FulLegal · İçtihat Detay

Almanya 26.09.2018 LT

EUR-Lex - 62016TJ0062 - LT

Avrupa Adalet Divanı

Karar Metni

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. rugsėjo 26 d. ( *1 )

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo PUMA paraiška – Ankstesni vaizdiniai tarptautiniai prekių ženklai PUMA – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis (dabar Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 5 dalis)“

Byloje T‑62/16

Puma SE, įsteigta Hercogenaurache (Vokietija), atstovaujama advokato P. González-Bueno Catalán de Ocón,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą A. Folliard-Monguiral ir D. Walicka,

atsakovę,

įstojusi į bylą šalis Bendrajame Teisme, kuriai leista pakeisti kitą procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalį,

Doosan Machine Tools Co. Ltd, įsteigta Seongsan-gu (Pietų Korėja), atstovaujama advokatų R. Böhm ir S. Overhage,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2015 m. gruodžio 4 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1052/2015-4), susijusio su protesto procedūra tarp Puma ir Doosan Infracore Co. Ltd,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai J. Schwarcz ir C. Iliopoulos (pranešėjas),

posėdžio sekretorius I. Dragan, administratorius,

susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2016 m. vasario 15 d.,

susipažinęs su EUIPO atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2016 m. gegužės 10 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2016 m. gegužės 17 d.,

atsižvelgęs į 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį leisti Doosan Machine Tools pakeisti Doosan Infracore,

atsižvelgęs į pasikeitusią Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį ir bylos paskyrimą ketvirtajai kolegijai,

įvykus 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

Ginčo aplinkybės

2012 m. lapkričio 27 d.Doosan Infracore Co. Ltd, kurią pakeitė įstojusi į bylą šalis Doosan Machine Tools Co. Ltd, pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (šis reglamentas buvo pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)) pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

Prekių ženklas, kurį prašyta įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:

Prekės, kurioms prašyta registracijos, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 7 klasės ir apibūdinamos taip: „Staklės; SVS (skaitmeninio valdymo skaičiuotuvu) staklės; mašininio apdorojimo centrai; tekinimo centrai; elektros išlydžio mašinos“.

Prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2013 m. sausio 17 d.Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 12/2013.

2013 m. balandžio 16 d. ieškovė Puma SE, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsniu (dabar – Reglamento Nr. 2017/1001 46 straipsnis), pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos visoms šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.

Protestas buvo grindžiamas šiais ankstesniais prekių ženklais:

–

ankstesniu vaizdiniu tarptautiniu prekių ženklu, kuris įregistruotas 1991 m. liepos 22 d. numeriu 582886; šio prekių ženklo registracija pratęsta iki 2021 m. liepos 22 d. ir galioja Vokietijoje, Austrijoje, Beniliukse, Bulgarijoje, Kipre, Danijoje, Ispanijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Čekijos Respublikoje, Rumunijoje, Jungtinėje Karalystėje, Slovakijoje ir Slovėnijoje; jis atrodo taip:

–

ankstesniu vaizdiniu tarptautiniu prekių ženklu, kuris įregistruotas 1978 m. balandžio 12 d. numeriu 437626; šio prekių ženklo registracija pratęsta iki 2028 m. balandžio 12 d. ir galioja Vokietijoje, Austrijoje, Beniliukse, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Čekijos Respublikoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje; jis atrodo taip:

Ankstesnis vaizdinis tarptautinis prekių ženklas Nr. 582886 skirtas 7, 18, 25 ir 28 klasių prekėms, kurios pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:

–

7 klasė: „Mašinos medienai, odai, plastikui apdirbti; siuvamosios mašinos, popieriaus mašinos, poliravimo mašinos (ne buitiniam naudojimui), presai (mašinos), skylių pramušimo staklės, galandimo ir šlifavimo mašinos, pramoninės pjaustymo mašinos, tekstilės mašinos, pakavimo mašinos, frezavimo mašinos; staklės; varikliai (ne antžeminėms transporto priemonėms); elektromagnetiniai sujungimai ir pavarų diržai (ne antžeminėms transporto priemonėms); mechaniškai veikiantys žemės ūkio prietaisai ir aparatai; žemės ūkio mašinos“;

–

18 klasė: „Gaminiai iš odos ir (arba) iš dirbtinės odos (priskirti prie šios klasės); rankinės ir dėklai, nepritaikyti prie prekių, kurioms sudėti jie skirti, taip pat smulkūs odos gaminiai, ypač piniginės, sulenkiamos piniginės, raktų dėklai; rankinės, portfeliai, krepšiai laikymo reikmėms ir pirkinių krepšiai, mokykliniai knygų krepšiai ir kuprinės, turistų krepšiai, kuprinės, maišeliai, rungtynėms skirti krepšiai, nešimo krepšiai ir krepšiai laikymo reikmėms bei kelioniniai krepšiai iš odos ir iš dirbtinės odos, iš sintetinių medžiagų, iš medžiagos ir tekstilės ar iš odos pakaitalų; kelioniniai lagaminai (odos gaminiai); antpetiniai diržai; gyvūnų odos; lagaminai ir kelioniniai krepšiai; kišeniniai įdėkliukai raktams iš odos arba odos pakaitalų; skėčiai, saulės skėčiai ir lazdos; botagai, balnojimo reikmenys; dviračių krepšiai“;

–

25 klasė: „Drabužiai, avalynė, galvos apdangalai; avalynės dalys ir detalės, padai, dirbtiniai padai ir platformos, batviršiai; avalynės priešslydžio įtaisai, apkaustai ir vinys; drabužių įdėklai, pasiūtos drabužių kišenės; korsetai; batai, šlepetės, įsispiriami bateliai ir šlepetės; gatava avalynė, miesto avalynė, sporto avalynė, laisvalaikio avalynė, atletikos avalynė, bėgimo bateliai, gimnastikos avalynė, maudymosi šlepetės ir fiziologinė avalynė (priskirta prie šios klasės), teniso bateliai; blauzdinės ir kojinės, odinės blauzdinės ir kojinės, tamprės, autai, ant batų dėvimos kojinės; sportiniai kostiumai, gimnastikos kelnaitės ir trikotažiniai marškinėliai, futbolo kelnaitės ir trikotažiniai marškinėliai, teniso marškiniai ir šortai, maudymosi ir paplūdimio drabužiai ir apranga, maudymosi glaudės ir kelnaitės bei maudymosi kostiumai, įskaitant dviejų dalių maudymosi kostiumėlius, sporto ir laisvalaikio drabužiai ir apranga (įskaitant trikotažinius ir iš džersio pagamintus drabužius ir aprangą), taip pat skirti fizinio rengimo, bėgiojimo ristele ar ištvermės bėgimo ir gimnastikos reikmėms, sportiniai bridžai ir kelnės, trikotažiniai marškiniai, megztiniai, marškinėliai, medvilniniai sportiniai megztiniai, teniso ir slidinėjimo drabužiai ir apranga; viršutiniai laisvalaikio drabužiai ir apranga, bet kokiam orui tinkantys viršutiniai drabužiai ir apranga, kojinės (kojinių gaminiai), futbolo puskojinės, pirštinės, įskaitant odines, taip pat pagamintas iš dirbtinės ar sintetinės odos, kepurės ir kepuraitės, galvajuostės, juostelės ant kaktos ir juostelės prakaitui sulaikyti, juostos, skarelės, šalikai, movos; diržai, striukės su gobtuvu, neperšlampamos striukės su gobtuvu, bušlatai ir vandeniui nelaidūs drabužiai, paltai, palaidinės, švarkai ir švarkeliai, sijonai, bridžai ir kelnės, puloveriai ir suderinti kostiumai, sudaryti iš kelių viršutinių ir apatinių dalių; apatiniai baltiniai, pirštinės, skirtos lygumų slidinėjimui arba pasivaikščiojimams ir važiavimui dviračiu“;

