21.11.2016
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 428/20
2016 m. spalio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Fair deal for expats ir kt./Komisija
(Byla T-713/16)
(2016/C 428/23)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovai: Fair deal for expats (Lauzun, Prancūzija) ir 8 kiti asmenys, atstovaujami solisitorių R. Croft, L. Nelson ir E. Hazzan, baristerių P. Green, H. Warwick ir M. Gregoire
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
—
pagal SESV 264 straipsnio 1 dalį pripažinti negaliojančiais, pirma, Europos Sąjungos Komisijos Pirmininko instrukcijas, kurios ES Komisijos nariams buvo išsiųstos 2016 m. birželio 28 d. elektroniniu laišku, kurias savo 2016 m. birželio 28 d. kalboje (SPEECH/16/2356) per Europos Parlamento plenarinę sesiją minėjo Pirmininkas J. C. Juncker ir pagal kurias uždraudžiamos bet kokios, oficialios ar neoficialios, Komisijos derybos su Jungtinės Karalystės vyriausybe iki tol, kol ši pagal ESS 50 straipsnį praneš apie savo ketinimą išstoti iš ES, ir antra, Europos Sąjungos Komisijos Pirmininko pareiškimą, kad jis davė ES Komisijos nariams minėtas instrukcijas kaip „Pirmininko nurodymą“, kaip jis aiškiai pareiškė 2016 m. birželio 28 d. sakydamas kalbą per Europos Parlamento plenarinę sesiją, kaip tai matyti Europos Komisijos pranešime spaudai, parengtame anglų ir prancūzų kalbomis, kuriame pateikiamas šios kalbos (SPEECH/16/2356) tekstas, ir
—
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi penkiais pagrindais.
1.
Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamos priemonės neturi jokio arba jokio tinkamo teisinio pagrindo.
Ieškovai tvirtina, kad:
—
nėra teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija galėtų atsisakyti pradėti derybas su Jungtinės Karalystės vyriausybe ir kitais asmenimis, vadovaudamasi teisiškai neprivalomo referendumo rezultatu, kol laukiama pranešimo pagal ESS 50 straipsnį;
—
ginčijamų priemonių pagrindas nėra objektyvūs veiksniai ir, galima pagrįstai manyti, kad šios priemonės pagrįstos jų autoriaus įsitikinimais;
—
ginčijamos priemonės buvo priimtos piktnaudžiaujant įgaliojimais, nes jų paskelbimas kalboje kaip „Pirmininko nurodymų“ suklaidino Europos Parlamentą, Komisijos ir kitų ES institucijų darbuotojus ir pareigūnus, valstybių narių vyriausybes ir ES piliečius.
2.
Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamomis priemonėmis, pažeidžiant SESV 18 straipsnį, diskriminuojami JK ir jos piliečiai dėl pilietybės.
Ieškovai tvirtina, kad:
—
ginčijamomis priemonėmis siekiama uždrausti Komisijai derėtis su Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovais;
—
JK, jos piliečiai ir ypač ieškovai dėl to atsiduria akivaizdžiai iš esmės nepalankioje padėtyje;
—
dėl ginčijamų priemonių ieškovai taip pat atsiduria nepalankioje padėtyje, kai jie naudojasi pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę į laisvą asmenų judėjimą.
3.
Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamomis priemonėmis pažeidžiamos ieškovų pagrindinės teisės pagal ES teisę.
Ieškovai tvirtina, kad:
—
ginčijamos priemonės prieštarauja ieškovų teisėms pagal SESV 20 straipsnio 1 dalį, įskaitant laisvo asmenų judėjimo teises, garantuojamas inter alia pagal SESV 20 straipsnio 2 dalies a punktą, 21 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnį ir 49 straipsnį bei Direktyvą 2009/136/EB (1) dėl Sąjungos piliečių teisių;
—
ginčijamos priemonės prieštarauja ieškovų teisėms garantuojamoms pagal Pagrindinių teisių chartiją;
4.
Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamos priemonės buvo priimtos pažeidžiant lojalaus bendradarbiavimo principą, įtvirtintą ESS 4 straipsnio 3 dalyje.
Ieškovai tvirtina, kad pagal ginčijamas priemones aiškiai draudžiama Komisijai ir jos darbuotojams laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo padedant JK ir kitoms ES institucijoms, kai jos vykdo Sutartyse numatytas užduotis.
5.
Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamos priemonės yra neteisėtos, tiek, kiek jos buvo visiškai arba iš dalies priimtos tam, kad atgrasytų arba sulaikytų kitų ES valstybių narių piliečius nuo saviraiškos laisvės (dėl narystės ES), kuri yra saugoma Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu, įgyvendinimo.
(1) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 158, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46).
Full & Egal Universal Law Academy