18.4.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 136/12
2016 m. sausio 21 d.Juzgado de Primera Instancia no 6 de Alicante (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Manuel González Poyato ir Ana Belén Tovar García/Banco Popular Español S.A.
(Byla C-34/16)
(2016/C 136/17)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Juzgado de Primera Instancia no 6 de Alicante
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Manuel González Poyato ir Ana Belén Tovar García
Atsakovas: Banco Popular Español S.A.
Prejudiciniai klausimai
1
Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1) 6 straipsnio 1 dalies, tuo atveju, kai vartotojas su pardavėju ar tiekėju sudaro paskolos sutartį, kurioje iš anksto nustatyta sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuri susijusi su draudimu sumažinti nustatytą įprastą palūkanų normą („apatinės ribos“ sąlyga), įtraukus ją į tokią sutartį vartotojui jos aiškiai neišdėsčius ir jam jos nesupratus, todėl teismui laikant ją nesąžininga, nepažeidžia aplinkybė, kad žodžiai „nebūtų privalomos“ aiškinami taip, kad teismui pripažinus, jog sąlyga nesąžininga, vartotojui gali būti negrąžinta suma, kurią jis pagal šią sąlygą sumokėjo pardavėjui arba tiekėjui?
2
Jeigu būtų pripažinta, kad toks aiškinimas suderinamas su Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalimi, ar šis aiškinimas dėl padarinių, kurie kiltų pripažinus nurodytą sąlygą nesąžininga, yra suderinamas su šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nesąžiningų sąlygų naudojimui“?
3.
Jeigu būtų pripažinta, kad nurodyti aiškinimo būdai nesuderinami su Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi, ar sąlygų, apibrėžiančių pagrindinį sutarties dalyką, kurios nėra pakankamai aiškios ir suprantamos, įtraukimas į vartotojo su pardavėju ar tiekėju sudarytą sutartį ir toliau bet kuriuo atveju prieštarauja „sąžiningumo reikalavimui“, ar toks sąžiningumo principo pažeidimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į kitas aplinkybes? Tokiu atveju, į kokias aplinkybes turi atsižvelgti nacionalinis teismas, kad nustatytų, jog nebuvo pažeistas sąžiningumo principas, kai konstatuoja, kad egzistuoja pagrindinį sutarties dalyką apibrėžianti sąlyga, kuri nėra pakankamai aiški ir suprantama? Ar viena iš tokių aplinkybių gali būti nacionalinės teisės akto, turinčio įstatymo ar norminio teisės akto galią, kuriame in abstracto pripažįstamas „apatinės ribos sąlygų“ galiojimas, egzistavimas?
4.
Ar, vykstant procesui, kaip antai pagrindinėje byloje, t. y. pradėtam pareiškus individualų ieškinį, kuriuo siekiama, kad ne itin skaidria laikoma „apatinės ribos sąlyga“ būtų pripažinta negaliojančia, su Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalyje vartojamais žodžiais „nebūtų privalomos“ suderinamas aiškinimas, kuriuo vartotojo pardavėjui ar tiekėjui sumokėtų sumų grąžinimas ribojamas pagal „apatinės ribos sąlygą“, kurią teismas pripažįsta esant nesąžininga, t. y. aiškinimas, grindžiamas grėsme, kad bus padaryta didelė žala viešajai ekonominei tvarkai, jeigu priimtas sprendimas neturės galutinio sprendimo padarinių kitiems tokioje pačioje situacijoje esantiems vartotojams?
(1) OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.
Full & Egal Universal Law Academy