) – Sąjungos programa, skirta Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) – Informavimas apie sprendimą, kuriuo atmetamas pasiūlymas, pateiktas remiantis kvietimu teikti pasiūlymus pagal EITP – Veiksminga teisminė gynyba“
I. Įžanga
1.
Ši byla aiškiai parodo, kokių problemų gali kilti teisinės apsaugos siekiančiam asmeniui dėl to, kad Europos Komisija, vykdydama savo užduotis, pasitelkia įstaigą, nagrinėjamu atveju – Inovacijų ir tinklų programų vykdomąją įstaigą (Innovation and Networks Executive Agency, toliau – INEA).
2.
Tai ypač pasakytina prastos komunikacijos atveju, kaip yra nagrinėjamoje byloje: ir kalbant apie INEA bei Komisijos bendravimą su suinteresuotuoju asmeniu, ir, ko gero, apie komunikaciją tarp Komisijos ir INEA.
3.
Apeliantė buvo pateikusi didelę – 20 mln. EUR dydžio – paraišką dėl finansavimo. Nei Komisija, nei INEA atskirai nepersiuntė apeliantei sprendimo, kuriuo paraiška buvo netiesiogiai atmesta. Sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas galutinis pasiūlymų sąrašas, Komisija priėmė 2015 m. liepos 31 d. ir tik po trijų mėnesių paskelbė internete.
4.
2015 m. liepos 17 d. – taigi prieš dvi savaites iki Komisijos sprendimo – INEA atsiuntė apeliantei elektroninį laišką, kuriame, nurodydama priežastis, informavo apeliantę, kad jos pasiūlymas nebuvo įtrauktas į laikinąjį finansuojamų projektų sąrašą. Prie šio pranešimo INEA pridėjo, kaip apgailestaudama pripažįsta Komisija, klaidinančią informaciją apie apskundimo tvarką, kurią skaitant susidaro įspūdis, kad Komisija jau priėmė sprendimą, kurio apskundimo terminas pradėtas skaičiuoti.
5.
Akivaizdu, kad šis elektroninis laiškas paskatino apeliantę pareikšti ieškinį ir sukėlė šiokią tokią sumaištį, kuri matyti iš to, jog skundžiamas „2015 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimas“ – t. y. nurodoma elektroninio laiško data, o skundžiamas aktas ieškinyje apibrėžiamas nevienodai. Dėl šio ieškinio Komisija pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Bendrasis Teismas, detaliau nesiaiškindamas ieškinio dalyko, 2016 m. spalio 11 d. nutartyje ( 2 ) nusprendė, kad ieškinys pareikštas dėl elektroninio laiško, ir patenkino Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, motyvuodamas tuo, kad Komisija nėra skundžiamo akto autorė, o skundžiamas aktas yra laikino pobūdžio.
6.
Ši Bendrojo Teismo nutartis yra skundžiama nagrinėjamu apeliaciniu skundu. Jis suteikia Teisingumo Teismui galimybę pabrėžti, kokia didelė reikšmė, įgyvendinant veiksmingą teisminę gynybą, tenka tinkamam ieškinio reikalavimų išaiškinimui. Kad tai svarbu, nagrinėjamu atveju patvirtina ir faktas, kad teisės subjektas buvo suklaidintas dėl netinkamos komunikacijos.
7.
Taip pat pažymėtina, kad apeliantė tuo tarpu Bendrajame Teisme pareiškė kitą ieškinį, kuriame reikalavimus suformulavo iš naujo. Jame ji prašo panaikinti „2015 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą <…>, kuriuo patvirtinamas atrinktų pasiūlymų <…> sąrašas“ ( 3 ). Ir šioje byloje Komisija pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, šįkart grįsdama jį tuo, kad ieškinys nebuvo pareikštas per nustatytą terminą. Net jeigu tai ir neturi reikšmės vertinant šį apeliacinį skundą, tai dar kartą patvirtina, kokia didelė svarba, įgyvendinant veiksmingą teisminę gynybą, tenka tinkamam ieškinio reikalavimų išaiškinimui. Jeigu tai būtų buvę padaryta, nebūtų reikėję dar vieno ieškinio ir galiausiai būtų išvengta situacijos, kai, nepaisant dviejų ieškinių, gali būti, kad Komisijos veiksmų materialinio teisėtumo teismas taip ir nepatikrins.
