8.7.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 230/2
2019 m. gegužės 9 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Österreichischer Gewerkschaftsbund, Gewerkschaft Öffentlicher Dienst/Austrijos Respublika
(Byla C-24/17) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Socialinė politika - Draudimas diskriminuoti dėl amžiaus - Direktyva 2000/78/EB - Profesinės patirties, įgytos iki sukankant 18 metų, neįskaitymas - Naujoji darbo užmokesčio ir perkėlimo į aukštesnę pakopą sistema - Tolesnis skirtingo požiūrio taikymas - Laisvas darbuotojų judėjimas - SESV 45 straipsnis - Reglamentas (ES) Nr. 492/2011 - 7 straipsnio 1 dalis - Nacionalinės teisės normos, pagal kurias iš dalies įskaitomi išdirbti ankstesni laikotarpiai)
(2019/C 230/02)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Oberster Gerichtshof
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: Österreichischer Gewerkschaftsbund, Gewerkschaft Öffentlicher Dienst
Atsakovė: Austrijos Respublika
Rezoliucinė dalis
1.
2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 1, 2 ir 6 straipsniai, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal šias nuostatas draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios įsigaliojo atgaline data ir kuriose, siekiant nutraukti diskriminaciją dėl amžiaus, numatyta perkelti esamus sutartininkus į naująją darbo užmokesčio ir perkėlimo į aukštesnę pakopą sistemą, pagal kurią šie sutartininkai pirmą kartą prie šios sistemos priskiriami remiantis pagal ankstesnę sistemą jiems išmokėtu paskutiniu darbo užmokesčiu.
2.
Tuo atveju, jei nacionalinių nuostatų negalima aiškinti taip, kad jos atitiktų Direktyvą 2000/78, nacionalinis teismas pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti pagal šią direktyvą privatiems asmenims suteikiamą teisinę apsaugą ir visišką jos veiksmingumą netaikydamas jokios direktyvai galinčios prieštarauti nacionalinės teisės nuostatos. Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad, jeigu konstatuojama Sąjungos teisei prieštaraujanti diskriminacija ir kol nepriimtos priemonės vienodam požiūriui atkurti, tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, siekiant atkurti vienodą požiūrį, reikia sutartininkams, kuriems ankstesnė darbo užmokesčio ir perkėlimo į aukštesnę pakopą sistema buvo nepalanki, suteikti tokias pačias privilegijas kaip tos, kuriomis galėjo naudotis pagal šią sistemą privilegijuoti sutartininkai, kiek tai susiję ne tik su laikotarpių, išdirbtų iki 18 metų, įskaitymu, bet ir su perkėlimu į aukštesnę darbo užmokesčio pakopą, taigi diskriminuojamiems sutartininkams skirti piniginę kompensaciją, lygią darbo užmokesčio, kurį atitinkamas sutartininkas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvęs diskriminuojamas, sumos ir faktiškai gauto darbo užmokesčio sumos skirtumui.
3.
SESV 45 straipsnį ir 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias, nustatant sutartininko tarnybos stažą, įskaitomi visi ankstesni laikotarpiai, išdirbti, esant darbo santykiams su Europos ekonominės erdvės valstybės narės, Turkijos Respublikos arba Šveicarijos Konfederacijos vietos valdžios institucija arba savivaldybe, Europos Sąjungos institucija arba net tarpvalstybine institucija, kuriai Austrijos Respublika priklauso, ir kitomis panašiomis įstaigomis, ir įskaitoma ne daugiau kaip dešimt metų visų kitų ankstesnių laikotarpių ir tiek, kiek jie yra svarbūs.
(1) OL C 112, 2017 4 10.
Full & Egal Universal Law Academy