11.7.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 251/14
2016 m. balandžio 26 d. Darko Graf pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-507/14 Vedran Vidmar ir Darko Graf/Europos Komisija
(Byla C-241/16 P)
(2016/C 251/16)
Proceso kalba: kroatų
Šalys
Apeliantas: Darko Graf, atstovaujamas odvjetnik L. Duvnjak
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apelianto reikalavimai
Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:
—
Panaikinti visą 2016 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-507/14 ir patenkinti 2014 m. liepos 1 d. ieškinyje, nagrinėtame per procesą pirmojoje instancijoje, apelianto suformuluotus reikalavimus bei priteisti iš Europos Komisijos padengti visas apelianto per šį procesą patirtas bylinėjimosi išlaidas.
—
Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti visą 2016 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-507/14 ir grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui, kad jis priimtų naują sprendimą, bei priteisti iš Europos Komisijos padengti visas apelianto per šį procesą patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantas ginčija šiuos skundžiamo sprendimo punktus:
—
40 punktą, kuriame tvirtinama, kad Europos Sąjungos institucijos aktyvus neteisėtas elgesys yra tik vienas iš reikiamų kriterijų, kad būtų galima pripažinti Sąjungos deliktinę atsakomybę, nes šis Bendrojo Teismo teiginys prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 340 straipsnio antrai pastraipai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai (1992 m. gegužės 19 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Mulder ir kt./Taryba ir Komisija, sujungtos bylos C-104/89 ir C-37/90, ECLI:EU:C:1992:217);
—
47 punktą, kuriame, priešingai, nei nustatyta Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą (toliau – Stojimo aktas) 36 straipsnio ir VII priedo nuostatose, Kroatijos Respublikos prisiimti įsipareigojimai prieš Europos Sąjungą per derybas dėl stojimo į Sąjungą klaidingai pavadinti „principais“ nes šiuo atveju kalbama ne apie principus, o apie 11 konkrečių Kroatijos įsipareigojimų Sąjungai, kurie visi įsigaliojo 2011 m. gruodžio 9 d.,
—
48–52 punktus, kadangi Stojimo akto 36 straipsnis ir VII priedo 1 punktas įsigaliojo 2011 m. gruodžio 9 d., o 2010 m. gruodžio 15 d. priimta 2011–2015 m. Kroatijos Respublikos teismų reformos strategija ir 2010 m. gegužės 20 d. priimtas peržiūrėtas Kroatijos vyriausybės veiksmų planas dėl teismų reformos tuo metu galiojo ir buvo taikomi, todėl vėlesnis šių teisės aktų, kuriuos anksčiau Komisija aiškiai leido taikyti 2012 m. spalio 10 d. Bendrojoje ataskaitoje dėl Kroatijos pažangos, kurioje Kroatijai nurodyta priimti naujus teisės aktus dėl priverstinio vykdymo, panaikinimas Kroatijos Respublikos iniciatyva prieštarauja bendriesiems teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principams dėl to, kad, kiek tai susiję su apeliantu, šių teisės aktų panaikinimas turėjo akivaizdų atgalinį poveikį ir dėl to, kad po 2011 m. gruodžio 9 d. Kroatija priėmė ne naują teismų reformos strategiją, o tik 2013–2018 m. teismų sistemos plėtros strategiją, todėl paskutinė Kroatijos priimta teismų reformos strategija buvo būtent ta, kuri galiojo 2011 m. gruodžio 9 d. (žr., pavyzdžiui, 1974 m. sausio 30 d. Sprendimo Louwage/Komisija, 148/73, EU:C:1974:7, 12 ir 28 punktus, 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Embassy Limousines & Services/Parlamentas, T-203/96, EU:T:1998:302, 74–88 punktus ir 1975 m. gegužės 14 d. Sprendimo CNTA/Komisija, EU:C:1975:59, 41–44 punktus), nepamirštant pasakyti, kad skundžiamo sprendimo 53 punkte pripažindamas, kad „tuo remiantis <…> negalima teigti, jog Kroatijos valdžios institucijos <…> galėjo visiškai laisvai keisti 2011–2015 m. teismų reformos strategiją ir 2010 m. veiksmų planą. Atsižvelgiant į Stojimo Akto nuostatas, konkrečiai į jo 36 straipsnį ir VII priedą, šios valdžios institucijos privalėjo laikytis ne tik įsipareigojimo Nr. 1, bet ir visų kitų šiame priede nustatytų įsipareigojimų“, Bendrasis Teismas patvirtino šio apelianto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą,
—
54–57 ir 59–63 punktus, dėl Stojimo akto 36 straipsnyje nustatytos Komisijos pareigos prižiūrėti, kaip Kroatija vykdo Stojimo akto VII priedo 3 punkte nustatytą įsipareigojimą toliau gerinti teismų sistemos veiksmingumą, nesilaikymo, nes remiantis ieškinio priedais galima teigti, kad kontrolinėse lentelėse už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. Komisija pateikė klaidingą Kroatijos Respublikos Teisingumo ministerijos pateiktą informaciją dėl mažėjančios teismų procesų ir pradėtų vykdymo procedūrų skaičiaus mažėjimo Kroatijos municipaliniuose teismuose ir prekybos teismuose, neatlikusi jokios techninės ir aritmetinės kontrolės ar analizės ir todėl elgėsi ypač nerūpestingai atsižvelgiant į šių lentelių rengimo svarbą,
—
68 punktą, nes nesilaikydama Stojimo akto 36 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos pareigos prižiūrėti, kaip Kroatija laikosi įsipareigojimo dėl Kroatijos teismo antstolių veiklos pradžios 2012 m. sausio 1 d., Komisija taip pat neįvykdė ESS 17 straipsnyje nustatytos pareigos prižiūrėti, kaip taikoma Kroatijos Respublikos Stojimo sutartis, kuri yra viena iš pagrindinių Sąjungos sutarčių,
—
69–82 punktus, nes vėlesnių nuoseklių ir aiškių Komisijos veiksmų nereikėjo, kad po 2011 m. gruodžio 9 d. apeliantui kiltų teisėti lūkesčiai, nes šiuo atveju apelianto teisėti lūkesčiai kilo laikotarpiu iki šios datos.