–

28 klasė: „Žaidimai, žaislai, įskaitant miniatiūrinę avalynę ir miniatiūrinius kamuoliukus (kaip žaislai), kamuoliai; kūno treniravimo, gimnastikos ir sporto aparatai ir įranga (priskirti prie šios klasės); slidinėjimo, teniso ir žvejybos įranga; slidės, slidžių apkaustai, slidžių lazdos; slidžių apatinės dangos, slidžių antbriauniai; kamuoliai ir žaidimų aikštelių kamuoliai, įskaitant sportinius ir žaidimo kamuolius; svarmenys, rutuliai, diskai, ietys; teniso raketės, stalo teniso, badmintono, sieninio raketės, kriketo lazdos, golfo ir ledo ritulio lazdos; teniso kamuoliukai ir plunksninukai; riedučiai ir pačiūžos, su ratukais galimi naudoti batai, taip pat tvirtesniais padais; stalo teniso stalai; gimnastikos kuokelės, sportiniai lankai, sportiniai tinklai, vartų ir kamuolių tinklai; sportinės pirštinės (žaidimų priedai); lėlės, lėlių drabužiai, lėlių avalynė, kepurės ir kepuraitės lėlėms, lėlių diržai, lėlių prijuostės; kelių apsaugos, alkūnių apsaugos, kulkšnių apsaugos ir kojų apsaugos (sporto reikmėms); Kalėdų eglučių papuošalai; krepšiai sporto įrangai ir prietaisams, pritaikyti prie daiktų, kurie juose turi būti laikomi, golfo krepšiai, krepšiai ir dėžės teniso, stalo teniso, badmintono ir sieninio raketėms, kriketo lazdoms ir ledo ritulio lazdoms laikyti; su ratukais galimi naudoti batai, taip pat tvirtesniais padais“.

Ankstesnis vaizdinis tarptautinis prekių ženklas Nr. 437626 žymi 18, 25 ir 28 klasių prekes, kurios pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka šį aprašymą:

–

18 klasė: „Prekės iš odos ir dirbtinės odos, t. y. lagaminai ir kelioniniai krepšiai, krepšiai, kelioniniai krepšiai, ypač sporto prietaisams ir sportiniams drabužiams“;

–

25 klasė: „Drabužiai, įskaitant aulinius batus, įsispiriamus batelius, šlepetes, visų pirma sportui, laisvalaikiui ir fiziniams pratimams atlikti skirti sportiniai drabužiai ir avalynė“;

–

28 klasė: „Žaidimai, žaislai; įranga skirta fiziniams pratimams atlikti, gimnastikos ir sporto įranga, įskaitant sportinius kamuolius“.

Protestas, kiek jis susijęs su ankstesniu vaizdiniu tarptautiniu prekių ženklu Nr. 582886, grindžiamas pagrindais, išdėstytais Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) ir minėto reglamento 8 straipsnio 5 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 2017/1001 8 straipsnio 5 dalis), o protestas dėl ankstesnio vaizdinio tarptautinio prekių ženklo Nr. 437626 grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu.

2015 m. kovo 31 d. Protestų skyrius atmetė protestą. Viena vertus, Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu grindžiamą protestą jis atmetė todėl, kad, išskyrus 7 klasės prekes ir dalį 18, 25 ir 28 klasių prekių, kurių atžvilgiu ankstesnio vaizdinio tarptautinio prekių ženklo Nr. 582886 naudojimo ieškovė neįrodė, kitos minėtu prekių ženklu žymimos prekės nepanašios į prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimas prekes. Kita vertus, jis atmetė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi grindžiamą protestą dėl to, kad nebuvo įvykdyta viena iš minėto straipsnio taikymo sąlygų, nes ieškovė neįrodė tariamai gero ankstesnių prekių ženklų vardo.

2015 m. gegužės 28 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais (dabar – Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniai), pateikė EUIPO apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.

2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Pirma, protestą, pagrįstą Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu, ji atmetė dėl to, jog prekės, žymimos kiekvienu iš prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, yra nepanašios. Antra, Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi pagrįstą protestą ji atmetė dėl to, kad, nors prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumas labai didelis, atitinkama visuomenė šių prekių ženklų nesusietų, nes visiškai skiriasi prekės, atitinkamai žymimos kiekvienu iš minėtų ženklų, ir visuomenės, kurioms tos prekės skirtos, o jų skiriamasis požymis yra silpnas. Galiausiai ji nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad šiuo atveju dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimo būtų nesąžiningai pasinaudota ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu ar jų geru vardu arba jiems būtų pakenkta.

Šalių reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti ginčijamą sprendimą,

–

priteisti iš EUIPO ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį,

–

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti ieškinį,

–

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisės

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, ankstesnio prekių ženklo, kaip apibrėžta 2 dalyje, savininkui užprotestavus, prašomas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį ir turi būti registruojamas prekėms arba paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu, kalbant apie ankstesnį Bendrijos prekių ženklą, prašomas įregistruoti prekių ženklas turi gerą vardą Europos Sąjungoje arba, kalbant apie ankstesnį nacionalinį prekių ženklą, prašomas įregistruoti prekių ženklas turi gerą vardą toje valstybėje narėje ir jeigu nepagrįstai naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą būtų nesąžiningai naudojamasi ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba geru vardu arba jiems būtų pakenkta.

Nors pirmoji prekių ženklo funkcija yra kilmės nuorodos funkcija, kiekvienam prekių ženklui būdinga ekonominė vertė, kuri skiriasi nuo prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, ekonominės vertės. Todėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis užtikrina gerą vardą turinčio prekių ženklo apsaugą visų paraiškų įregistruoti tapačius ar panašius prekių ženklus, galinčius pakenkti jo reputacijai, atžvilgiu, net jeigu prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės nėra tapačios prekėms, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas (2007 m. kovo 22 d. Sprendimo Sigla / VRDT – Elleni Holding (VIPS), T‑215/03, EU:T:2007:93, 35 punktas ir 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Aktieselskabet af 21. november 2001 / OHMI – Parfums Givenchy (only givenchy), T‑586/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:722, 58 punktas).