II. Teisinis pagrindas
8.
2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 58/2003, nustatančiame vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus ( 4 ), reglamentuojamas vykdomųjų įstaigų steigimas ir veikla. Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje Komisijai leidžiama įsteigti vykdomąją įstaigą tam, kad patikėtų jai tam tikras užduotis, susijusias su vienos arba kelių Bendrijos programų valdymu. Pagal 4 straipsnio 2 dalį vykdomosios įstaigos turi juridinio asmens statusą. 6 straipsnyje apibrėžiamos užduotys, kurias Komisija gali patikėti vykdomajai įstaigai; išimtis taikoma reikalaujančioms įgaliojimų, leidžiančių veikti savo nuožiūra įgyvendinant politinį pasirinkimą. Patikėtos užduotys detaliau nustatomos įgaliojimų suteikimo dokumente.
9.
Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 58/2003, INEA buvo įsteigta 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/801/ES ( 5 ). INEA, kuri pakeitė Transeuropinio transporto tinklo vykdomąją įstaigą, pirmiausia buvo patikėta valdyti tam tikras Sąjungos programos, skirtos Europos infrastruktūros tinklų priemonei (toliau – EITP), dalis.
10.
Sąjungos programos EITP tikslas yra paspartinti investicijas į transeuropinius tinklus. Tam skirtos lėšos transporto srityje 2014–2020 m. laikotarpiu siekia 22 mlrd. EUR ( 6 ).
11.
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama EITP ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 ( 7 ), 18 straipsnyje numatyta:
„Sąjungos finansinės paramos teikimas
1. Kiekvieną kartą paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, <…> laikydamasi 25 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, Komisija nusprendžia, kokią finansinės paramos sumą suteikti atrinktiems projektams ar jų dalims. <…>
2. Apie suteiktiną finansinę paramą Komisija informuoja paramos gavėjus ir atitinkamas valstybes nares.“
12.
Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisijai padeda EITP koordinavimo komitetas.
13.
Nagrinėjimo procedūros klausimu Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 25 straipsnio 2 dalyje daroma nuoroda į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai ( 8 ), 5 straipsnį, kuriame nustatyta:
„1. Kai taikoma nagrinėjimo procedūra, komitetas pateikia nuomonę <…>. <…>
2. Jeigu komitetas pateikia palankią nuomonę, Komisija priima įgyvendinimo akto projektą.“
14.
Reglamento (ES) Nr. 182/2011 11 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad nagrinėjimo procedūra turėtų būti užtikrinama, jog „Komisija įgyvendinimo aktų negalėtų priimti tuo atveju, jeigu jie neatitinka komiteto nuomonės, išskyrus itin išimtines aplinkybes <…>“.
15.
Komisijos ir INEA užduotys patikslinamos 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendime C(2013) 9235 final, kuriuo INEA suteikiami įgaliojimai atlikti užduotis, susijusias su Sąjungos programų transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros srityse bei mokslinių tyrimų ir inovacijų transporto ir energetikos temomis įgyvendinimu, įskaitant bendrojo Sąjungos biudžeto asignavimų panaudojimą.
16.
Sprendimo 5 straipsnio „Į Komisijos kompetenciją įeinančios užduotys“ 2 dalyje nustatyta, kad INEA, be kita ko, nevykdo šių užduočių:
„<…> nepriima sprendimų dėl dotacijų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir neatlieka šių sprendimų pakeitimų <…>“
Sprendimo I priedo B dalyje numatyta, kad INEA perduodamos šios užduotys:
„<…>
a)
procesų ir procedūrų valdymas prieš Komisijai priimant sprendimus dėl finansavimo ir dotacijų suteikimo ir prieš sudarant dotacijų susitarimus, taip pat atitinkamų sprendimų ir susitarimų administravimas:
–
<…>
–
pretendentų, kurių pasiūlymai buvo atmesti ir kurių pasiūlymai buvo patenkinti, informavimas apie Komisijos sprendimus suteikti finansavimą, <…>“
III. Apeliacinio proceso aplinkybės
17.
