30.5.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 191/4
2016 m sausio 29 d. Carsten René Beul pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-640/14 Beul/Parlamentas ir Taryba
(Byla C-53/16 P)
(2016/C 191/07)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantas: Carsten René Beul, atstovaujamas advokatų H.-M. Pott ir T. Eckhold
Kitos proceso šalys: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba
Apelianto reikalavimai
Apeliantas prašo:
—
panaikinti 2015 m. lapkričio 23 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį;
—
panaikinti ginčijamą Reglamentą (ES) Nr. 537/2014, o nepatenkinus šio reikalavimo – grąžinti bylą nagrinėti Europos Sąjungos Bendrajam Teismui;
—
priteisti iš kitos apeliacinio proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Bendrajam Teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašė panaikinti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB.
Ieškovas yra atestuotasis apskaitininkas Vokietijoje (taip pat jis yra ir auditorius pagal Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Italijos Respublikos teisę). Jis atlieka auditą viešojo intereso įmonėse. Visą jo, kaip atestuotojo apskaitininko, veiklą prižiūri Atestuotųjų apskaitininkų rūmai – viešosios teisės subjektas, kurio nariai yra ir kurio valdymo organus renka atestuotieji apskaitininkai.
Ginčijamame reglamente (toliau – reglamentas) numatyta, kad viešojo intereso įmonių auditą atliekančių auditorių veiklą prižiūri nepriklausoma, t. y. valstybės nurodymams nepaklūstanti institucija. Šioje institucijoje visiškai negali dirbti atestuotaisiais apskaitininkais dirbantys asmenys, o buvę atestuotieji apskaitininkai joje gali dirbti tik praėjus ilgam laikotarpiui nuo tada, kai nustojo verstis šia veikla.
Ieškovas teigia, kad naujosios nuostatos yra nepalankios. Jis tvirtina, kad reglamentas pažeidžia Sąjungos teisę.
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė jo ieškinį kaip nepriimtiną. Teismo nuomone, ieškovas neturi teisės ginčyti reglamento. Šią savo poziciją Bendrasis Teismas grindė tuo, kad reglamentas nėra konkrečiai susijęs su ieškovu, nes šis priklauso prie kategorijos asmenų, kuriems bendrai ir abstrakčiai taikomas šis reglamentas, ir negali remtis jokiomis individualiomis teisėmis.
Ieškovas savo ruožtu teigia, kad teisės aktas su juo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Visų pirma asmenų, kuriems skirtas teisės aktas, skaičius yra neapibrėžtas dar ir todėl, kad nuo reglamento priėmimo iki jo įsigaliojimo praėjo šiek tiek laiko, per kurį prie profesijos atstovų galėjo prisijungti neapibrėžtas skaičius asmenų.
Ieškovas teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad reglamentas tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs. Visų pirma profesijos atstovų grupė apibrėžiama taikant Sąjungos teise pagrįstą priežiūrą. Tai, ar praeina laiko nuo teisės akto priėmimo iki jo įsigaliojimo, negali būti aplinkybė, lemianti teisinės apsaugos buvimą.
Be to, ieškovas laikosi nuomonės, kad dėl prielaidos, kad nėra konkrečios sąsajos, atsiranda teisinės apsaugos spraga. Ši išvada darytina atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartiją, kurioje taip pat garantuojama laisvė verstis tam tikra profesija, ir į Europos žmogaus teisių konvenciją. Už tai atsakingi ir tokią situaciją turi kontroliuoti Europos Sąjungos teismai, nes jie sukūrė aplinkybes, dėl kurių atsirado teisinės apsaugos spraga.
Full & Egal Universal Law Academy