EUR-Lex -  62016TN0873 - LT

6.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 38/50

2016 m. gruodžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Groupe Canal +/Komisija

(Byla T-873/16)

(2017/C 038/66)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Groupe Canal + (Isi le Mulino, Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Wilhelm, P. Gassenbach ir O. de Juvigny

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

pirmiausia

—

pripažinti niekiniu 2016 m. liepos 26 d. Sprendimą AT.40023 (SESV 264 straipsnis);

—

subsidiariai

—

panaikinti ginčijamą 2016 m. liepos 26 d. Sprendimą AT.40023, kiek jis susijęs su Prancūzijos rinka ir esamomis ar būsimomis GROUPE CANAL + sutartimis,

—

priimti tokią nutartį, kokią bendrasis Teismas mano esant tinkamą,

—

priteisti iš Komisijos visas bendrovės GROUPE CANAL + patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su Komisijos padaryta akivaizdžia vertinimo klaida, nes ji GROUPE CANAL + ir Pictures International Limited (toliau – Paramount) sudarytą sutartį kvalifikavo kaip pagal savo tikslą prieštaraujančią SESV 101 straipsnio 1 daliai ir teigė, kad Paramount siūlomi įsipareigojimai nesusiję su kultūros įvairove, apskritai kalbant, su filmų finansavimu ir rodymu EEE. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

—

Pirma dalis grindžiama draudžiamų sutarties nuostatų suderinamumu su kartelių teise. Pirma, ginčijamas sprendimas priimtas tik atsižvelgiant į išplėstinę ir teisiškai klaidingą antikonkurencinio tikslo sąvoką, dėl kurios Europos Komisija nenagrinėjo ar bent neįrodė teritoriškumo sąlygų padarinių. Antra, teritoriškumo sąlygos įvertintos kaip antikonkurencinės tik dėl klaidingo aiškinimo, kaip veikia mokama televizija. Trečia, teritorinio išimtinumo sąlygos, kurias Komisija laiko antikonkurencinėmis, būtinos veiksmingai konkurencijai remiantis pasiekimais mokamos televizijos rinkoje.

—

Antra dalis siejama su dėl ginčijamo sprendimo atsiradusia grėsme kultūros įvairovei, filmų finansavimui ir jų rodymui. Pirma, dėl ginčijamo sprendimo apribojamas siūlomų audiovizualinių produktų prancūzų originalo kalba finansavimas ir iškreipiama konkurencija mokamos televizijos rinkoje. Antra, ginčijamu sprendimu apribojus siūlomų audiovizualinių produktų finansavimą būtų apribota ir vartotojui siūlomų produktų kokybė bei įvairovė.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija akivaizdžiai viršijo savo diskrecijos ribas, kai priėmė įsipareigojimus, kuriais siekiama išspręsti konkurencijos problemas, nenurodytas pirminiame jos vertinime. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

—

Pirmoje dalyje teigiama, kad ginčijamas sprendimas taikomas įsipareigojimams, nurodytiems visose jos sutartyse su televizijos transliuotojais EEE, o pirminis vertinimas atliktas tik dėl sutarčių dėl išimtinių teisių Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje.

—

Antroje dalyje teigiama, kad įsipareigojimai suformuluoti taip, kad jie nebebus taikomi Jungtinei Karalystei, šiai išstojus iš Europos Sąjungos, tačiau jie ir toliau bus taikomi kitose rinkose, kurios nenurodytos prieštaravimo pareiškime ir kurių Komisija nenagrinėjo.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija akivaizdžiai pažeidė proporcingumo principą. Šį pagrindą sudaro trys dalys.

—

Pirma, įsipareigojimai, kurie priėmus ginčijamą sprendimą tapo galutiniai, neadekvatūs Komisijos prieš tai iškeltoms konkurencijos problemoms.

—

Antra, įsipareigojimais, kurie priėmus ginčijamą sprendimą tapo galutiniai, pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, o taip pažeidžiamas šių priemonių proporcingumas ir tuo remiantis jas galima panaikinti.

—

Trečia, Bendrasis Teismas turi pripažinti Komisijos būtinybę kontroliuoti, kad įsipareigojimai suinteresuotųjų trečiųjų asmenų atžvilgiu būtų proporcingi.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija viršijo savo įgaliojimus, nes įsipareigojimai, kuriuos ji padarė privalomus, šiuo metu svarstomi per teisėkūros procedūrą Europos Parlamente, kuris suabejojo ir susirūpino dėl licencijų teritoriškumo panaikinimo audiovizualiniame sektoriuje ir dėl jo poveikio kino finansavimui, sektoriaus koncentracijai ir kultūros įvairovei. Komisija visiškai į tai neatsižvelgė, kai derėjosi su vienintele ne Europos įmone, t. y. Paramount nesulaukusi reikšmingų teisės aktų svarstymų pabaigos. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

—

Pirmoje dalyje teigiama, kad ginčijamu sprendimu pasiekiami tikslai, priskiriami prie teisės aktų leidėjo, o ne Komisijos, pakeitusios Sąjungos teisės aktų leidėją, kompetencijos ir tikslų.

—

Antroje dalyje teigiama, kad GROUPE CANAL + pateikti įrodymai yra pakankami suabejoti dėl Komisijos atsakomybės ginčijamame sprendime.

Full & Egal Universal Law Academy