20.6.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 222/32
2016 m. balandžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Banca Tercas/Komisija
(Byla T-196/16)
(2016/C 222/40)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Tercas-Cassa di risparmio della provincia di Teramo SpA (Banca Tercas SpA) (Teramas, Italija), atstovaujama advokatų A. Santa Maria, M. Crisostomo, E. Gambaro, F. Mazzocchi
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti 2015 m. gruodžio 23 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. C(2015) 9526 final, apie kurį ieškovei pranešta 2016 m. vasario 22 d., dėl valstybės pagalbos Nr. SA39451 (2015/C) (ex 2015/NN), kurią Italija suteikė Banca Tercas (Cassa di risparmio della Provincia di Teramo S.p.A.);
—
nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti minėto sprendimo 2, 3 ir 4 straipsnius dėl priežasčių, nurodytų pateikiant septintąjį ieškinio pagrindą;
—
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šio ieškinio dalykas, t. y. ginčijamas sprendimas, yra tas pats sprendimus, kuris yra ginčijamas byloje Italija/Komisija ,T-98/16.
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi 7 pagrindais.
1.
Remdamasi pirmuoju ieškinio pagrindu Banca Tercas („ieškovė“ arba „Tercas“) tvirtina, kad Komisija pažeidė ir netinkamai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį ir SESV 296 straipsnį dėl to, kad nemotyvavo ir (arba) nepakankamai motyvavo reikalavimą, jog turi būti tenkinami „valstybinių išteklių“ ir „priskirtinumo valstybei“ kriterijai, nes Komisijos atlikta valstybinių išteklių kriterijaus analizė persidengia su priskirtinumo valstybei kriterijaus analize; Komisija atskirai neįvertino, ar įvykdytas kriterijus, susijęs su valstybiniais ištekliais, kurie pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra sudedamoji valstybės pagalbos dalis.
2.
Remdamasi antruoju ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė ir netinkamai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes klaidingai įvertino Fondo di Garanzia di Tutela dei Depositi („Fondo“ arba „FITD“) valstybinių išteklių panaudojimą. Pasak ieškovės, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes FITD ištekliai, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatytais kriterijais, negali būti laikomi kontroliuojamais valstybės arba esančiais Italijos valstybės dispozicijoje. Italijos teisės aktų leidėjas garantijų sistemų diskrecijai patikėjo nustatyti alternatyvių indėlininkų kompensavimo priemonių dalyką, apimtį ir konkrečius jų įgyvendinimo būdus. Fondo įstatų 29 straipsnyje numatytas alternatyvias priemones Fondas gali taikyti, jeigu tikėtina, kad su tuo susijusios išlaidos bus mažesnės už intervencijos išlaidas įmonės likvidavimo atveju, daugiausiai atitiks asocijuotų bankų privačius interesus bei negalės būti priskirtos prie viešosios valdžios įgaliojimų.
3.
Remdamasi trečiuoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė ir neteisingai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį, kai nusprendė, kad Tercas suteiktos priemonės priskirtinos Italijos valstybei. Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad su intervencija susiję FITD veiksmai buvo savanoriški, ir kad Komisijos teiginys, jog Banca d‘Italia yra (tariamai) viešųjų išteklių valdymo organas, yra klaidingas ir neatitinka tikrosios funkcijų, kurios pagal Italijos teisę suteiktos centriniam bankui, reikšmės. Banca d‘Italia veikla skirta užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimo ir atsargaus valdymo taisyklių, remiantis paprastu tinkamumo ir teisėtumo patikrinimu, nedarant poveikio subjektų, kurių atžvilgiu Banca d‘Italia vykdo kontrolę, savarankiškam pasirinkimui. Be to, Komisijos nurodyti konkretūs valdžios institucijų intervencijų pavyzdžiai, kiek jie susiję su intervencija Tercas naudai, akivaizdžiai netinkami Komisijos išvadai pagrįsti.
4.
Remdamasi ketvirtuoju ieškinio pagrindu ieškovė kaltina Komisiją SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu dėl to, kad ji klaidingai ir neteisingai taikė rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus ūkio subjekto kriterijų. Šiuo atžvilgiu ieškovė teigia, kad Komisija nepatikrino, ar FITD intervencija atitinka ekonominio pagrįstumo kriterijų, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurias FITD išsamiai išnagrinėjo atlikdamas galimo intervencijų scenarijaus prognozuojamojo pobūdžio vertinimą. Ieškovė, ypač priekaištauja Komisijai dėl to, kad ji neįvertino, ar privatus investuotojas, savo dydžiu prilygstantis FITD, panašiomis aplinkybėmis būtų vykdęs finansines operacijas, savo mastu panašias į tas, dėl kurių priekaištaujama. Galiausiai, privataus investuotojo kriterijaus netaikymas indėlininkų išlaidų kompensavimui – kaip įsipareigojimų, kuriuos valstybė priima įgyvendindama viešąją valdžią, išraiška – šiuo atveju nėra pateisinamas ir yra nesuderinamas su naujausia Teisingumo Teismo praktika.
5.
Remdamasi penktuoju ieškinio pagrindu ieškovė išdėsto priežastis, dėl kurių Komisija padarė akivaizdžią teisės vertinimo klaidą, kai nagrinėjamas priemones laikė nesuderinamas su vidaus rinka. Konkrečiai kalbant, Komisija suklydo, kai nusprendė, kad subordinuotosios skolos devalvacija, numatyta ratione temporis tiktai paties banko 2013 metų pranešime, yra privalomas elementas tam, kad priemones būtų galima laikyti suderinamomis su vidaus rinka. Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad teisiškai neįmanoma paskirstyti naštos asmenims, turintiems padengti šią subordinuotąją skolą. Be to, Komisija neatsižvelgė į tai, kad intervencijos išlaidos jau buvo akivaizdžiai sumažintos reikšmingomis burden sharing priemonėmis. Priemonių suderinamumas išplaukia taip pat iš Tercas pelningumo atkūrimo plano ir priemonių, skirtų apriboti tariamą konkurencijos iškraipymą dėl FITD intervencijos, ėmimosi. Todėl ieškovė nurodo akivaizdų tyrimų trūkumą.
6.
Remdamasi šeštuoju ieškinio pagrindu ieškovė nurodo, kad Komisija padarė fakto klaidą ir atliko klaidingą teisinį vertinimą, kai nuspendė, kad 30 milijonų eurų garantija laikytina negrąžintina, ir kai tokią priemonę laikė Tercas suteikta negrąžintina suma, t. y. valstybės pagalba.
7.
Galiausiai, subsidiariai, remdamasi septintuoju ieškinio pagrindu Tercas teigia, kad buvo pažeista Reglamento (ES) Nr. 2015/1589 16 straipsnio 1 dalis, nes Komisija nurodė Italijos valstybei susigrąžinti pagalbą, nors tai nesuderinama su bendraisiais ES principais, t. y. teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principais.