12.9.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 335/41
2016 m. liepos 11 d.Sharif University of Technology pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-52/15 Sharif University of Technology/Europos Sąjungos Taryba
(Byla C-385/16 P)
(2016/C 335/56)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantas: Sharif University of Technology, atstovaujamas baristerio M. Happold
Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba
Reikalavimai
Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti 2016 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimą byloje T-52/15, Sharif University of Technology/Europos Sąjungos Taryba;
—
patenkinti reikalavimus, kuriuos apeliantas pateikė Bendrajame Teisme, ir
—
priteisti iš Tarybos apelianto bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantas prašo Teisingumo Teismo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, panaikinti ginčijamus aktus (Tarybos sprendimo 2014/776/BUSP (1) ir Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1202/2014 (2) priedai ir Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP (3) II priedas bei Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 (4) IX priedas (iš dalies pakeisti atitinkamai Sprendimo 2014/776/BUSP 1 straipsniu ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1202/2014) 1 straipsniu) tiek, kiek apeliantas juose nurodytas kaip subjektas, kuriam taikomos ribojamosios priemonės pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalį, priteisti jam kompensaciją už žalą, padarytą jo reputacijai Tarybos aktais, ir nurodyti Tarybai padengti pirmoje ir apeliacinėje instancijose jo patirtas išlaidas.
Grįsdamas savo teiginį, kad Bendrojo Teismo sprendime padaryta teisės klaida ir kad Teisingumo Teismas turėtų jį panaikinti ir pats išspręsti bylą, apeliantas nurodo šiuos du apeliacinio skundo pagrindus.
Pirma, Bendrasis Teismas klaidingai nenusprendė, kad Taryba neįvykdė pagrindinio procedūros reikalavimo ir (ar) padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, priimdama sprendimą įtraukti SUT į sąrašą, nes nesilaikė sprendimo priėmimo procedūros, kurios turėjo laikytis.
Antra, Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino „paramos“ Irano vyriausybei teisinį kriterijų, kuris nurodytas Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP (iš dalies pakeisto) 20 straipsnio 1 dalies c punkte ir 2012 m. kovo 23 d. Reglamento (ES) Nr. 267/2012 (iš dalies pakeisto) 23 straipsnio 2 dalies d punkte ir kuriuo rėmėsi Taryba, grįsdama ribojamųjų priemonių taikymą apeliantui, ir todėl neteisingai nusprendė, kad Tarybos pateikti įrodymai pagrindžia apelianto įtraukimą į sąrašą.
(1) 2014 m. lapkričio 7 d. Tarybos sprendimas 2014/776/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 325, p. 19).
(2) 2014 m. lapkričio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1202/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 325, p. 3).
(3) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39).
(4) 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, p. 1).