EUR-Lex -  62016TN0667 - LT

28.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 441/20

2016 m. rugsėjo 19 d. Pieter De Meyer ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. liepos 20 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-113/15, Adriaen ir kt./Komisija

(Byla T-667/16 P)

(2016/C 441/25)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantai: Pieter De Meyer ir kt. (Briuselis, Belgija) ir dar 8, atstovaujami advokato R. Rata

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantai Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2016 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą byloje F-113/15;

—

panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. Europos Komisijos paskyrimų tarnybos sprendimą, priimtą kaip administracinį pranešimą Nr. 41-2014, kuriuo patvirtinamas per 2014 m. pareigų paaukštinimo procedūrą paaukštinamų pareigūnų sąrašas, kiek apeliantai į jį neįtraukti;

—

nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami apeliacinį skundą apeliantai remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaidomis, padarytomis dėl to, kad buvo kaip nepagrįstas atmestas pirmasis ieškovų ieškinio pagrindas. Apeliantai teigia, kad Tarnautojų teismas padarė keturias pagrindines klaidas, susijusias su pirmuoju jų ieškinio pagrindu:

—

pirma, Tarnautojų teismas nepaisydamas taikytinos teismo praktikos nusprendė, kad jis neturi peržiūrėti Paskyrimų tarnybos veiksmų teisėtumo, jei Paskyrimų tarnyba nurodo, jog ji įvykdė teisės aktuose nustatytas savo pareigas,

—

antra, Tarnautojų teismas suklydo, kai atmetė Jungtinio priežiūros komiteto ataskaitą kaip įrodymą ir veiksmingai neišnagrinėjo nurodytos neatitikties tarp Paskyrimo tarnybos naudotų informacijos šaltinių,

—

trečia, Tarnautojų teismas padarė klaidą, kai be pagrindo neatsižvelgė į ieškovų argumentus ir įrodymus, susijusius su Paskyrimų tarnybos vertinimo metodo matematiniu įvertinimu, ir į visą ieškovų pirmojo ieškinio pagrindo antrą dalį,

—

ketvirta, Tarnautojų teismas suklydo padarydamas prielaidą, kad veiksmingo nuopelnų palyginimo nebuvimas negali lemti sprendimo dėl pareigų paaukštinimo panaikinimo.

2.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantai teigia, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą dėl antrojo jų ieškinio pagrindo, kai:

—

pirma, šališkai apribojo Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio taikymo sritį ir pagrindines ieškovų teises, turimas pagal Sąjungos teisę, ir tai padarė nesuderinamu su Sąjungos teisės aktų leidėjo noru būdu ir

—

antra, atmetė ieškovų antrąjį pagrindą kaip nepagrįstą dėl akivaizdžiai klaidingų motyvų.

3.

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu, susijusiu su tuo, kad nebuvo atlikta nešališka ir veiksminga teisminė peržiūra ir taip buvo pažeista ieškovų teisė į veiksmingą gynybą, apeliantai teigia, kad:

—

pirma, teisėjas pranešėjas padarė išankstinę išvadą parodydamas subjektyvų šališkumą parengiamajam posėdžiui skirtoje ataskaitoje, kurioje iš anksto buvo nuspręsta, koks sprendimas turi būti priimtas dėl ieškovų ieškinio pagrindų,

—

antra, Tarnautojų teismo pirmininkas nenušalino teisėjo ir neperdavė bylos nagrinėti kitai kolegijai, nors pripažino, kad ginčijamos išankstinės išvados buvo nukopijuotos iš kitos bylos, susijusios su kitais ieškovais,

—

trečia, Tarnautojų teismas selektyviai neatsižvelgė į svarbiausius argumentus ir įrodymus ir juos atmetė jų neišnagrinėdamas ir neišanalizuodamas. Apibendrinant, apeliantai mano, kad Tarnautojų teismas pažeidė jų teisę į veiksmingą gynybą, nes neatliko nešališkos ir veiksmingos teisminės peržiūros.

Full & Egal Universal Law Academy