13.6.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 211/32
2016 m. kovo 31 d.Tilly-Sabco pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. sausio 14 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-397/13 Tilly-Sabco/Komisija
(Byla C-183/16 P)
(2016/C 211/42)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Tilly-Sabco, atstovaujama advokatų R. Milchior, F. Le Roquais, S. Charbonnel
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2016 m. sausio 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-397/13 tiek, kiek jis nėra susijęs su ieškinio priimtinumu,
—
nuspręsti, laikantis Statuto 61 straipsnio, priimti galutinį sprendimą ir panaikinti 2013 m. liepos 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr.o689/2013, kuriuo nustatomos paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos (1) yra lygios nuliui,
—
priteisti iš Komisijos pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo keturis pagrindus.
Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 3 straipsnio 3 dalį. Komisija neleido komitetui per atitinkamą terminą išnagrinėti visos būtinos informacijos, įskaitant grąžinamųjų išmokų dydžius, tam, kad šis galėtų pateikti nuomonę dėl reglamento projekto.
Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su klaidingu 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (3), 164 straipsnio 2 dalies aiškinimu. Apeliantė visų pirma teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai pripažino Įgyvendinimo reglamentą Nr. 689/2013 „reguliariu instrumentu žemės ūkio srityje“.
Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Įgyvendinimo reglamento Nr. 689/2013 teisinio pagrindo nebuvimu arba nepakankamu motyvavimu, taip pat su reglamento pripažinimu „standartinės formos reglamentu“ ir su motyvavimu nustatant nulinio dydžio grąžinamąsias išmokas. Be to, grąžinamųjų išmokų dydžių nustatymo būdui netaikoma teisminė kontrolė. Skundžiamo sprendimo motyvai, siejami su palaipsniui mažėjančiais grąžinamųjų išmokų dydžiais, yra prieštaringi.
Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės aktų pažeidimu arba akivaizdžia vertinimo klaida, nes Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Iš tikrųjų, dėl kai kurių kriterijų Bendrasis Teismas patvirtino tai, kad Komisija savo nuožiūra ir nepateikdama motyvų atsižvelgė į labai ilgą ir seniai buvusį ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2009–2013 m., o ne tik į 2013 m., kaip reikalaujama pagal atitinkamų teisės aktų nuostatas, ypač pagal Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies a punktą. Bendrasis Teismas taip pat padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad visų pirma dėl kainų skirtumo, palyginti su paukštienos kaina Brazilijoje, nebūtina nustatyti grąžinamųjų eksporto išmokų tam, kad būtų užtikrinta Sąjungos rinkos paukštienos sektoriuje pusiausvyra ir natūrali jų raida bei prekyba toje rinkoje. Galiausiai, Bendrasis Teismas pripažino, kad Komisija padarė klaidą, kai jam pateikė argumentus, kurie skyrėsi nuo pateiktųjų valdymo komitetui.
(1) OL L 196, p. 13.
(2) OL L 55, p. 13.
(3) OL L 299, p. 1.