29.8.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 314/14
2016 m. liepos 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Vokietijos Federacinė Respublika
(Byla C-380/16)
(2016/C 314/20)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Owsiany-Hornung ir M. Wasmeier
Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika
Ieškovės reikalavimai
Ieškovė prašo:
—
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnio 1 dalį pripažinti, kad kelionių paslaugoms, teikiamoms mokesčių mokėtojams, kurie jomis naudojasi verslo tikslais, netaikydama specialios kelionių agentūroms skirtos schemos, o kelionių agentūroms, kiek joms taikoma minėta speciali schema, leisdama nustatyti bendrą paslaugų grupės apmokestinamąją vertę kiekvienu apmokestinamuoju laikotarpiu, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Pridėtinės vertės mokesčio sistemos direktyvos (Direktyva 2006/112/EB) 73 ir 306–310 straipsnius,
—
priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškovė tvirtina, kad Vokietijoje galiojančios nuostatos dėl kelionių paslaugoms taikomo pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo nesuderinamos su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1). Šios direktyvos 306–310 straipsniuose numatyta speciali schema, pagal kurią su kelione susiję sandoriai laikomi viena paslauga, kurią keleiviui suteikia kelionių agentūra. Vokietijos teisėje neleistinai nuo to nukrypstama.
Pirma, negalima mokesčių mokėtojams, kurie kelionių paslaugomis naudojasi verslo tikslais, netaikyti specialios schemos. Dar savo 2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendime Komisija/Ispanija byloje C-189/11 (2) Teisingumo Teismas konstatavo, kad speciali schema taikytina ne tik privatiems galutiniams vartotojams, bet ir verslininkams mokesčio mokėtojams teikiamoms paslaugoms. Valstybės narės negali savo nuožiūra to apriboti ir taikyti šią schemą tik privatiems asmenims teikiamoms paslaugoms.
Antra, Vokietijos teisės aktuose dėl apyvartos mokesčio numatytas apskaičiavimo metodas nesuderinamas su Direktyva 2006/112/EB. Pagal šios direktyvos 73 ir 306–310 straipsnius kiekvienos kelionės apmokestinamoji vertė turi būti nustatyta atskirai. O pagal Vokietijos teisę leidžiama bendrai skaičiuoti per komercinį laikotarpį suteiktų „paslaugų grupės“, t. y. visų per tam tikrą laikotarpį įvykdytų kelionių apmokestinamąją vertę. Pirma minėtame sprendime Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad toks bendras skaičiavimas neatitinka pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos.
(1) OL L 347, p. 1.
(2) ECLI:EU:C:2013:587