Iš šios nuostatos teksto matyti, kad ji taikoma, kai tenkinamos trys sąlygos, t. y. pirma, prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, turi būti tapatūs arba panašūs, antra, ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, turi turėti gerą vardą ir, trečia, turi egzistuoti pavojus, kad dėl nepagrįsto prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimo bus nesąžiningai pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba jiems bus pakenkta. Kadangi šios sąlygos yra kumuliacinės, nesant nors vienos iš jų minėta nuostata netaikoma (žr. 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo VIPS, T‑215/03, EU:T:2007:93, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Pirma, dėl to, kad, nepagrįstai naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą būtų pakenkta ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui, pažymėtina, jog jam būtų pakenkta, jei ankstesnis prekių ženklas iš karto nebesiasocijuotų su prekėmis, kurioms jis įregistruotas ir naudojamas. Ši galimybė susijusi su ankstesnio prekių ženklo „atskiedimu“ ar „laipsnišku apkarpymu“, kurie pasireiškia jo išskirtinumo ir įtakos visuomenėje praradimu (žr. 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo VIPS, T‑215/03, EU:T:2007:93, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Antra, dėl to, kad nepagrįstai naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą būtų pakenkta ankstesnio prekių ženklo geram vardui, pažymėtina, jog jam būtų pakenkta, jei prekes ar paslaugas, žymimas prašomu įregistruoti prekių ženklu, visuomenė vertintų taip, kad sumažėtų ankstesnio prekių ženklo patrauklumas. Tokia žala dažniausiai gali atsirasti tada, kai minėtoms prekėms ar paslaugoms būdingas požymis arba savybė gali padaryti neigiamą įtaką gerą vardą turinčio ankstesnio prekių ženklo, kuris tapatus prašomam įregistruoti prekių ženklui arba panašus į jį, reputacijai (žr. 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo VIPS, T‑215/03, EU:T:2007:93, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Trečia, nesąžiningas naudojimasis ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba geru vardu, nepagrįstai naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą, apima atvejus, kai akivaizdžiai eksploatuojamas arba piktybiškai naudojamas garsus prekių ženklas arba kai bandoma pasinaudoti jo reputacija. Kitaip tariant, yra pavojus, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo reputacija arba juo perteikiamos savybės perkeliamos prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimoms prekėms, todėl prekyba jomis palengvėja dėl tokio susiejimo su gerą vardą turinčiu ankstesniu prekių ženklu (žr. 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo VIPS, T‑215/03, EU:T:2007:93, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Be to, pagal jurisprudenciją iš Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies išplaukia, kad trys joje numatyti pažeidimai padaromi dėl tam tikro ankstesnio ir vėlesnio prekių ženklų panašumo, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė šiuos prekių ženklus susieja, t. y. nustato tarp jų ryšį, nors jų ir nesupainioja (žr. šiuo klausimu 2012 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Bimbo / VRDT – Grupo Bimbo (GRUPO BIMBO), T‑357/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:696, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl tokio ryšio tarp prašomo įregistruoti prekių ženklo ir ankstesnio prekių ženklo buvimas visuomenės sąmonėje yra numanoma esminė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlyga (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimo Antartica / VRDT – Nasdaq Stock Market (nasdaq), T‑47/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:131, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Coca-Cola / VRDT – Mitico (Master), T‑480/12, EU:T:2014:1062, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Jeigu tokio ryšio visuomenė nenustato, naudojant vėlesnį prekių ženklą negali būti nesąžiningai pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu arba jiems pakenkta (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Japan Tobacco / VRDT, C‑136/08 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2009:282, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Iš jurisprudencijos matyti, kad ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, buvimas atitinkamos visuomenės sąmonėje turi būti vertinamas visapusiškai, atsižvelgiant į visus konkrečiam atvejui svarbius veiksnius, prie kurių priskiriamas prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnis, prekių arba paslaugų, kurioms skirti minėti prekių ženklai, pobūdis, įskaitant šių prekių arba paslaugų artimumo arba nepanašumo laipsnį, susijusi visuomenė, ankstesnio prekių ženklo gero vardo intensyvumas, skiriamojo požymio, kuris jam būdingas arba įgytas dėl naudojimo, laipsnis ir galimybės suklaidinti atitinkamą visuomenę buvimas (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655 41 ir 42 punktus; 2009 m. balandžio 30 d. Nutarties Japan Tobacco / VRDT, C‑136/08 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:282, 26 punktą ir 2012 m. liepos 6 d. Sprendimo Jackson International / VRDT – Royal Shakespeare (ROYAL SHAKESPEARE), T‑60/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:348, 21 punktą).

Atsižvelgiant į šias pirmines pastabas reikia išnagrinėti ieškovės pateiktus argumentus, kuriais ji grindžia vienintelį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

Ginčijamo sprendimo 32 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad labai mažai tikėtina, jog atitinkama visuomenė susies prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, nes kiekvienu iš jų žymimų prekių pobūdis visiškai skirtingas, neįmanoma sulyginti nagrinėjamų prekių ir jos skirtos visiškai kitokioms visuomenėms. Apeliacinės tarybos nuomone, minėti veiksniai nustelbia visus kitus nustatyti ryšį padedančius veiksnius, pavyzdžiui, didelį prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą arba tariamą labai gerą ankstesnių prekių ženklų vardą. Be to, ginčijamo sprendimo 35 punkte ji nusprendė, jog aplinkybė, kad specialistai gali apimti ir asmenis, kurie domisi drabužiais ir sportu, nepaneigia šio teiginio, nes, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių skirtumus, specialistai nenustatytų ryšio su jų pačiu sportine veikla ir laisvalaikiu, jei su prašomu įregistruoti prekių ženklu susidurtų naudodami juo pažymėtas 7 klasės prekes. Be to, ginčijamo sprendimo 36 punkte Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad ankstesniems prekių ženklams būdingas silpnas skiriamasis požymis taip pat pagrįstų jos išvadą dėl ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, nebuvimo. Be to, ginčijamo sprendimo 37 punkte ji padarė išvadą, jog kadangi atitinkama visuomenė nenustatytų ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą nebūtų galima nesąžiningai pasinaudoti ankstesnių prekių ženklų geru vardu arba skiriamuoju požymiu ir jiems pakenkti.

Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą savo analizėje, pagrįstoje Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi, kai padarė išvadą, kad atitinkama visuomenė nenustatytų ryšio su ankstesniais prekių ženklais, ir kai tvirtino, kad naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą nebūtų nesąžiningai pasinaudota ankstesnių prekių ženklų geru vardu arba skiriamuoju požymiu. Iš tiesų ji teigia, kad Apeliacinės tarybos vertinimas, pagal kurį atitinkama visuomenė nenustatytų jokio ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, yra klaidingas, nes prekės ir paslaugos, kurioms atitinkamai skirti kiekvienas iš minėtų prekių ženklų, skiriasi. Ieškovė iš esmės teigia, kad nėra svarbu, jog nagrinėjamos prekės nėra panašios, nes prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, labai panašūs ir ankstesni prekių ženklai turi išskirtinai gerą vardą. Taigi, anot ieškovės, Apeliacinė taryba neskyrė reikiamo dėmesio kitiems veiksniams, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, t. y. labai dideliam minėtų prekių ženklų panašumui, ankstesnių prekių ženklų gero vardo stiprumui ir skiriamojo požymio laipsniui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, ir į visuomenių, atitinkamai susijusių su kiekvienu iš prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, sutapimą, ji mano, kad visi vartotojai, įskaitant ir specialistus, sąmonėje iš karto susietų prašomą įregistruoti prekių ženklą su ankstesniais prekių ženklais.

EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

EUIPO tvirtina, kad vertindama ryšį tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, Apeliacinė taryba atsižvelgė į kitus veiksnius, pavyzdžiui, į ankstesniems prekių ženklams būdingą silpną skiriamąjį požymį ir ieškovės nurodytą gerą vardą, t. y. labai gerą vardą.

Be to, EUIPO ir įstojusi į bylą šalis mano, kad Apeliacinės tarybos vertinimas, susijęs su ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, nebuvimu, yra visiškai pagrįstas, nes visuomenės ir prekės, kurioms atitinkamai skirti kiekvienas iš minėtų prekių ženklų, yra visiškai skirtingos.

Dėl atitinkamos visuomenės

Reikia pažymėti, kad, taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, būtina, kaip ir taikant to paties straipsnio 1 dalį, iš anksto apibrėžti atitinkamą visuomenę. Konkrečiau kalbant, pagal šią visuomenę turi būti vertinamas prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumas, galimas ankstesnių prekių ženklų geras vardas, prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ryšys ir pagaliau tai, ar buvo pakenkta ankstesnių prekių ženklų geram vardui arba skiriamajam požymiui arba ar buvo nesąžiningai pasinaudota minėtų prekių ženklų geru vardu arba skiriamuoju požymiu.

Pagal jurisprudenciją visuomenė, į kurią reikia atsižvelgti vertinant vieną iš Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje nurodytų žalos rūšių, skiriasi pagal tai, kokią žalos rūšį nurodė ankstesnio prekių ženklo savininkas. Taigi atitinkama visuomenė, pagal kurią turi būti atliktas vertinimas, kai kalbama apie nesąžiningą naudojimąsi ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu, yra vidutinis prekių arba paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti vėlesnį prekių ženklą, vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 12 d. Sprendimo Antartica / VRDT, C‑320/07 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2009:146, 46–48 punktus). Tačiau, kai kalbama apie kenkimą ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui arba geram vardui, visuomenę, pagal kurią turi būti atliktas vertinimas, sudaro vidutiniai prekių arba paslaugų, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas, vartotojai, kurie pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 35 punktą).

Ginčijamo sprendimo 32 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad visuomenės, kurioms atitinkamai skirtos prekės, žymimos prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, yra visiškai skirtingos. Iš tiesų, ginčijamo sprendimo 33 punkte ji laikėsi nuomonės, kad visuomenė, kuriai skirtos prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos 7 klasės prekės, sudaryta iš „daug specialių techninių žinių turinčių specialistų, vykdančių veikla sektoriuje, visiškai nesusijusiame su drabužių ir sporto prekių, kurių atžvilgiu ankstesni prekių ženklai laikomi turinčiais gerą vardą, gamyba“. Be to, ginčijamo sprendimo 34 punkte ji pažymėjo, kad visuomenė, kuriai skirtos ankstesniais prekių ženklais žymimos prekės, yra plačioji visuomenė, sudaryta iš vidutinių vartotojų, kuriems minėtais prekių ženklais pažymėtų prekių reikia tam, kad „galėtų apsirengti ir pasiruošti sportuoti arba užsiimti laisvalaikio veikla“. Be to, ginčijamo sprendimo 32 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad labai mažai tikėtina, jog atitinkama visuomenė susies prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas. Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 35 punkte ji nurodė, kad „tai, jog prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, priskiriami prie tokių skirtingų rinkų, trukdo vartotojui galvoti apie drabužiams ir sporto prekėms skirtus ankstesnius prekių ženklus tada, kai jis susiduria su prekių ženklu, kurį prašoma įregistruoti ginčijamoms mašinoms; šio tvirtinimo nekeičia tai, kad specialių žinių turinti visuomenė, kuriai skirtos ginčijamos prekės, gali apimti ir drabužiais bei sportu besidominčius asmenis; iš tikrųjų, ginčijamos prekės yra tokios nesusijusios, kad šie specialių žinių turintys asmenys nenustatytų ryšio su savo pačių sportine veikla ir laisvalaikiu, jeigu su prašomu įregistruoti prekių ženklu susidurtų savo profesinėje veikloje naudodami prie 7 klasės priskiriamas ginčijamas prekes“.

Pirma, ieškovė iš esmės tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 31 ir 32 punktuose Apeliacinė taryba neapibrėžė „atitinkamos visuomenės“, pagal kurią turi būti vertinamas, pirma, pakenkimas ankstesnių prekių ženklų geram vardui arba skiriamajam požymiui ir, antra, nesąžiningas naudojimasis minėtų prekių ženklų skiriamuoju požymiu arba geru vardu.

EUIPO ginčija ieškovės argumentus. Ji mano, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė „tiek į plačiąją visuomenę, sudarytą iš vidutinių vartotojų, kuriems reikia prekių, kurių atžvilgiu ankstesni prekių ženklai tariamai turi gerą vardą, tiek ir į specialių žinių turinčią visuomenę, kuriai skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas“. Įstojusi į bylą šalis nepateikė argumentų šiuo klausimu.

Visų pirmą iš ginčijamo sprendimo 32–35 punktų matyti (žr. šio sprendimo 33 punktą), kad Apeliacinė taryba aiškiai apibrėžė atitinkamas visuomenes, kurioms skirtos prekės, atitinkamai žymimos kiekvienu iš prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ir pažymėjo, kad jų savybės visiškai skirtingos.

Iš ginčijamo sprendimo 35 punkto matyti, kad Apeliacinė taryba nagrinėjo, ar ryšys tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, yra tiek visuomenės, kuriai skirtos prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės, tiek ir visuomenės, kuriai skirtos ankstesniais prekių ženklais žymimos prekės, sąmonėje.

Pagaliau reikia priminti, kad ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, buvimas atitinkamos visuomenės sąmonėje yra numanoma esminė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlyga (šiuo klausimu žr. 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimo nasdaq, T‑47/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:131, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Master, T‑480/12, EU:T:2014:1062, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudeciją). Kadangi ginčijamo sprendimo 37 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, jog neįvykdyta vienos iš žalos rūšių, nurodytų Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje, buvimo išankstinė sąlyga, t. y. nėra ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ji neprivalėjo nagrinėti, ar šiuo atveju buvo nustatytas nesąžiningas naudojimasis ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba ar buvo pakenkta minėtų prekių ženklų geram vardui arba skiriamajam požymiui. Be to, tik siekdama išsamumo Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 37 ir 40 punktuose nurodė, kad ieškovė nepateikė prima facie įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, jog naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą būtų nesąžiningai naudojamasi ankstesnių prekių ženklų geru vardu ar skiriamuoju požymiu arba jiems būtų kenkiama.

Be to, iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į atitinkamą visuomenę, į kurią reikėtų atsižvelgti nagrinėjant vieną iš Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje nurodytų žalos rūšių.