Apeliantė Spliethoff’s Bevrachtingskantoor BV (toliau – apeliantė) yra įmonė, kurios buveinė yra Nyderlanduose ir kuri turi 50 krovininių laivų flotilę.
A. Faktinės aplinkybės ir atrankos procedūra
18.
2014 m. rugsėjo 11 d. INEA paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus pagal EITP transporto srityje. Vertinant pasiūlymus, pirmenybė turėjo būti skirta aplinką tausojančioms priemonėms plėtojant „jūrų greitkelius“ (motorways of the Sea) ( 9 ).
19.
2015 m. vasario 25 d. apeliantė pateikė pasiūlymą. Jame, be kita ko, buvo siūloma dvidešimt penkis jos laivus, plaukiojančius Šiaurės ir Baltijos jūrų greitkeliais, aprūpinti išmetamųjų dujų valymo sistemomis.
20.
Pasiūlymų atranka buvo vykdoma dviem etapais: pirmiausia nepriklausomi ekspertai atliko išorinę atranką, vėliau, vadovaujant kompetentingam Komisijos generaliniam direktoratui, buvo atlikta vidinė atranka. Šių procedūrų metu atrinktų pasiūlymų sąrašas buvo pateiktas Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 25 straipsnyje numatytam EITP koordinavimo komitetui, šis pateikė palankią nuomonę.
21.
2015 m. liepos 17 d. apeliantė iš INEA gavo elektroninį laišką (toliau – 2015 m. liepos 17 d. elektroninis laiškas), kuriame buvo parašyta:
„<…> pasiūlymai, kuriems gali būti skiriamas finansavimas, buvo įvertinti ir Komisija sudarė pasiūlymų, kurie buvo atrinkti finansinei Sąjungos paramai gauti, sąrašą. 2015 m. liepos 10 d. valstybių narių atstovų EITP koordinavimo komitetas pateikė teigiamą nuomonę dėl šio laikino sąrašo.
Apgailestaudami turime Jums pranešti, kad Jūsų paraiška neperėjo pirmiau minėtos atrankos procedūros dėl šių priežasčių:
[išvardijamos priežastys]
Šiuo metu atliekami procedūriniai veiksmai, kad Europos Komisija galėtų priimti sprendimą dėl atrankos ir lėšų skyrimo <…> Tuo menkai tikėtinu atveju, jeigu priimant šį sprendimą Jūsų pasiūlymo situacija pasikeistų, Jus informuosime atskirai elektroniniu laišku.
<…>
Dėl jokios [užklausos, atsakymo ar skundo] nėra pratęsiamas terminas, per kurį galima pareikšti ieškinį dėl Komisijos sprendimo, apie kurį pranešama šiuo laišku, panaikinimo, – ieškinys turi būti pareikštas per du mėnesius nuo šio laiško gavimo dienos. [Informuojama, kad jurisdikciją nagrinėti ieškinį turi Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, ir nurodomas jo adresas]. <…>“
22.
2015 m. liepos 31 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2015) 5274 final, kuriuo patvirtinamas pasiūlymų, atrinktų remiantis 2014 m. rugsėjo 11 d. kvietimais teikti pasiūlymus pagal EITP transporto sektoriaus finansinės pagalbos daugiametę darbo programą, sąrašas (toliau – 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimas). Šio sprendimo vieninteliame straipsnyje nustatyta:
„Patvirtinamas priede pateiktas atrinktų EITP srities bendros svarbos projektų, kurie gaus finansinę ES paramą, sąrašas, priede nurodytos bendros reikalavimus atitinkančios priemonių sąnaudos, finansinės paramos procentinė dalis, skirta bendroms reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms padengti, ir atitinkamos maksimalios finansinės paramos sumos.“
23.
Apeliantės projekto atrinktų projektų sąraše nėra.
24.
2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimas 2015 m. spalio 12 d. buvo paskelbtas Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato (MOVE) interneto svetainėje, o 2015 m. spalio 14 d. – INEA interneto svetainėje.
B. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis
25.
2015 m. rugsėjo 25 d. apeliantė Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį; jame paprašė panaikinti „2015 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimą atmesti [jos] pasiūlymą“. Šis ieškinys Bendrojo Teismo registre buvo užregistruotas kaip byla T‑564/15.
