31.10.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 402/20
2016 m. rugpjūčio 18 d.Pénzügyi Ismeretterjesztő és Érdek-képviseleti Egyesület (PITEE) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. liepos 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties byloje T-674/15, Pénzügyi Ismeretterjesztő és Érdek-képviseleti Egyesület (PITEE)/Europos Komisija
(Byla C-464/16 P)
(2016/C 402/22)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Pénzügyi Ismeretterjesztő és Érdek-képviseleti Egyesület (PITEE), atstovaujama advokato D. Lazar
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo
1.
Panaikinti 2016 m. liepos 20 d. Bendrojo Teismo nutartį byloje T-674/15.
2.
Pripažinti negaliojančiais 2015 m. spalio 9 d. Komisijos Sprendimą Ares(2015)4207700 ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. Sprendimą Ares(2015)3532556, kuriais apeliantei neleista susipažinti su dokumentais.
3.
Nurodyti Komisijai leisti apeliantei susipažinti su visais Vengrijos vyriausybės dokumentais, susijusiais su procedūra EU-Pilot 6874/14/JUST (CHAP(2015)00353 ir CHAP(2015)00555), neatsižvelgiant į tai, ar jie jau pateikti, ar dar bus pateikti ateityje.
4.
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Esminiai apeliacinio skundo dėl nurodyto Bendrojo Teismo sprendimo pagrindai nurodyti toliau.
Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką proceso šalis, kaip ji suprantama pagal Teisingumo Teismo statutą, neatsižvelgiant į jos statusą, negali Teisingumo Teisme veikti pati, o tam tikslui turi naudotis trečiojo asmens paslaugomis (1).
Be to, advokatai, einantys vadovaujančias pareigas juridinio asmens valdymo organuose, negali atstovauti šio juridinio asmens interesams Sąjungos teisme (2).
Nusistovėjusi Teisingumo Teismo praktika prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 daliai.
Iš Teisingumo Teismo praktikos aiškiai nematyti, kokio tikslo siekiama tokiu Teisingumo Teismo statuto aiškinimu. Be to, neaišku, kaip Teisingumo Teismas priėjo prie išvados, kad procesinis atstovas privalo būti nepriklausomas trečiasis asmuo. Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismo statute tai aiškiai nenurodyta.
Teisingumo Teismo statutas turi būti aiškinamas taip, kad kiekviena proceso šalis ir kiekvienas juridinis asmuo gali laisvai pasirinkti savo procesinį atstovą.
(1) 1996 m. gruodžio 5 d. Nutarties Lopes/Teisingumo Teismas, C-174/96 P, EU:C:1996:473, 11 punktas; 2007 m. lapkričio 21 d. Nutarties Correia de Matos/Parlamentas, C-502/06 P, nepaskelbta Rinkinyje; EU:C:2007:696, 11 punktas; 2010 m. rugsėjo 29 d. Nutarties EREF/Komisija, C-74/10 P ir C-75/10 P, nepaskelbta Rinkinyje, EU:C:2010:557, 54 punktas.
(2) 1999 m. gruodžio 8 d. Nutarties Euro-Lex/VRDT [EU-Lex], T-79/99, EU:T:1999:312, 29 punktas; 2005 m. sausio 13 d. Nutarties Suivida/Komisija, T-184/04, EU:T:2005:7, 10 punktas; 2012 m. lapkričio 30 d. Nutarties Activa Preferentes/Taryba, T-437/12, nepaskelbta Rinkinyje, EU:T:2012:638, 7 punktas.