Taigi reikia atmesti ieškovės pateiktą argumentų grupę.

Antra, ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, kad ši nusprendė, jog visuomenės, kurioms atitinkamai skirtos kiekvienu iš prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės, skiriasi, net jeigu, jos nuomone, jos iš dalies sutampa. Iš tiesų ji mano, kad bet kokios rūšies visuomenę, net ir turinčią specialių žinių, sudaro vartotojai, suinteresuoti ankstesniais prekių ženklais žymimomis prekėmis.

Tačiau EUIPO ir įstojusi į bylą šalis nurodo, kad atitinkamos visuomenės nesutampa.

Šiuo klausimu primintina, kad visuomenė, suinteresuota vienu iš nurodytų prekių ženklų, sudaryta iš prekių ir paslaugų, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas arba kurioms tam tikrais atvejais jį prašoma įregistruoti, vidutinių vartotojų, kurie yra pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 34 punktą).

Ginčijamo sprendimo 33 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad, atsižvelgiant į prekių, žymimų prašomu įregistruoti prekių ženklu, pobūdį, jos skirtos specialių žinių turinčiai visuomenei, t. y. konkrečiai vartotojų, susiduriančių su šiomis prekėmis savo profesinėje veikloje, kategorijai. Be to, ginčijamo sprendimo 34 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prekės, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, skirtos plačiajai visuomenei. Todėl ginčijamo sprendimo 32 punkte ji iš esmės teisingai nusprendė, kad skiriasi visuomenės, kurioms atitinkamai skirtos prekės, žymimos kiekvienu iš prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas (pagal analogiją žr. 2015 m. gegužės 19 d. Sprendimo Swatch/VRDT – Panavision Europe (SWATCHBALL), T‑71/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:293, 31 punktą ir 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Éditions Quo Vadis / VRDT – Gómez Hernández (QUO VADIS), T‑517/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:816, 32 punktą).

Taip pat pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 35 punkte Apeliacinė taryba nurodė, jog aplinkybė, kad specialių žinių turinti visuomenė, kuriai skirtos prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės, gali apimti ir drabužiais ir sportu besidominčius asmenis, nekeičia išvados, jog tokia visuomenė nesusietų savo sportinės veiklos ir laisvalaikio su prašomu įregistruoti prekių ženklu tada, kai savo profesinėje veikloje naudotų šiuo prekių ženklu žymimas prekes.

Taigi, priešingai, nei tvirtina ieškovė, iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad atlikdama analizę Apeliacinė taryba neatsižvelgė į galimo suinteresuotųjų visuomenių dalinio sutapimo galimybę. Nors negalima atmesti, kad tam tikromis aplinkybėmis visuomenės, kurioms skirtos prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės, gali iš dalies sutapti (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 29 d. Sprendimo You-Q / VRDT – Apple Corps (BEATLE), T‑369/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:177, 53 punktą) ir kad specialių žinių turinti visuomenė gali žinoti ankstesnį prekių ženklą, kuriuo žymimos plačiajai visuomenei skirtos prekės arba paslaugos, to nepakanka, kad būtų įrodyta, jog ši specialių žinių turinti visuomenė nustatys ryšį tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 19 d. Sprendimo SWATCHBALL, T‑71/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:293, 32 punktą).

Taigi reikia atmeti ieškovės pateiktą argumentų grupę.

Trečia, reikia atmesti per posėdį pateiktą ieškovės argumentą, kad, pirma, „„atskiedimo“ atveju atitinkama visuomenė sudaryta iš prekių ir paslaugų, dėl kurių pateikta paraiška, vidutinių vartotojų“ ir, antra, „parazitavimo“ atveju atitinkama visuomenė sudaryta iš prekių ir paslaugų, kurių atžvilgiu ankstesnis prekių ženklas turi gerą vardą, vidutinių vartotojų“.

Iš tiesų, pirmiau nurodytas tvirtinimas pateiktas neatsižvelgus į šio sprendimo 32 punkte primintą jurisprudenciją, pagal kurią, viena vertus, atitinkama visuomenė, kurios atžvilgiu turi būti vertinamas tariamas nesąžiningas naudojimasis ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu arba geru vardu, sudaryta iš prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų prekių vidutinių vartotojų ir, kita vertus, atitinkama visuomenė, pagal kurią reikia vertinti pakenkimą ankstesnio prekių ženklo geram vardui arba skiriamajam požymiui, sudaryta iš prekių, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas, vidutinių vartotojų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visas ieškovės pateiktas argumentų grupes ir pritarti šio sprendimo 33 punkte pateiktai atitinkamų visuomenių, kurioms atitinkamai skirtos kiekvienu iš prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės, apibrėžčiai, kuri nėra klaidinga.

Dėl prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo

Ginčijamo sprendimo 26 ir 42 punktuose Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, labai panašūs.

Ieškovė šio vertinimo neginčija.

Įstojusi į bylą šalis pripažįsta, kad esama tam tikro prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo, tačiau tvirtina, kad jie užrašyti aiškiai skirtingais šriftais.

Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, sudaryti iš panašiu šriftu užrašyto žodinio elemento „puma“ ir todėl yra labai panašūs (žr. ginčijamo sprendimo 26, 42 ir 43 punktus).

Be to, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo šiuo atveju negali paneigti tai, jog ankstesniame vaizdiniame tarptautiniame prekių ženkle Nr. 582886 yra vaizdinis elementas, vaizduojantis kačių šeimos gyvūną, kuris galėtų būti laikomas puma, darančia šuolį iš dešinės į kairę virš paskutinės žodžio „puma“ dalies (žr. ginčijamo sprendimo 26 punktą).

Todėl reikia pritarti Apeliacinės tarybos vertinimui, jog prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra labai panašūs.

Dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo

Prekių ženklo geras vardas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė, sudaryta iš prekių ar paslaugų, kurioms šis prekių ženklas registruotas, vidutinių vartotojų, kurie yra pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs (žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Primintina, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje nepateikta gero vardo apibrėžtis. Tačiau iš suformuotos jurisprudencijos dėl 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92) 5 straipsnio 2 dalies, kurios norminis turinys iš esmės tapatus Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies norminiam turiniui, išaiškinimo matyti, jog tam, kad būtų patenkinta su geru vardu susijusi sąlyga, ankstesnį prekių ženklą turi žinoti didelė dalis visuomenės, kuriai skirtos šiuo prekių ženklu pažymėtos prekės arba paslaugos (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 6 d. Sprendimo Aktieselskabet af 21. november 2001 / VRDT – TDK Kabushiki Kaisha (TDK), T‑477/04, EU:T:2007:35, 48 punktą ir 2016 m. spalio 28 d. Sprendimo Unicorn / EUIPO – Mercilink Equipment Leasing (UNICORN-čerpací stanice), T‑123/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:642, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad Protestų skyrius atmetė protestą tiek, kiek jis grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi, ir nusprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ankstesni prekių ženklai yra įgiję gerą vardą.

