1.8.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 279/18
2016 m. gegužės 19 d. Ispanijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-675/14 Ispanija/Komisija
(Byla C-279/16 P)
(2016/C 279/25)
Proceso kalba: ispanų
Šalys
Apeliantė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. J. García-Valdecasas Dorrego
Kitos proceso šalys: Europos Komisija ir Latvijos Respublika
Apeliantės reikalavimai
—
Patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą.
—
Pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/458/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (1), kiek jis susijęs su Ispanijos Karalystės patirtomis 2 713 208,07 EUR išlaidomis.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Teisės klaida, pagrįsta skundžiamo sprendimo motyvų trūkumu, nes Bendrasis Teismas privalėjo išreikšti nuomonę dėl motyvų Komisijos sprendime trūkumo, nes minėtas ieškinio pagrindas suformuluotas pakankamai aiškiai, kad leistų Bendrajam Teismui pareikšti poziciją.
2.
Teisės klaida, susijusi su pareigos motyvuoti apimtimi. Argumentai, kuriais remiasi Bendrasis Teismas, neatitinka reikalavimų, pagal kuriuos tam, kad atitiktų SESV 296 straipsnį, reglamento motyvai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški. Akto motyvai nebuvo nedviprasmiški ir aiškūs, dėl ko šiai valstybei narei kilo kliūčių ginantis.
3.
Akivaizdus faktinių aplinkybių iškraipymas, nes Bendrasis Teismas akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamo sprendimo 55 punkte konstatavo, kad „Ispanijos Karalystė neįrodė, jog tam tikroms žemės ūkio valdoms nebuvo taikomos pareigos, kurios, kaip buvo nustatyta, buvo neįvykdytos“. Taip yra pirmiausiai todėl, kad šiuo teiginiu prieštaraujama kompleksinės paramos sistemos pobūdžiui, atsižvelgiant į tai, kad šioje srityje tik tam tikros žemės ūkio valdos, t. y. tos, kurioms taikytini specialūs reikalavimai dėl jų santykių su tomis valdomis, dėl kurių buvo nustatyti trūkumai, gali kelti riziką. Antra, Ispanijos Karalystė pateikė Komisijai konkrečius duomenis, kad tam tikroms žemės ūkio valdoms specialūs reikalavimai nebuvo taikomi.
4.
Teisės klaida aiškinant Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalį ir proporcingumo principą, kalbant apie bendros korekcijos normos taikymą ir Ispanijos Karalystės pasiūlytos korekcijos atmetimą.
4.1
Teisės klaida aiškinant minėto reglamento 31 straipsnio 2 dalį, nes šia nuostata reikalaujama atsižvelgti į svarbiausią aplinkybę – Sąjungai padarytą finansinę žalą. Kadangi Ispanijos Karalystė tiksliai įvertino šią žalą, nebuvo galima taikyti bendros korekcijos, kuri taikytina tik tuo atveju, kai neįmanoma pasinaudoti tinkamesniu būdu.
4.2
Teisės klaida, susijusi su teismo atlikta proporcingumo principo kontrole, nes pagal Komisijos naudotą metodą taikyta 530 % didesnė bendra korekcijos norma nei pagal Ispanijos Karalystės pateiktus apskaičiavimus. Šiuose apskaičiavimuose atsižvelgta į realius duomenis, susijusius su sankcijomis, nustatytomis ankstesniais metais, kuriais su kompleksine paramos sistema susiję trūkumai buvo ištaisyti. Pritaikius bendros korekcijos normą gautas dydis visiškai neproporcingas ir mokėjimo agentūros neturi padengti pernelyg didelių korekcijų.
5.
Teisės klaida aiškinant Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalį ir proporcingumo principą tiek, kiek buvo konstatuota, kad tai pačiai biudžeto už 2008 m. linijai vienkartinę korekciją buvo galima taikyti kartu su bendra korekcija. Iš tikrųjų, pirma, pagal dokumentą AGRI-2005-64043-ES korekcijos netaikytinos sumoms, kurioms tais pačiais pagrindais jau buvo taikyta korekcija; antra, pagal Teisingumo Teismo praktiką šias korekcijas taikyti kartu leidžiama tik tuo atveju, kai Fondui kylanti grėsmė patirti žalą, kuri negalėtų būti padengta vien remiantis analitinėmis korekcijomis; ir galiausiai gautas rezultatas būna neproporcingas ir nepateisinamas, nes tuo atveju, jeigu būtų buvusi taikyta tik bendra korekcijos norma, būtų reikėję atimti mažesnį dydį, nei gautą sudėjus abi korekcijas.
(1) OL L 205, p. 62