26.
Apeliantė nurodė du ieškinio pagrindus. Pirma, ji kaltina Komisiją tuo, kad Komisija, vertindama jos pasiūlymą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Antra, ji teigia, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą, nes, atmetusi apeliantės pasiūlymą, ji priėmė kitus panašius pasiūlymus, nors nematyti jokios tokio skirtingo požiūrio priežasties.
27.
2015 m. gruodžio 18 d. Komisija atskiru dokumentu pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Šis dokumentas apeliantei buvo įteiktas 2016 m. vasario 12 d.
28.
Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Komisija rėmėsi dviem argumentais. Pirma, ji teigė, kad 2015 m. liepos 17 d. elektroninis laiškas, dėl kurio vyksta ginčas, yra parengiamasis veiksmas ir todėl nėra aktas, kuris gali būti ginčijamas. Antra, ieškinys esą negali būti reiškiamas jai, nes skundžiamo akto autorė yra ne ji, o INEA.
29.
Savo 2016 m. kovo 21 d. nuomonėje, pareikštoje dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, apeliantė teigia, kad 2015 m. liepos 17 d. elektroniniu laišku ji buvo informuota apie galutinį Komisijos sprendimą atmesti apeliantės pasiūlymą ar bent jau galėjo šį laišką interpretuoti kaip tokį. 2015 m. liepos 17 d. elektroninį laišką atsiuntė INEA, tačiau juo esą tik perduodamas Komisijos sprendimas, dėl kurio apeliantė reiškia šį ieškinį. Be to, jos ieškinys esą yra traktuotinas kaip apimantis ir 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimą. Todėl apeliantė prašė atmesti Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
30.
Rašytinio proceso tvarka priimtoje nutartyje Bendrasis Teismas patenkino Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir atmetė ieškinį kaip nepriimtiną (toliau – skundžiama nutartis) ( 10 ).
31.
Skundžiamos nutarties 9 punkte Bendrasis Teismas nurodo, kad apeliantės ieškinys yra pareikštas dėl „2015 m. liepos 17 d. elektroninio laiško“. Remdamasis šia ieškinio reikalavimo samprata, Bendrasis Teismas prieina prie išvados, kad Komisijai pareikštas ieškinys yra nepriimtinas, nes 2015 m. liepos 17 d. elektroninio laiško autorė yra ne Komisija, o INEA. Ieškinys, kaip teigia Bendrasis Teismas, yra nepriimtinas dar ir todėl, kad juo skundžiamas negalutinis sprendimas. Galutinis sprendimas esą buvo tik 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimas. Galiausiai ieškinio nebūtų buvę galima vėliau papildyti nurodant, kad jis apima ir 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimą.
IV. Apeliacinis procesas ir šalių reikalavimai
32.
2016 m. gruodžio 8 d. apeliantė dėl skundžiamos nutarties pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo:
–
panaikinti skundžiamą nutartį;
–
gražinti bylą Bendrajam Teismui;
–
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas Bendrajame Teisme.
33.
Savo 2017 m. vasario 16 d. dokumente Komisija prašo:
–
apeliacinį skundą atmesti ir
–
priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
34.
Apeliacinis skundas Teisingumo Teisme buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
V. Vertinimas
35.
Grįsdama apeliacinį skundą, apeliantė remiasi trimis pagrindais. Pirma, Bendrasis Teismas, nuspręsdamas, kad ieškinys yra nepriimtinas dėl to, kad yra pareikštas Komisijai, kuri nėra skundžiamo akto autorė, esą padarė teisės klaidą. Antra, Bendrasis Teismas esą padarė dar vieną teisės klaidą nuspręsdamas, kad ieškinys yra nepriimtinas dėl to, jog skundžiamas aktas nėra galutinis sprendimas. Trečia, Bendrasis Teismas esą taip pat suklydo atsisakydamas ieškinį dėl panaikinimo suprasti taip, kad jis apima 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimą.
36.
