14.11.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 419/54
2016 m. rugsėjo 22 d. pareikštas ieškinys byloje Bowles/ECB
(Byla T-677/16)
(2016/C 419/71)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovas: Carlos Bowles (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujamas advokatų L. Levi ir M. Vandenbussche
Atsakovas: Europos Centrinis Bankas
Reikalavimai
Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
—
pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,
todėl:
—
panaikinti 2016 m. vasario 29 d. CSO (Chief Services Officer) sprendimą dėl 2016 m. kovo 11 d. valdybos delegacijos ir pranešimo darbuotojams, kuriuo atsisakyta ieškovui taikyti papildomą atlyginimo padidinimą 2016 m.,
—
panaikinti 2016 m. liepos 5 d. sprendimą atmesti specialų skundą, kuris gautas 2016 m. liepos 13 d.,
—
nurodyti atlyginti turtinę ieškovo žalą, kurią sudaro galimybės gauti papildomai padidintą atlyginimą netekimas ir kuri vertinama 49 102 EUR,
—
priteisti kompensaciją neturtinei ieškovo žalai, kuri ex aequo et bono vertinama 15 000 EUR, atlyginti,
—
priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas nediskriminavimo principo, Pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 12 ir 21 straipsnių, ECB tarnautojų įdarbinimo sąlygų (Įdarbinimo sąlygos) 51 straipsnio, teisės į karjerą ir pareigų paaukštinimą ir teisinio saugumo principo pažeidimu.
—
Ieškovas mano, kad ECB iki šiol neįvykdė 2015 m. gruodžio 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-94/14, Bowles/ECB. Konkrečiai kalbant, aplinkraštis Nr. 1/2011 dėl papildomų atlyginimo padidinimų (ASA), kurį tarnautojų teismas pripažino neteisėtu, nebuvo nei atšauktas, nei pakeistas.
—
Jis taip pat teigia, kad, nesant teisės aktų pakeitimų, visiškai ar didele dalimi nuo darbo atleistų darbuotojų padėtis vėl yra tokia, kad jie neturi galimybės gauti padidintą atlyginimą ar kilti karjeros laiptais, nors kiti ECB darbuotojai tokią galimybę turi.
—
Toliau ieškovas mano, kad jo neįtraukimas į nuopelnų vertinimo procedūrą, kuriai pasibaigus ECB priima sprendimą suteikti ASA, turi įtakos šio sprendimo teisėtumui ir kad dėl šio neįtraukimo, kuris praktikoje yra galutinis, jo padėtis yra akivaizdžiai nepalanki ir jis yra diskriminuojamas kaip visą darbo dieną dirbantis darbuotojas.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad CSO (Chief Services Officer) neturi kompetencijos nuspręsti ieškovo atžvilgiu nesilaikyti aplinkraštyje Nr. 1/2001 numatytos procedūros.
—
Ieškovas mano, kad be kompetencijos nuspręsti, kuriems asmenims bus suteiktas ASA, ECB valdyba nesuteikė CSO jokios kitos kompetencijos ASA klausimu, įskaitant kompetenciją pakeisti aplinkraštį Nr. 1/2011 taip, kad jis nebūtų taikomas tam tikriems tarnautojams.
—
Todėl CSO neturėjo kompetencijos nuspręsti aplinkraščio Nr. 1/2011 netaikyti ieškovui, nes jis turėtų būti jam taikomas, jei CSO būtų veikęs laikydamasis įgaliojimų, kuriuos jam suteikė valdyba.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nebuvo tariamasi su personalo komitetu, pažeidžiant Chartijos 27 straipsnį ir Įdarbinimo sąlygų 48 ir 49 straipsnius.
—
Galiausiai ieškovas mano, kad jei CSO sprendimą reikėtų laikyti sprendimu, kuriuo iš dalies keičiamas aplinkraštis Nr. 1/2011, dėl šio sprendimo nebuvo iš anksto tariamasi su personalo komitetu. Kadangi šis pasitarimas, be kita ko, būtinas prieš darant bet kokius aplinkraščio Nr. 1/2011 pakeitimus, ECB turėjo pasitarti su personalo komitetu dėl šio pakeitimo.
Full & Egal Universal Law Academy