5.11.2018
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 399/8
2018 m. rugsėjo 4 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Supremo Tribunal de Justiça (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fundo de Garantia Automóvel / Alina Antónia Destapado Pão Mole Juliana, Cristiana Micaela Caetano Juliana
(Byla C-80/17) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas - Direktyva 72/166/EEB - 3 straipsnio 1 dalis - Antroji direktyva 84/5/EEB - 1 straipsnio 4 dalis - Pareiga sudaryti draudimo sutartį - Privačioje valdoje stovintis automobilis - Žalą atlyginusios įstaigos teisė pareikšti ieškinį neapdraustos transporto priemonės savininkui))
(2018/C 399/09)
Proceso kalba: portugalų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Supremo Tribunal de Justiça
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Fundo de Garantia Automóvel
Atsakovės: Alina Antónia Destapado Pão Mole Juliana, Cristiana Micaela Caetano Juliana
Rezoliucinė dalis
1.
1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo su pakeitimais, padarytais 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog sudaryti motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį privaloma, kai aptariama transporto priemonė vis dar yra įregistruota valstybėje narėje ir gali važiuoti, tačiau tik dėl jos savininko, kuris nebeketina jos vairuoti, sprendimo stovi pastatyta privačioje valdoje.
2.
1983 m. gruodžio 30 d. Antrosios Tarybos direktyvos 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo su pakeitimais, padarytais 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, 1 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiama taikyti nacionalinės teisės aktų, kuriuose numatyta, jog toje nuostatoje nurodyta įstaiga turi teisę pareikšti ieškinį ne tik už įvykį atsakingam asmeniui arba asmenims, bet ir asmeniui, kuriam buvo taikoma pareiga sudaryti tos įstaigos dengiamą žalą padariusios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sutartį, tačiau kuris tokios sutarties nesudarė, net jeigu už kelių eismo įvykį, per kurį buvo padaryta žala, to asmens civilinė atsakomybė nekyla.
(1) OL C 144, 2017 5 8.
Full & Egal Universal Law Academy