Savo ruožtu Apeliacinė taryba neįvertino įrodymų ir rėmėsi prielaida, kad egzistuoja ieškovės nurodytas geras vardas. Iš esmės ji manė, kad protestas, grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi, bet kuriuo atveju turi būti atmestas dėl to, kad atitinkamos visuomenės sąmonėje prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra nesusiję.

Ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl to, kad ji „nepateikė aiškios ir nedviprasmiškos išvados“ dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo. Konkrečiai ji iš esmės tvirtina, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į jos teiginį dėl išskirtinai gero ankstesnių prekių ženklų vardo.

Per teismo posėdį ieškovė pakartojo mananti, kad Apeliacinė taryba netinkamai atsižvelgė į ankstesnių prekių ženklų gero vardo laipsnį, ir priminė, jog stebint sporto renginį neįmanoma nesusidurti su minėtais prekių ženklais, kurie remia, be kita ko, didžiausias Europos futbolo komandas ir yra siejami su žinomiausiais sportininkais.

EUIPO ginčija ieškovės argumentus. Ji teigia, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į nurodytą gerą vardą. Be to, atsakydama į per posėdį pateiktą Bendrojo Teismo klausimą, EUIPO, pirma, tvirtino, kad Apeliacinė taryba galutinai nusprendė, jog ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą, ir, antra, darė nuorodą į tai, ką šiuo klausimu buvo nurodžiusi savo atsakymo į ieškinį 33 ir 34 punktuose.

Iš pradžių reikia pažymėti, kad atsakymo į ieškinį 34 punkte EUIPO nurodė, jog, atlikdama analizę pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, „Apeliacinė taryba darė prielaidą, kad egzistuoja nurodytas geras vardas, todėl minėtą analizę atliko remdamasi principu, kad ankstesni prekių ženklai turi reikšmingą gerą vardą, t. y. labai gerą vardą“.

Įstojusi į bylą šalis iš esmės tvirtina, kad Apeliacinė taryba nepriėjo prie išvados dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo. Be to, per posėdį ji nurodė, jog nėra aišku, ar Apeliacinė taryba priėmė galutinę poziciją šiuo klausimu.

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad ankstesnio prekių ženklo arba ankstesnių prekių ženklų geras vardas ir, be kita ko, jo stiprumas, kaip viena iš kumuliacinių Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų, yra veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgta vertinant tai, ar visuomenė susietų ankstesnius prekių ženklus ir prašomą įregistruoti prekių ženklą, ir galimybę, kad viena iš trijų toje pačioje nuostatoje nurodytų žalos rūšių bus padaryta (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 42 punktą ir 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Specsavers International Healthcare ir kt., C‑252/12, EU:C:2013:497, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Ankstesnių prekių ženklų gero vardo buvimo vertinimas yra būtinas etapas siekiant išsiaiškinti, ar taikytina Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis. Todėl, norint taikyti minėtą straipsnį, būtina galutinė išvada dėl tokio gero vardo buvimo arba nebuvimo, o tai iš principo reiškia, kad galimo šio straipsnio taikymo analizė negali būti atliekama remiantis neaiškia prielaida, t. y. prielaida, kuri nepagrįsta konkretaus stiprumo gero vardo pripažinimu (2015 m. spalio 2 d. Sprendimo The Tea Board / VRDT – Delta Lingerie (Darjeeling collection de lingerie), T‑625/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:742, 82 punktas).

Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba nesirėmė tokia neaiškia prielaida. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 27 ir 32 punktų, atlikdama analizę ji rėmėsi tvirtinimu, kad ankstesni prekių ženklai turi labai gerą vardą.

Viena vertus, reikia pažymėti, kad, nusprendusi remtis tokiu tvirtinimu, Apeliacinė taryba konkrečiai nenagrinėjo, ar ieškovė pakankamai įrodė ankstesnių prekių ženklų gerą vardą ir jo stiprumo laipsnį. Be to, Apeliacinė taryba aiškiai pripažino, kad toks patikrinimas nebuvo atliktas, ir ginčijamo sprendimo 27 punkte nurodė, jog ji neįvertino įrodymų šiuo klausimu ir tik rėmėsi prielaida, kad nurodytas geras vardas egzistuoja. Šiuo klausimu pažymėtina, kad EUIPO negali priekaištauti ieškovei dėl to, kad Apeliacinei tarybai ji neįrodė gero vardo, kurį žino ne tik ankstesniais prekių ženklais suinteresuota visuomenė, egzistavimo.

Kita vertus, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei tvirtina EUIPO, nors Apeliacinė taryba nurodė, kad ji savo analizę grindė prielaida, jog egzistuoja ieškovės nurodytas geras vardas, ji tinkamai neatsižvelgė į tokio gero vardo stiprumą. Iš tiesų, iš bylos medžiagos matyti, kad EUIPO instancijose ieškovė, visų pirma, savo 2014 m. kovo 7 d. pastabų, pateiktų protestui pagrįsti, 2 ir paskesniuose punktuose rėmėsi prestižinio prekių ženklo, kuriam būdinga labai gera reputacija, buvimu. Priešingai, nei tvirtino Apeliacinė taryba, ji nurodė ne tik labai gerą vardą. Ieškovė nurodė, kad ankstesnių prekių ženklų gerą vardą žino ne tik visuomenė, kuriai skirtos minėtais prekių ženklais žymimos prekės, ir kad todėl ji gali apimti ir specialių žinių turinčią visuomenę, kuriai skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas (žr., be kita ko, ieškovės pastabų, kuriomis ji grindė savo 2014 m. kovo 7 d. protestą, 2.3 punktą).

Pagrindinis argumentas, kuriuo Apeliacinė taryba nusprendė grįsti savo vertinimą dėl galimo pakenkimo, nurodyto Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje, yra neteisingas.

Dėl ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio

Ginčijamo sprendimo 36 punkte Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad ankstesniems prekių ženklams būdingas silpnas skiriamasis požymis.

Ieškovė tvirtina priešingai, kad tiek įgytas dėl naudojimo, tiek ir būdingas ankstesnių prekių ženklų skiriamasis požymis yra labai ryškus.

Pirmiausia iš jurisprudencijos matyti, kad prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė, sudaryta iš prekių ar paslaugų, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas, vidutinių vartotojų, kurie yra pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs (žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Pirma, dėl ankstesniems prekių ženklams būdingo skiriamojo požymio primintina, kad pagal jurisprudenciją prekių ženklo išskirtinumo lygis turi būti vertinamas atsižvelgiant į prekes, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas (šiuo klausimu žr. 1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, EU:C:1999:323, 22 punktą; taip pat pagal analogiją žr. 2004 m. vasario 12 d. Sprendimo Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, EU:C:2004:86, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad, vertinant prekių ženklo skiriamąjį požymį juo žymimų prekių atžvilgiu, nesvarbu, kad tas pats prekių ženklas gali būti laikomas apibūdinančiu kitas prekes (šiuo klausimu žr. 2004 m. vasario 12 d. Sprendimo Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, EU:C:2004:86, 77 punktą).

