22.8.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 305/38
2016 m. gegužės 24 d. pareikštas ieškinys byloje Švedijos Karalystė/Europos Komisija
(Byla T-260/16)
(2016/C 305/53)
Proceso kalba: švedų
Šalys
Ieškovė: Švedijos Karalystė, atstovaujama A. Falk, N. Otte Widgren, C. Meyer-Seitz, U. Persson ir L. Swedenborg
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
—
pirma, pripažinti 2016 m. kovo 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/417 (toliau – ginčijamas sprendimas) negaliojančiu tiek, kiek jame numatyta, kad turi būti atlikta Švedijai 2013 paraiškų teikimo metais išmokėtos atsietosios tiesioginės paramos pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, fiksuoto, t. y. 2 % dydžio (8 811 286,44 EUR) finansinė pataisa, ir
—
nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą ir sumažinti pirmiau nurodytą sumą iki 1 022 259,46 EUR;
—
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo, kad Komisija nesilaikė 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, 52 straipsnio ir 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles, 11 straipsnio 1 dalies, nes pranešime, kuris pagal šias nuostatas turi būti siunčiamas valstybei narei, nenurodytas nei tariamas pažeidimas, už kurį atsakinga ieškovė, nei kokių taisomųjų priemonių reikia imtis, siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi atitinkamų ES taisyklių. Todėl pranešimu negalima remtis, siekiant pagrįsti nurodymą taikyti Švedijai ginčijamas fiksuoto dydžio finansines pataisas.
Ieškovė teigia, kad Komisija ginčijamą sprendimą grindė klaidingomis išvadomis dėl skirtumo tarp klaidų, nustatytų atliekant nuotolinius patikrinimus, ir klaidų, nustatytų atliekant įprastas patikras vietoje. Ieškovės teigimu, Komisija nesugebėjo įrodyti, nei kuo pasireiškė tariami pažeidimai, nei kaip jie galėjo lemti riziką, kad EŽŪGF patirs nuostolių. Ieškovė tvirtina, kad Švedija pasirinko patikrinimus ir iš esmės rizikos analizę, numatytus 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, 31 straipsnyje, todėl Švedija nesukėlė EŽŪGF Komisijos nurodomos rizikos. Taigi, ieškovės teigimu, Komisijos sprendimas taikyti fiksuoto 2 % dydžio pataisą prieštarauja 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 31 straipsniui ir Reglamento Nr. 130/2013 52 straipsniui.
Jeigu Teisingumo Teismas konstatuotų, kad rizikos analizė pagal Reglamento Nr. 1122/2009 31 straipsnio 2 dalį buvo neveiksminga, ieškovė tvirtina, Komisija neturėjo pagrindo taikyti fiksuoto 2 % dydžio pataisos. Nei tariamo pažeidimo sunkumas, atsižvelgiant į jo pobūdį ir apimtį, nei finansiniai nuostoliai, kurių būtų patyrusi ES, negali pagrįsti 8 811 286,44 EUR sumos, kuria pagal ginčijamą sprendimą buvo sumažintas ES finansavimas. Ieškovė teigia, kad su deramu kruopštumu įmanoma nustatyti sumą, atitinkančią riziką, kurią būtų galėjęs sukelti pažeidimas. Todėl šiuo atveju fiksuoto dydžio pataisos taikymas prieštarauja Reglamento Nr. 1306/2013 5 straipsnio 2 daliai ir Komisijos gairėms dėl finansinių pasekmių apskaičiavimo, rengiant sprendimą dėl EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų patvirtinimo (Dokumentas IV/5330/97), bei proporcingumo principui. Ieškovės teigimu, fiksuoto dydžio pataisos suma turėtų būti sumažinta.
Full & Egal Universal Law Academy