Apeliacinio skundo pirmąjį ir trečiąjį pagrindus siūlau nagrinėti kartu ir pripažinti, kad ieškinys buvo pareikštas ne dėl INEA elektroninio laiško, o dėl 2015 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo. Tuo remiantis, skundžiamą nutartį reikėtų panaikinti. Todėl apeliacinio skundo antrasis pagrindas nebeturi reikšmės. Pirmiausia išnagrinėsiu Komisijos prieštaravimus dėl apeliacinio skundo priimtinumo.
A. Dėl apeliacinio skundo priimtinumo
37.
Visų pirma Komisija teigia, kad apeliacinis skundas apskritai yra nepriimtinas. Kartodama pirmojoje instancijoje pareikštus argumentus ir remdamasi naujais faktais, apeliantė esą siekia, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų bylos aplinkybes.
38.
Šis argumentas manęs neįtikina.
39.
Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją remiantis SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa, Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktu ir 169 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo ar nutarties, kuriuos prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą. Iš šių nuostatų kylančių reikalavimų, taikomų motyvavimui, neatitinka apeliacinis skundas, kuriame tik atkartojami ar pažodžiui atpasakojami Bendrajame Teisme pateikti ieškinio pagrindai ir argumentai, įskaitant pagrįstus faktinėmis aplinkybėmis, į kurias Bendrasis Teismas aiškiai neatsižvelgė ( 11 ).
40.
Jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas išaiškino ar taikė Sąjungos teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai gali būti iš naujo keliami per apeliacinį procesą. Iš tiesų, jeigu apeliantas negalėtų grįsti savo apeliacinio skundo ieškinio pagrindais ir argumentais, kuriuos jis buvo pateikęs Bendrajame Teisme, apeliacinis procesas iš dalies netektų savo prasmės ( 12 ). Juk apeliacinio skundo tikslas yra sudaryti galimybę patikrinti Bendrojo Teismo teisinius paaiškinimus, pateiktus dėl šalių argumentų pirmojoje instancijoje.
41.
Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia Komisija, negalima teigti, kad apeliantė apskritai tik pakartoja pirmojoje instancijoje nurodytus argumentus ir nepateikia jokių argumentų dėl daugelio skundžiamos nutarties motyvų.
42.
Komisijos teiginį, kad apeliantė pateikia naujus faktus ar argumentus arba kad dėl kitų priežasčių turėtų kilti abejonių dėl apeliantės argumentų priimtinumo, jei reikės, išanalizuosiu nagrinėdama atskirus apeliacinio skundo pagrindus.
B. Apeliacinio skundo pirmasis ir trečiasis pagrindai
43.
Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas suklydo skundžiamo sprendimo autore laikydamas INEA. Todėl Komisijai pareikštą ieškinį jis klaidingai laikė pareikštu netinkamam adresatui. Šio apeliacinio skundo pagrindo antroje dalyje apeliantė nurodo priežastis, kodėl, net ir laikant INEA skundžiamo akto autore, šis aktas bet kuriuo atveju turi būti priskirtas Komisijai, o ieškinys yra priimtinas ir pareikštas Komisijai. Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai atsisakė jos ieškinį suprasti taip, kad juo ginčijamas (ir) 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimas.
44.
Komisija su tuo nesutinka. Ji teigia, kad Bendrasis Teismas pagrįstai atmetė jai pareikštą ieškinį kaip nepriimtiną. Be to, Bendrasis Teismas esą pagrįstai atsisakė pripažinti, kad ieškinio dalykas apima 2015 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą. Komisija taip pat tvirtina, kad apeliantės argumentai, susiję su tuo, jog ji remiasi atleistina klaida, yra nauji ir todėl nepriimtini. Taip pat esą nepriimtina tai, kad apeliaciniame skunde apeliantė kalba apie pirmojoje instancijoje nepaminėtą 2015 m. spalio 20 d. pasitarimą su Komisija.
45.
Apeliacinio skundo pirmajame ir trečiajame pagrinduose iš esmės teigiama, kad Bendrasis Teismas klaidingai manė, jog, pirma, ieškinys yra pareikštas INEA, antra, ieškinys pareikštas ne dėl 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimo.
46.
Nematau nieko, kas rodytų, kad konkrečiai pirmasis ir trečiasis apeliacinio skundo pagrindai yra nepriimtini. Pirmiausia neįtikina Komisijos nurodytos jų nepriimtinumo priežastys. Tai, ar apeliantė savo apeliaciniame skunde gali remtis pasitarimu su Komisija arba atleistina klaida, neturi reikšmės, nes, neatsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo pagrindams reikia pritarti.
