9.1.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 6/24
2016 m. rugsėjo 13 d.Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise e.V. apeliacinis skundas dėl 2016 m. liepos 5 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimo byloje T-167/15 Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise e.V./Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba
(Byla C-488/16 P)
(2017/C 006/32)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise e.V., atstovaujama advokato B. Bittner
Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Freistaat Bayern
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė prašo:
1.
panaikinti 2016 m. liepos 5 d. sprendimą byloje T-167/15;
2.
pripažinti negaliojančiu Sąjungos prekių ženklą Nr. 010144392 „Neuschwanstein“;
3.
priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Skundžiamas sprendimas pažeidžia Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 7 straipsnio 1 dalies c punktą, 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir 52 straipsnio 1 dalies b punktą dėl šių priežasčių:
1.
Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad pavadinimas „Neuschwanstein“ yra geografinės kilmės nuoroda. Prieštaringai suformuluotame skundžiamo sprendimo 27 punkte nurodyta, kad nors įmanoma nustatyti Noišvanšteino pilies geografinę padėtį, tai nėra „geografinė vieta“, nes pagrindinė tokios vietos paskirtis yra kultūros paveldo apsauga, o ne suvenyrų gamyba ar prekyba arba paslaugų teikimas. Tačiau geografinės vietos „pagrindinė paskirtis“ neturi jokios reikšmės taikant absoliutų atsisakymo registruoti kilmės nuorodą pagrindą. Noišvanšteino pilies padėtį galima aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti ir, priešingai nei manė Bendrasis Teismas, ši pilis skiriasi nuo įprasto muziejaus, kuris apibūdinamas atsižvelgiant į jame esančius eksponatus; skirtingai nuo Noišvanšteino pilies, tokius eksponatus galima perkelti į kitą vietą.
Suinteresuotoji visuomenė neanalizuos pilies pavadinimo kaip reiškiančio „naują gulbės akmenį“, kaip tai padaryta skundžiamame sprendime, bet susies šį išgalvotą pavadinimą išimtinai su visame pasaulyje žinoma pilimi. Todėl skundžiamas sprendimas prieštarauja tam, ką, Teisingumo Teismas išdėstė Sprendime Chiemsee (2), nes atitinkama visuomenė sieja prekes, pažymėtas žymeniu „Neuschwanstein“, su Noišvanšteino pilimi, kuri yra visame pasaulyje žinomas turizmo centras. Taigi ši vieta neabejotinai gali paveikti vartotojų pomėgius dėl su ja susijusių teigiamų įspūdžių. Todėl šis žymuo, kaip geografinė nuoroda, negali būti saugomas. Egzistuoja bendras interesas neleisti monopolizuoti žinomų lankytinų vietų pavadinimų suteikiant jiems prekių ženklo apsaugą, bent jau kiek tai susiję su tradiciniais suvenyrais, kurie platinami ir perkami, kad primintų lankytą vietą. Tačiau skundžiamame sprendime nenagrinėtas prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų tinkamumas būti suvenyrais. Toks nagrinėjimas buvo būtinas ypač dėl to, kad ginčijamą prekių ženklą prašyta įregistruoti bendriniams pavadinimams, prie kurių taip pat priskiriami tradiciniai suvenyrai. Tai, kad nagrinėjamu atveju prekių ženklo paraišką pateikė Bavarijos žemė, nekeičia šių principų, kaip Teisingumo teismas pabrėžė Sprendime Monaco (3), nes federalinei žemei kaip pareiškėjai galioja tie patys principai, kaip ir kitiems rinkos dalyviams.
2.
Nepaisydamas ankstesnės teismo praktikos, Bendrasis Teismas dėl Bendrijos prekių ženklo reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto atsisakymo registruoti pagrindo, susijusio su skiriamojo požymio nebuvimu, padarė išvadą, kad atitinkama visuomenė manys, jog visos „Neuschwanstein“ ženklu pažymėtos prekės gaminamos, platinamos ar tiekiamos kontroliuojant Bavarijos žemei (skundžiamo sprendimo 43 punktas). Tačiau pirkėjai, perkantys prekes, kurios paprastai parduodamos šalia lankytinų vietų ir žymimos jų pavadinimais, niekaip nesieja šių pavadinimų su atitinkamos vietos savininku ir nesitiki, kad jis pats gamina ar platina prekes. Žymuo „Neuschwanstein“ skirtas tik priminti apie lankytą vietą ar suvenyro įsigijimo vietą. Atitinkamai asmenų kategorijai visai nesvarbu, kas pagamino prekę.
3.
Manytina, kad pareiškėja buvo nesąžininga, kaip tai suprantama pagal reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą, nes atitinkama visuomenė ir be abejonės pati pareiškėja prieš paduodama ginčijamo ES prekių ženklo registracijos paraišką žinojo, kad visai šalia Noišvanšteino pilies prekiaujama įvairiomis prekėmis, pažymėtomis šios pilies pavadinimu.
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).
(2) ECLI:EU:C:1999:230.
(3) ECLI:EU:T:2015:16.