27.6.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 232/7
2016 m. balandžio 20 d.Simet SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-15/14 Simet/Komisija
(Byla C-232/16 P)
(2016/C 232/09)
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantė: Simet SpA, atstovaujama advokatų A. Clarizia, C. Varrone, P. Clarizia
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Reikalavimai
—
panaikinti skundžiamą sprendimą (byla T-15/14), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl 2013 m. spalio 2 d. Komisijos sprendimo 2014/201/ES dėl bendrovei Simet SpA paskirtos kompensacijos už viešojo transporto paslaugas, teiktas nuo 1987 m. iki 2003 m. (valstybės pagalba SA.33037 (2012/C) – Italija) panaikinimo ir panaikinti minėtą Komisijos sprendimą,
—
priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė tvirtina, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeisti:
—
SESV 107 straipsnis, nes jame buvo konstatuota, kad kompensaciniai mokėjimai Simet, suteikti pagal Italijos Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) sprendimą ir apie kuriuos pranešė nacionalinės valdžios institucijos, buvo valstybės pagalba, nors nacionaliniame teisme nagrinėtas ginčas buvo susijęs su apeliantės teikiant tarpregioninio pervežimo kelių transportu viešąją paslaugą nuo 1987 m. iki 2003 m. dėl Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti (Infrastruktūros ir transporto ministerija) aktų neteisėtumo patirtos žalos išieškojimu,
—
Reglamentas (EEB) Nr. 1191/69 (1), nes Bendrasis Teismas nenustatė Italijos teisės aktų neatitikties minėtam reglamentui dėl dvejų priežasčių: 1) nes minėtuose teisės aktuose nustatoma pareiga privatiems asmenims, kad jų ūkinė veikla apimtų tik viešąją paslaugą, nors pagal Reglamentą Nr. 1191/69 toks įmonės veiklos būdas yra draudžiamas, nes teikiant viešąją paslaugą koncesininkas privalo laikytis viešosios paslaugos reikalavimų, 2) nes nacionaliniuose teisės aktuose nenumatoma kompensacija už įmonės suteiktas viešąsias paslaugas; po pakeitimų, padarytų Reglamentu (EEB) Nr. 1893/91 (2), Simet nebegalėjo būti taikomi viešosios paslaugos reikalavimai, nes ji buvo tarpregioninio asmenų pervežimo autobusais įmonė,
—
Reglamentas Nr. 1191/69, nes Bendrasis Teismas nepagrįstai pripažino teisėtu Komisijos sprendimą, pagal kurį išmokos Simet buvo valstybės pagalba, nes ši bendrovė neatskyrė tokios veiklos apskaitos, todėl buvo kompensacijos permokos rizika. Priešingai nei nurodė Bendrasis Teismas, reglamento 5 ir kt. straipsniai numato kitokį kompensacinės priemonės nustatymo metodą, pagrįstą „poveikiu“, kurį tokių viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimai galėtų turėti visos įmonės konkurencingumo praradimui,
—
privačių asmenų dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo patirtos žalos išieškojimo principai, pagal kuriuos, kai valstybė narė įgyvendindama savo kompetenciją nustato administracinę priemonę, kuri neatitinka Sąjungos teisės, tai, atsižvelgiant į šios priemonės neteisėtumą, lemia šios valstybės narės pareigą atlyginti žalą asmenims, kuriems buvo taikoma minėta priemonė.
(1) 1969 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių įsipareigojimais, neatskiriamais nuo viešosios paslaugos geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje sąvokos (OL L 156, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 19).
(2) 1991 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1893/91 iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių įsipareigojimais, neatskiriamais nuo viešosios paslaugos geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje sąvokos (OL L 169, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 314).