47.
Lemiama reikšmė tenka faktui, kad Bendrasis Teismas savo nutartyje neteisingai įvertino ieškinio reikalavimų esmę. Jis suklydo manydamas ( 13 ), kad apeliantės ginčijamas aktas yra 2015 m. liepos 17 d. elektroninis laiškas.
48.
Tuo remdamasis, Bendrasis Teismas priėjo prie neteisingos išvados, kad ieškinys yra nepriimtinas ( 14 ), nes buvo pareikštas Komisijai, o ne INEA, kaip 2015 m. liepos 17 d. elektroninio laiško autorei. Dėl šios priežasties Bendrasis Teismas taip pat suklydo manydamas ( 15 ), kad būtina pakeisti ieškinio dalyką tam, kad jis apimtų 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimą, o tai pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnį nagrinėjamu atveju neleistina.
49.
Vis dėlto remdamasis savo paties jurisprudencija, pagal kurią ginčijamą aktą galima netiesiogiai nustatyti remiantis ieškinyje pateikta informacija ir visais jame pateiktais argumentais ( 16 ), Bendrasis Teismas turėjo suprasti, kad ieškinio, kuris buvo aiškiai pareikštas Komisijai, dalykas buvo ne 2015 m. liepos 17 d. elektroninis laiškas per se, bet 2015 m. liepos 31 d. Komisijos sprendimas, kuriuo per atrankos procedūrą buvo atmestas apeliantės pasiūlymas.
50.
Tiesa, apeliantė apeliaciniame skunde ne visuomet vienodai įvardija ginčijamą aktą. Pavyzdžiui, iš pradžių ji ginčijamą aktą apibrėžia kaip „2015 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas <…> [jos] pasiūlymas <…> (toliau – sprendimas)“. Tačiau kitoje ieškinio vietoje nurodyta, kad Komisija 2015 m. liepos 17 d. atsiuntė jai elektroninį laišką, ir apeliantė vadina šį „2015 m. liepos 17 d. elektroninį laišką“„sprendimu“. Grįsdama ieškinį, apeliantė taip pat mini „sprendimą“ ir kritikuoja jo motyvus remdamasi 2015 m. liepos 17 d. elektroninio laiško tekstu. Formuluodama savo ieškinio reikalavimus, apeliantė kalba tik apie „sprendimą“, kuris turi būti panaikintas, taip pat dėl to, kad jame „nebuvo nurodyti motyvai arba jie buvo nepakankami“.
51.
Tiesa, atsiliepdama į Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, apeliantė aiškiai pareiškė, kad, jos nuomone, 2015 m. liepos 17 d. INEA elektroninis laiškas laikytinas tik pranešimu apie neigiamą Komisijos sprendimą ir kad ieškinį ji reiškia ne INEA, o Komisijai, kaip neigiamo sprendimo autorei.
52.
Turint galvoje tai, kad apeliantė, nors ir skirtingai įvardija ginčijamą aktą, atsiliepime į nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžia ieškinio dalyką, Bendrasis Teismas negalėjo tiesiog manyti, kad ieškinio dalykas yra 2015 m. liepos 17 d. elektroninis laiškas.
53.
Juo labiau taip yra dėl to, kad Bendrasis Teismas 18 ir 23 punktuose aiškiai nurodo, kad, ieškovės manymu, ieškinys yra pareikštas ne dėl INEA akto, o dėl Komisijos akto, apie kurį INEA aktu tik buvo pranešta. Šiomis aplinkybėmis taip pat pažymėtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 32–36 punktuose aiškiai atlieka analizę ir konstatuoja, kad 2015 m. liepos 17 d. elektroniniame laiške minimas Komisijos sprendimas nebuvo galutinis. Tuo Bendrasis Teismas prieštarauja savo paties aiškinimui, kas yra ieškinio dalykas.
54.
