25.7.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 270/63
2016 m. birželio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Inox Mare/Komisija
(Byla T-289/16)
(2016/C 270/69)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Inox Mare Srl (Riminis, Italija), atstovaujama advokatės R. Holzeisen
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti 2015 m. lapkričio 26 d. galutinę ataskaitą OF/2013/0086/B1 THOR (2015) 40189 dėl didelio jos neteisėtumo;
—
ir dėl to panaikinti 2015 m. gruodžio 9 d. rekomendaciją dėl veiksmų, kurių reikia imtis po OLAF tyrimo THOR (2015) 4257;
—
priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis ieškinys pareikštas dėl ginčijamų aktų, nes juose konstatuota, kad ieškovė kelerius metus vengė mokėti muito mokesčius ir antidempingo muitus. Šiuo klausimu ieškovė tvirtina importavusi didelius kiekius iš nerūdijančio plieno pagamintų tvirtinimo detalių, pasitikėdama teisingumu to, ką daug kartų patvirtino Filipinų muitinė dėl dviejų Filipinų bendrovių tiekiamų prekių tariamai Filipinų kilmės, kol sužinojo apie tai, kad Europos Sąjunga prieš Filipinus pradėjo priemonių vengimo tyrimą remdamasi įtarimais, kad minėtos prekės iš tiesų yra Taivano kilmės, taigi paprasčiausiai įvežtos į Europos Sąjungą iš Taivano per Filipinus.
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.
1.
Pirmasis (pirminis) ieškinio pagrindas susijęs su galimybe pagal SESV 263 straipsnį ginčyti aktus, dėl kurių pareikštas ieškinys.
—
Šiuo klausimu nurodoma, kad ginčijami aktai, nepaisant to, jog jų teisinį pavadinimą galima suprasti priešingai, iš esmės yra privalomi Italijos muitinei ir sukelia tiesiogines teisines pasekmes, kurios pažeidžia ieškovės asmeninius ir faktinius interesus bei teises, pakeisdamos jos teisinę padėtį, ir būtent atsižvelgiant į: 1) muitų kaip „Sąjungos nuosavų išteklių“ pobūdį ir iš to išplaukiančias pareigas valstybėms narėms, kurioms paprasčiausiai pavesta surinkti muitus, 2) OLAF kaip administracinių tyrimų institucijos, kuri pakeičia Europos Komisiją atliekant išorės tyrimus, pobūdį, 3) Europos Komisijos kaip vykdomąsias funkcijas atliekančios Europos Sąjungos institucijos vaidmenį taikant Europos Sąjungos muitinės kodeksą.
—
Jeigu šiomis teisinėmis aplinkybėmis būtų neigiama galimybė tiesiogiai pagal SESV 263 straipsnį ginčyti OLAF aktus, dėl kurių ieškovė pareiškė ieškinį, tai reikštų, kad neigiama pagrindinė ieškovės teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir taip pažeidžiamas Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis bei EŽTK 13 straipsnis.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su ginčijamų aktų neteisėtumu.
—
Šiuo klausimu nurodoma, kad galutinėje ataskaitoje OF/2013/0086/B1 – THOR (2015) 40189 nėra kai kurių pagrindinių elementų, kuriuos teisės aktų leidėjas 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (1) yra numatęs kaip būtinus, o iš to išplaukia didelis jos neteisėtumas ir visiškas įrodomosios galios nebuvimas.
—
Ginčijamas aktas neteisėtas dėl tokių priežasčių: nėra nuorodų apie procedūrines garantijas, apie su tyrimu susijusius asmenis, apie ieškovės teisėtų atstovų išklausymą, apie reikalaujamą preliminarų teisinį kvalifikavimą, nemotyvuotas ir prieštaringas kompetentingų institucijų atsakomybės atmetimas, OLAF padarytas pareigos savo tyrimus atlikti objektyviai, nešališkai ir laikantis nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir klaidingos nuorodos galutinėje ataskaitoje dėl nepakankamų tyrimų.
—
Dėl visų pirmiau nurodytų teisės pažeidimų OLAF generalinio direktorato Italijos Respublikos Agenzia delle Dogane e dei Monopoli pateikta rekomendacija imtis visų priemonių, reikalingų išieškant muitus iš ieškovės, visiškai neatitinka įstatymo reikalavimų ir todėl yra neteisėta.
(1) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, p. 1).