17.10.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 383/26
2016 m. rugsėjo 2 d. pareikštas ieškinys byloje Troszczynski/Parlamentas
(Byla T-626/16)
(2016/C 383/35)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Mylène Troszczynski (Nuajonas, Prancūzija), atstovaujama advokato M. Ceccaldi
Atsakovas: Europos Parlamentas
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
panaikinti 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimą, priimtą pagal iš dalies pakeisto 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Europos Parlamento biuro sprendimo 2009/C 159/01 „dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių“ 33, 43, 62, 67 ir 68 straipsnius, kuriame nustatoma 56 554,00 eurų dydžio ieškovės skola, susijusi su neteisėtu Parlamento nario išlaidų padėjėjo paslaugoms kompensavimu, ir nurodomi šios skolos išieškojimo motyvai pagal įgyvendinimo taisyklių 68 straipsnį ir finansinio reglamento 78, 79 ir 80 straipsnius;
—
panaikinti debetinį dokumentą Nr. 2016-888 (data nenurodyta), kuriuo ieškovė informuojama apie 2016 m. birželio 23 d. Generalinio sekretoriaus sprendimu nustatytą skolą, apie nurodymą susigrąžinti sumas, susijusias su neteisėtu Parlamento nario išlaidų padėjėjo paslaugoms kompensavimu, ir apie įgyvendinimo taisyklių 68 straipsnio ir finansinio reglamento 78, 79 ir 80 straipsnių taikymą;
—
priteisti iš Europos Parlamento visas bylinėjimosi išlaidas;
—
priteisti iš Europos Parlamento Mylène Troszczynski sumokėti 50 000,00 eurų dydžio atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su trūkumais, darančiais įtaką ginčijamų aktų formos teisėtumui. Šį ieškinio pagrindą sudaro trys dalys.
—
Pirmoje dalyje nurodoma, kad įgaliojimus priimti finansinius sprendimus, susijusius su politinėmis partijomis, taigi ir su Parlamento nariais, turi Europos Parlamento biuras, o ne Generalinis sekretorius.
—
Antroje dalyje nurodoma, kad Europos Parlamento biurui nesuteikta kompetencija nuspręsti dėl savo paties kompetencijos, todėl jis negali pakeisti jos pobūdžio ir apimties. Vadinasi, nėra jokio pagrindo, pateisinančio nuolatinį Parlamento biuro pirmininko įgaliojimų delegavimą Generaliniam sekretoriui, jam suteikiant įgaliojimus priimti su finansiniais klausimais susijusius ginčijamus aktus dėl Parlamento narių, juos pasirašyti ir apie juos pranešti.
—
Trečioje dalyje nurodoma, kad ginčijamų aktų autorius neįvykdė pareigos motyvuoti. Taigi, pateikti motyvai nesiejami su minėtuose aktuose nurodyta faktine padėtimi ir juose yra akivaizdžių prieštaravimų tarp to, kad ieškovės padėjėjas kaltinamas tuo pačiu metu veiksmingai ėjęs dvigubas pareigas, ir antrosios prielaidos, kuria išimtinai remiasi Generalinis sekretorius, kad ieškovės padėjėjas ėjo tik vieną iš pareigų.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su trūkumais, darančiais įtaką ginčijamų aktų turinio teisėtumui. Šį pagrindą sudaro devynios dalys.
—
Pirmoje dalyje nurodoma, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami ginčijami aktai, yra neegzistuojančios.
—
Antroje dalyje nurodoma, kad ginčijami aktai buvo priimti pažeidžiant taisykles ir bendruosius teisės principus, taikomus nustatant įrodymus ir įrodinėjimo pareigą.
—
Trečioje dalyje nurodoma, kad Generalinio sekretoriaus priimtu sprendimu susigrąžinti nepagrįstai sumokėtą sumą pažeidžiamas proporcingumo principas. Dėl reikalaujamos sumos, be kita ko, nepateikiami nei išsamūs motyvai, nei nurodomas skaičiavimo metodas.
—
Ketvirtoje dalyje nurodoma, kad ginčijamais aktais pažeidžiamos vietinių Europos Parlamento narių padėjėjų politinės teisės.
—
Penktoje dalyje nurodoma, kad ginčijami aktai priimti piktnaudžiaujant įgaliojimais, nes Generalinis sekretorius pasisavino jam nepriklausančius priverčiamąją galią turinčius finansinio pobūdžio įgaliojimus, siekdamas apriboti Parlamento nario, kurio idealams ir politinei programai jis nepritaria, o tai viešai žinoma ir neginčijama, galimybes veikti.
—
Šeštoje dalyje nurodoma, kad ginčijami aktai yra diskriminaciniai, kad jais galimai būti siekiama pakenkti ieškovės politinei veiklai ir kad buvo fumus persecutionis.
—
Septintoje dalyje nurodoma, kad ginčijamais aktais pažeidžiamas ieškovės kaip Europos Parlamento narės nepriklausomumas.
—
Aštuntoje dalyje nurodoma, kad ginčijamais aktais pažeidžiamas principas electa una via ir kyla klausimas dėl OLAF šališkumo, nes jos atliekami tyrimai dėl Europos Parlamento narių iš Prancūzijos yra susiję tik su nariais, išrinktais pagal partijos Front National iškeltų kandidatų sąrašą.
—
Devintoje dalyje nurodoma, kad ginčijamais aktais pažeidžiamas bendrasis teisės principas „baudžiamoji byla sustabdo tais pačiais faktais pagrįstos civilinės bylos nagrinėjimą“, nes nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo procedūra turėtų būti sustabdyta, kol bus priimtas sprendimas kitoje byloje, būtent nagrinėjamoje Prancūzijoje, ir kad pažeidžiama taisyklė non bis in idem.
Full & Egal Universal Law Academy