Galiausiai ieškinys buvo aiškiai pareikštas Komisijai, o tai, kaip rodo paties Bendrojo Teismo teisiniai svarstymai ( 17 ), yra dėsninga, nes iš to matyti, kad įgaliojimus priimti sprendimą dėl atrankos laimėtojų turėjo tik Komisija, o ne INEA ( 18 ). Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pateikia ieškinio dalyko išaiškinimą, kuris, kaip jis pats teigia, neišvengiamai turi lemti, kad ieškinys negali būti patenkintas.
55.
Be to, jeigu Bendrasis Teismas būtų tinkamai aiškinęs ieškinio reikalavimus, jis būtų turėjęs suprasti, kad ieškinio dalykas apėmė 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimą.
56.
Kaip matyti būtent iš šios išvados 49 punkte pateiktų paaiškinimų, ieškinyje buvo prašoma panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo per atrankos procedūrą buvo atmestas apeliantės pasiūlymas.
57.
Remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 ( 19 ) 18 ir 25 straipsniais, Komisija po numatytos atrankos procedūros priėmė 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimą, kuriame nurodė atrinktus projektus ir nustatė suteiktos finansinės paramos dydį. Apeliantės pasiūlymo tarp atrinktų projektų nėra, vadinasi, jis buvo netiesiogiai atmestas.
58.
Tai, kad apeliantė šiomis aplinkybėmis savo apeliaciniame skunde darė nuorodą į 2015 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimą (t. y. nurodoma elektroninio laiško data), neturi neigiamų pasekmių. Tai netrukdo manyti, kad ieškinio dalykas apima 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimą.
59.
Šiomis aplinkybėmis primintina, kad tuo metu, kai apeliantė pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme, t. y. 2015 m. rugsėjo 25 d., ji turėjo tik 2015 m. liepos 17 d. elektroninį laišką. Tačiau, kaip pripažįsta pats Bendrasis Teismas ( 20 ), jo turinys nebuvo vienareikšmis. Šį 2015 m. liepos 17 d. elektroninį laišką apeliantė suprato taip, kad juo jai buvo pranešta apie neigiamą Komisijos sprendimą.
60.
Tačiau ieškinio pareiškimo metu Komisija jau senokai buvo priėmusi 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimą.
61.
Vis dėlto, nusižengiant taikytinoms teisės nuostatoms, apie šį sprendimą apeliantei atskirai pranešta nebuvo. Iš 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimo C(2013) 9235 final, kuriuo INEA suteikiami įgaliojimai, matyti, kad Komisija ir INEA užduotis pasidalija taip, jog Komisija priima lemiamą sprendimą, o INEA pasirūpina tuo, kad suinteresuotasis asmuo būtų atskirai informuotas apie šį sprendimą ( 21 ).
62.
Be to, yra neginčytina, kad 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimas Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato (MOVE) interneto svetainėje buvo paskelbtas tik 2015 m. spalio 12 d., o INEA interneto svetainėje – 2015 m. spalio 14 d., t. y. tik praėjus kelioms savaitėms po ieškinio pareiškimo.
63.
Taigi nuoroda į 2015 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimą yra bylos aplinkybėmis lengvai paaiškinamas apeliantės suklydimas įvardijant ginčijamą aktą, nesukeliantis jokių didelių abejonių dėl apeliantės ieškinio dalyko ( 22 ).
64.
Todėl toks ieškinio aiškinimas, kad ieškinys apima 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimą, nepažeidžia Komisijos teisių į gynybą. Juo labiau taip yra dėl to, kad apeliantė savo dokumente, kuriuo atsakė į Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, aiškiai pareiškė, kad Bendrasis Teismas turėtų manyti, jog jos ieškinys yra pareikštas dėl 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimo.
65.
Galiausiai Bendrasis Teismas turėjo suprasti, kad ieškovės aiškiai reikalaujama ieškinio dalyko interpretacija buvo vienintelė tinkama.
66.
Kaip jau konstatuota šios išvados 54 punkte, ieškinys, kuriuo, kaip pripažino pats Bendrasis Teismas, prašoma panaikinti „2015 m. liepos 17 d. elektroninį laišką“, negalėjo būti patenkintas. Mažų mažiausiai netiesiogiai iš skundžiamos nutarties 35 punkto taip pat matyti, kad Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, jog ieškiniu gali būti ginčijamas tik 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimas. Ir šiuo atveju vėl paaiškėja, kad Bendrasis Teismas pasitelkia tokią ieškinio reikalavimų interpretaciją, kuri, jo paties nuomone, turi lemti tai, kad ieškinys atmetamas kaip nepriimtinas.