Iš to išplaukia, kad bet kokia užuomina apie tai, jog prekių ženklas apibūdina kitas prekes arba paslaugas nei tas, kurios žymimos šiuo prekių ženklu, nepagrindžia jo skiriamojo požymio susilpnėjimo.

Šiuo atveju reikia konstatuoti, jog Apeliacinė taryba nenustatė, kad prekės, žymimos ankstesniais prekių ženklais, kurių naudojimą ieškovė įrodė, galėjo būti laikomos pasižyminčiomis jėga ir galia ir kad todėl žodis „puma“ buvo užuomina į minėtų prekių savybes. Iš tiesų, ginčijamo sprendimo 36 punkte ji tik nurodė, kad žodinis elementas „puma“ reiškia didelį kačių šeimos gyvūną, pasižymintį jėga ir galia, todėl juo daroma užuomina į visų rūšių prekes, pasižyminčias šiomis savybėmis (žr. ginčijamo sprendimo 36 punktą).

Pagal šio sprendimo 75 punkte nurodytą jurisprudenciją manytina, kad Apeliacinės tarybos vertinimas, susijęs su silpnu ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu, yra klaidingas.

Be to, reikia atmesti ieškovės argumentą, kad labai stiprus ankstesnių prekių ženklų skiriamasis požymis atsiranda dėl simbolių, kuriais užrašytas jų žodinis elementas „puma“, kurį sudaro trys didžiosios ir viena mažoji raidė, unikalaus šrifto.

Iš tiesų vaizdiniai ankstesnių prekių ženklų elementai, pavyzdžiui, simbolių šriftas ir mažoji „m“, vos pastebimi, todėl vien dėl jų šie prekių ženklai neįgyja ryškaus skiriamojo požymio (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2006 m. kovo 15 d. Sprendimo Athinaiki Oikogeniaki Artopoiia / VRDT – Ferrero (FERRÓ), T‑35/04, EU:T:2006:82, 56 punktą ir 2016 m. spalio 27 d. Sprendimo Caffè Nero Group / EUIPO (CAFFÈ NERO), T‑37/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:634, 42 punktą).

Antra, Protestų skyriuje ir Apeliacinėje taryboje ieškovė rėmėsi skiriamuoju požymiu, kurį ankstesni prekių ženklai įgijo dėl jų naudojimo.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime neatliktas joks tariamo skiriamojo požymio, kurį ankstesni prekių ženklai įgijo dėl naudojimo, vertinimas.

Tačiau apeliacinės tarybos neprivalo motyvuodamos sprendimus, kuriuos jos turi priimti, nuspręsti dėl visų argumentų, kuriais suinteresuotieji asmenys remiasi per jų vykdomas procedūras. Pakanka, kad, atsižvelgdamos į sprendimo struktūrą, jos išdėstytų esminę reikšmę turinčius faktus ir teisinius argumentus (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Ugly / VRDT – Group Lottuss (COYOTE UGLY), T‑778/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:122, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Dėl Apeliacinės tarybos išvados, kad ankstesniems prekių ženklams būdingas silpnas skiriamasis požymis, pažymėtina, jog jai negali būti priekaištaujama dėl to, kad ji nenusprendė dėl skiriamojo požymio, kurį minėti prekių ženklai įgijo dėl naudojimo. Pagal jurisprudenciją, vertinant, ar yra ryšys tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, reikia atsižvelgti ne į ankstesniam prekių ženklui būdingo skiriamojo požymio laipsnį ir dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio laipsnį, bet tik į vieną iš jų (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655 42 punktą; 2009 m. balandžio 30 d. Nutarties Japan Tobacco / VRDT, C‑136/08 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:282, 26 punktą ir 2012 m. liepos 6 d. Sprendimo ROYAL SHAKESPEARE, T‑60/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:348, 21 punktą).

Iš to, kas išdėstyta 68–71, 77 ir 78 punktuose, matyti, kad Apeliacinė taryba, pirma, tinkamai neatsižvelgė į gero vardo, kurį nurodė ieškovė, laipsnį ir, antra, neteisingai įvertino ankstesniems prekių ženklams būdingo skiriamojo požymio laipsnį, kai nagrinėjo, ar atitinkamos visuomenės sąmonėje egzistuoja ryšys tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas.

Tačiau reikėtų priminti, kad ankstesnių prekių ženklų gero vardo stiprumas ir būdingo arba dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio laipsnis gali turėti didelę įtaką vertinant, ar yra ryšys tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas.

Pagal jurisprudenciją, kai kurie prekių ženklai gali būti įgiję tokį gerą vardą, kad jį gali žinoti ne tik visuomenė, suinteresuota prekėmis ar paslaugomis, kurioms šie prekių ženklai registruoti. Tokioje situacijoje visuomenė, suinteresuota prekėmis ar paslaugomis, kurioms registruotas vėlesnis prekių ženklas, sulygins prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, net jeigu ji visiškai skirsis nuo visuomenės, suinteresuotos prekėmis ar paslaugomis, kurioms registruotas ankstesnis prekių ženklas (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 51 ir 52 punktus).

Taigi, jeigu visuomenė, kuri suinteresuota prekėmis, žymimomis ankstesniu prekių ženklu, ir visuomenė, kuri suinteresuota prekėmis, žymimomis prašomu įregistruoti prekių ženklu, skiriasi, gali prireikti atsižvelgti į ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumą tam, kad būtų nustatyta, ar šį gerą vardą žino ne tik šiuo prekių ženklu suinteresuota visuomenė (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 51–53 punktus).

Todėl nagrinėjamu atveju, net jei nėra tiesioginio ryšio tarp prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių, kurios nepanašios, kaip nusprendė Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 32 punkte, išvada dėl ankstesnių prekių ženklų siejimosi buvo įmanoma, jeigu Apeliacinė taryba būtų tinkamai atsižvelgusi į ieškovės nurodytą gero vardo laipsnį. Taigi net jeigu visuomenės, kurioms atitinkamai skirtos prekės, žymimos kiekvienu iš prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, nesutampa dėl to, kad atitinkamos prekės skiriasi, negalima atmesti, kad galėjo būti nustatytas prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, artimumas dėl jų didelio panašumo (žr. šiuo klausimu 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 51–53 punktus).

Be to, remiantis jurisprudencija, kuo stipresnis ankstesniam prekių ženklui būdingas arba ar dėl jo naudojimo įgytas skiriamasis požymis, tuo labiau tikėtina, kad, susidūrusi su tapačiu arba panašiu vėlesniu prekių ženklu, atitinkama visuomenė prisimins minėtą ankstesnį prekių ženklą (žr. šiuo klausimu 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 54 punktą).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad klaidinga Apeliacinės tarybos išvada, jog atitinkamos visuomenės sąmonėje nėra jokio ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, nes ji nepagrįsta teisingu visų svarbių bylos veiksnių vertinimu.

Pirmiau minėtos išvados negali paneigti EUIPO išdėstyti argumentai.

Pirma, kaip ir Apeliacinė taryba (žr. ginčijamo sprendimo 35 punktą), EUIPO nurodo, kad nagrinėjamos prekės yra tokios nesusijusios, kad specialistai, kuriems skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, nenustatytų ryšio su savo sportine veikla ir laisvalaikiu, jei su prašomu įregistruoti prekių ženklu susidurtų naudodami prekes, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, savo profesinėje veikloje.

