17.9.2018
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 328/12
2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Conseil d'État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Messer France SAS, ankstesnis pavadinimas – Praxair / Premier ministre, Commission de régulation de l’énergie, Ministre de l'Économie et des Finances, Ministre de l’Environnement, de l’Énergie et de la Mer
(Byla C-103/17) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Mokesčių teisės aktų suderinimas - Direktyva 92/12/EEB - 3 straipsnio 2 dalis - Direktyva 2003/96/EEB - 3 ir 18 straipsniai - Energetinių produktų ir elektros energijos apmokestinimas - Akcizai - Kitų netiesioginių mokesčių buvimas - Sąlygos - Nacionalinės teisės aktas, kuriame įtvirtintas mokestis už viešąsias elektros tiekimo paslaugas - Specialių tikslų sąvoka - Minimalių apmokestinimo tarifų laikymasis))
(2018/C 328/13)
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Conseil d'État
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Messer France SAS, ankstesnis pavadinimas – Praxair
Atsakovai: Premier ministre, Commission de régulation de l’énergie, Ministre de l'Économie et des Finances, Ministre de l’Environnement, de l’Énergie et de la Mer
Rezoliucinė dalis
1.
2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 18 straipsnio 10 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad iki 2009 m. sausio 1 d. pareiga laikytis šioje direktyvoje numatytų minimalių apmokestinimo tarifų yra vienintelė Prancūzijos Respublikai taikoma pareiga iš visų Sąjungos teisėje numatytų elektros energijos apmokestinimo taisyklėse nustatytų pareigų.
2.
1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole, 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad kitų netiesioginių mokesčių už elektros energiją nustatymas nesiejamas su sąlyga, kad būtų įtvirtintas suderintas akcizas, ir toks mokestis, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, negali būti laikomas tokiu akcizu, todėl jo suderinamumas su direktyvomis 92/12 ir 2003/96 privalo būti vertinamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalyje kito netiesioginio mokesčio, kuriuo siekiama specialių tikslų, buvimui įvertinti.
3.
Direktyvos 92/12 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad mokestis, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atsižvelgiant į jo aplinkos apsaugos tikslą, gali būti kvalifikuojamas kaip „kitas netiesioginis mokestis“, kuriuo siekiama finansuoti papildomas išlaidas, susijusias su įsipareigojimu pirkti ekologišką energiją, išskyrus jo teritorinės ir socialinės sanglaudos tikslus, kaip vienodo geografinio tarifų paskirstymo užtikrinimas ir elektros energijos kainų sumažinimas nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, ir visiškai administracinius tikslus, be kita ko, finansuoti išlaidas, susijusias su administracinių institucijų ir viešųjų įstaigų, kaip antai nacionalinio ombudsmeno, atsakingo už energetikos klausimus, ir Indėlių kasos, veikla, su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrins, ar buvo laikytasi akcizams taikomų taisyklių.
4.
Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad atitinkami mokesčių mokėtojai turi teisę susigrąžinti dalį mokesčio, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal iš jo gautų pajamų, skirtų ne specialiems tikslams, proporcinę dalį, su sąlyga, kad šie mokesčių mokėtojai neperkėlė šio mokesčio savo klientams, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
(1) OL C 161, 2017 5 22.