67.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad aiškinti ieškinį taip, kad jis apima 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimą, reikia dar ir siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą ( 23 ).
68.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas, manydamas, jog ieškinys buvo pareikštas dėl 2015 m. liepos 17 d. elektroninio laiško, o ne dėl 2015 m. liepos 31 d. įgyvendinimo sprendimo, suklydo nustatydamas ieškinio reikalavimus ir nepagrįstai atmetė ieškinį kaip nepriimtiną.
69.
Tuo remiantis, skundžiamą nutartį reikia panaikinti, o apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros dalies ar apeliacinio skundo antrojo pagrindo vertinti nereikia.
VI. Pasekmės
70.
Tokiomis aplinkybėmis skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Kadangi Komisija dar nepareiškė nuomonės dėl bylos esmės, sprendimo joje dar negalima priimti ir, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsniu, reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą. Klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimas atidedamas (a contrario išvada pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį).
VII. Išvada
71.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui byloje C‑635/16 P priimti tokį sprendimą:
1.
Panaikinti 2016 m. spalio 11 d. Bendrojo Teismo nutartį Spliethoff’s Bevrachtingskantoor / Komisija (T‑564/15, EU:T:2016:611).
2.
Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.
3.
Atidėti bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimo klausimą.
( 1 ) Originalo kalba: vokiečių.
( 2 ) 2016 m. spalio 11 d. Bendrojo Teismo nutartis Spliethoff’s Bevrachtingskantoor / Komisija, (T‑564/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:611).
( 3 ) Byla T‑149/16, Spliethoff’s Bevrachtingskantoor / Komisija, OL C 211, 2016, p. 56. Iki šiol Bendrasis Teismas sprendimo dar nėra priėmęs.
( 4 ) OL L 11, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 235.
( 5 ) OL L 352, 2013, p. 65.
( 6 ) 2014 m. kovo 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2014) 1921 final, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto sektoriaus finansinės pagalbos 2014 m. daugiametė darbo programa, iš dalies pakeistas 2015 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2015) 2192 final, 2015 m. spalio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2015) 7358 final ir 2017 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2017) 5437 final.
( 7 ) OL L 348, 2013, p. 129.
( 8 ) OL L 55, 2011, p. 13.
( 9 ) Žr. Komisijos įgyvendinimo sprendimo C(2014) 1921 final II priedo 3.3.4 papunktį.
( 10 ) 2016 m. spalio 11 d. Nutartis Spliethoff’s Bevrachtingskantoor / Komisija (T‑564/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:611).
( 11 ) 2013 m. spalio 3 d. Sprendimas Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba (C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
( 12 ) 2013 m. spalio 3 d. Sprendimas Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba (C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
( 13 ) Skundžiamos nutarties 9, 19, 22 ir 40 punktai.
( 14 ) Skundžiamos nutarties 24 punktas.
( 15 ) Skundžiamos nutarties 38–40 punktai.
( 16 ) Žr. tik 2015 m. spalio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimą Komisija / Verile ir Gjergji (T‑104/14 P, EU:T:2015:776, 108 punktas).
( 17 ) Skundžiamos nutarties 21 ir 23 punktai.
( 18 ) Žr. šios išvados 15 punktą. Tik tarp kitko paminėtina, kad skundžiamos nutarties 21 punkte nurodyti INEA įgaliojimai nagrinėjamu atveju yra reikšmingi tik iš dalies.
( 19 ) Žr. šios išvados 11–14 punktus.
( 20 ) Skundžiamos nutarties 32 punktas.
( 21 ) Žr. šios išvados 16 punktą.
( 22 ) Žr. 2011 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo nutartį PPG ir SNF / ECHA (T‑1/10, EU:T:2011:507, 33 ir 34 punktai); patvirtinta 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimu Polyelectrolyte Producers Group ir SNF / ECHA (C‑626/11 P, EU:C:2013:595, 29 punktas).
( 23 ) Taip pat žr. šios išvados 7 punktą.