12.8.2019
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 270/7
2019 m. birželio 20 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Berlin (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) ExxonMobil Production Deutschland GmbH/Bundesrepublik Deutschland
(Byla C-682/17) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Aplinka - Direktyva 2003/87/EB - Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema - Gamtinių dujų apdirbimo įrenginys - Sieros išgavimas - „Klauso procesas“ - Elektros energijos gamyba antraeiliame įrenginyje - Šilumos gamyba - Būdingojo anglies dioksido (CO2) išmetimas - 2 straipsnio 1 dalis - Taikymo sritis - I priedas - „Kuro deginimo“ veikla - 3 straipsnio u punktas - Sąvoka „elektros energijos gamybos įrenginys“ - 10a straipsnio 3 ir 4 dalys - Suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamojo laikotarpio tvarka - Sprendimas 2011/278/ES - Taikymo sritis - 3 straipsnio c punktas - Sąvoka „su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis)
(2019/C 270/08)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Verwaltungsgericht Berlin
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: ExxonMobil Production Deutschland GmbH
Atsakovė: Bundesrepublik Deutschland
Rezoliucinė dalis
1.
2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos [apyvartinių taršos] leidimų [prekybos] sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, iš dalies pakeistos 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, 3 straipsnio u punktas turi būti aiškinamas taip, kad įrenginys, kaip antai tas, dėl kurio kilo ginčas pagrindinėje byloje, kuris vykdydamas veiklą, t. y. „kuro deginimas įrenginiuose, kurių visas nominalus šiluminis našumas didesnis nei 20 [megavatų (MW)]“, nurodytą šios direktyvos I priede, gamina elektros energiją, skirtą iš esmės savo paties poreikiams tenkinti, turi būti laikomas „elektros energijos gamybos įrenginiu“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, kai jis, pirma, tuo pat metu vykdo produkto gamybos veiklą, kuri nenumatyta šiame priede, ir, antra, nepertraukiamai už atlygį tam tikrą pagamintos elektros energijos dalį, nors ir nedidelę, tiekia viešajam elektros energijos tinklui, prie kurio jis turi būti nuolat prijungtas dėl techninių priežasčių.
2.
2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės, 3 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad įrenginiui, kaip antai tam, dėl kurio kilo ginčas pagrindinėje byloje, kiek jis laikytinas „elektros energijos gamybos įrenginiu“ pagal Direktyvos 2003/87 3 straipsnio u punktą“, negalima nemokamai suteikti apyvartinių taršos leidimų už šilumą, pagaminamą vykdant veiklą, t. y. „kuro deginimas įrenginiuose, kurių visas nominalus šiluminis našumas didesnis nei 20 MW“, nurodytą šios direktyvos I priede, kai ši šiluma panaudojama kitiems nei elektros energijos gamyba tikslams, nes toks įrenginys netenkina šios direktyvos 10a straipsnio 4 ir 8 dalyse numatytų sąlygų.
(1) OL C 112, 2018 3 26.
Full & Egal Universal Law Academy