Šiuo klausimu primintina, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje numatyta žala, jeigu ji atsiranda, yra tam tikro ankstesnio prekių ženklo ir vėlesnio prekių ženklo panašumo laipsnio, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė susieja šiuos du prekių ženklus, t. y. nustato tarp jų ryšį, nors jų ir nesupainioja, pasekmė (žr. 2012 m. gruodžio 14 d. Sprendimo GRUPO BIMBO, T‑357/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:696, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Taigi ryšys, kurį visuomenė, suinteresuota prašomu įregistruoti prekių ženklu, galėtų nustatyti tarp, viena, minėto prekių ženklo ir, antra, savo sportinės veiklos ir laisvalaikio, yra nesvarbus vertinant, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas atitinkamos visuomenės sąmonėje siejasi su ankstesniu prekių ženklu (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, EU:C:2008:655, 60 punktą).

Todėl EUIPO argumentą reikia atmesti.

Antra, EUIPO tvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Nutartyje Arnoldo Mondadori Editore / VRDT (C‑548/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:624) Teisingumo Teismas konstatavo, kad ryšio tarp dviejų prekių ženklų nėra, jei visiškai nieko bendra neturi labai skirtingų ekonominių sektorių prekės ir paslaugos. EUIPO nuomone, tuos pačius argumentus Bendrasis Teismas taikė 2015 m. gegužės 19 d. Sprendime SWATCHBALL (T‑71/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:293) ir 2015 m. spalio 29 d. Sprendime Éditions Quo Vadis / VRDT – Gómez Hernández (QUO VADIS) (T‑517/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:816).

Viena vertus, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje aiškiai numatyta situacija, kai protestas pateiktas dėl paraiškos įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą prekėms ar paslaugoms, kurios nepanašios į prekes ar paslaugas, žymimas ankstesniu prekių ženklu.

Taigi Teisingumo Teismas nurodė, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis aiškiai taikoma tiems atvejams, kai prekės ar paslaugos nepanašios (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Waterford Wedgwood / Assembled Investments (Proprietary), C‑398/07 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2009:288, 34 punktą).

100

Prekių, atitinkamai žymimų prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, nepanašumas nėra tas veiksnys, kurio pakaktų minėtų prekių ženklų ryšiui paneigti, nes, kaip buvo minėta, jis turi būti vertinamas visapusiškai, t. y. atsižvelgiant į visas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (žr. 24 punktą).

101

Kita vertus, šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nagrinėtos EUIPO nurodytuose nutartyje ir sprendimuose. Iš tiesų byloje, kurioje priimta 2015 m. rugsėjo 17 d. Nutartis Arnoldo Mondadori Editore / VRDT (C‑548/14 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:624), ankstesnis prekių ženklas neturėjo labai gero vardo, o šiuo atveju daroma prielaida, kad ankstesni prekių ženklai turi bent jau labai gerą vardą. Be to, byloje, kurioje buvo priimtas 2015 m. spalio 29 d. Sprendimas „QUO VADIS“ (T‑517/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:816), ankstesnio prekių ženklo geras vardas buvo vidutinis. 2015 m. gegužės 19 d. Sprendime SWATCHBALL (T‑71/14, nepaskelbtas Rink.,EU:T:2015:293) Bendrasis Teismas nusprendė, jog, nepaisant išskirtinai gero vardo, nėra ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, nes mažai tikėtina, kad prekes, kurioms skirti kiekvienas iš šių prekių ženklų, atitinkama visuomenė ras tose pačiose parduotuvėse ir kad ji manys, jog tai yra vienos prekės, nors ten iš tikrųjų bus kitos prekės (2015 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo SWATCHBALL, T‑71/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:293, 32 punktas). Tačiau šis pagrindas, kuriuo iš tiesų siekiama atmesti nesąžiningo naudojimosi ankstesnio prekių ženklo geru vardu ar skiriamuoju požymiu buvimą, neturėtų daryti įtakos nagrinėjimui, ar atitinkamos visuomenės sąmonėje egzistuoja ryšys tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas.

102

Todėl EUIPO argumentą reikia atmesti.

103

Pagaliau reikia priminti, kad ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, buvimas atitinkamos visuomenės sąmonėje yra esminė sąlyga taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį (žr. 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimo nasdaq, T‑47/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:131, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Master, T‑480/12, EU:T:2014:1062, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

104

Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 85 punkte primintas klaidas, kurias Apeliacinė taryba padarė, kai vertino, ar yra ryšys tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, reikia panaikinti ginčijamą sprendimą ir nereikia nagrinėti kitų ieškovės nurodytų argumentų grupių.

105

Apeliacinė taryba turės iš naujo išnagrinėti argumentus dėl ryšio tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, buvimo, ieškovės pateiktus apeliacijoje dėl Protestų skyriaus sprendimo. Šiuo tikslu ji iš pradžių turės suformuluoti galutinę išvadą, viena vertus, dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo buvimo ir prireikus dėl jo stiprumo ir, kita vertus, dėl ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio laipsnio.

106

Jeigu Apeliacinė taryba prieina prie galutinės išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ryšys tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ji turi išnagrinėti, ar ieškovė pakankamai įrodė, jog egzistuoja viena iš žalos rūšių, nurodytų Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje. Šiuo tikslu ji turi atsižvelgti į ankstesnių prekių ženklų gero vardo ir ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio laipsnį. Kuo ryškesnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis ir kuo geresnis jo vardas, tuo lengviau gali būti pripažintas galimybės pakenkti ankstesniam prekių ženklui, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį, buvimas (žr. 2012 m. kovo 29 d. Sprendimo BEATLE, T‑369/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:177, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, ji turi atsižvelgti į tai, kad tuo atveju, kai protestas grindžiamas prekių ženklu, turinčiu išskirtinai gerą vardą, įmanoma, kad nehipotetinė galimybė, jog ateityje prašomas įregistruoti prekių ženklas pakenks arba nesąžiningai gaus naudos, yra tokia akivaizdi, jog protestą padavusiam asmeniui nereikia dėl to nurodyti arba įrodyti kitą faktinę aplinkybę (žr. 2007 m. kovo 22 d. Sprendimo VIPS, T‑215/03, EU:T:2007:93, 48 punktą ir 2016 m. spalio 27 d. Sprendimo Spa Monopole/EUIPO – YTL Hotels & Properties (SPA VILLAGE), T‑625/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:631, 63 punktą).

107

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia patenkinti ieškinį ir panaikinti ginčijamą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

108

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu to reikalaujama. Kadangi EUIPO pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji turi padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

109

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis padengia savo išlaidas. EUIPO pusėje įstojusi į bylą šalis pati padengia savo išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

Panaikinti 2015 m. gruodžio 4 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1052/2015-4).

EUIPO padengia savo ir Puma SE patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Doosan Machine Tools Co. Ltd padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen

Schwarcz

Iliopoulos

Paskelbtas 2018 m. rugsėjo 26 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys