GENERALINIO ADVOKATO
HENRIK SAUGMANDSGAARD ØE IŠVADA,
pateikta 2018 m. rugsėjo 27 d. ( 1 )
Sujungtos bylos C‑183/17 P ir C‑184/17 P
International Management Group
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Vystomasis bendradarbiavimas – Sąjungos biudžeto vykdymas pagal netiesioginio valdymo principą – Subjektui pavesta biudžeto vykdymo užduotis – Pasirinkto subjekto pakeitimas kitu subjektu – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Abejonės dėl iš pradžių pasirinkto subjekto kaip tarptautinės organizacijos statuso – Pasinaudojimas teise į gynybą prieš priimant asmeniui nepalankius aktus – OLAF tyrimų konfidencialumas“
I. Įvadas
1.
Sujungtose bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P nagrinėjami International Management Group (toliau – IMG) pareikšti apeliaciniai skundai dėl 2017 m. vasario 2 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimų International Management Group / Komisija (T‑29/15) ( 2 ) ir IMG / Komisija (T‑381/15) ( 3 ).
2.
Šias dvi bylas sieja tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. Mianmarui / Birmai skirtos veiksmų programos pakeitimas, kuriuo pašalinta IMG galimybė vykdyti šį projektą pagal tiesioginio valdymo principą, nes Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) atlikus tyrimą buvo suabejota IMG kaip tarptautinės organizacijos statusu.
3.
Sprendimu byloje T‑29/15 Bendrasis Teismas atmetė IMG ieškinį, kuriuo siekiama panaikinti 2014 m. gruodžio 16 d. Europos Komisijos priimtą Įgyvendinimo sprendimą C(2014) 9787 final ( 4 ). Sprendimu byloje T‑381/15 Bendrasis Teismas atmetė kitą IMG ieškinį, pirma, dėl 2015 m. gegužės 8 d. rašto, kuriame Komisija, be kita ko, pranešė IMG apie savo spendimą nesuteikti jai galimybės sudaryti naujus susitarimus pagal tarptautinėms organizacijoms taikytiną netiesioginio valdymo principą ( 5 ), panaikinimo ir, antra, dėl žalos, kurią tariamai patyrė dėl to, kad buvo taikomos tokios priemonės, atlyginimo.
4.
Be to, šios bylos susijusios su Komisijos pateiktais priešpriešiniais apeliaciniais skundais, kuriais prašoma, be kita ko, panaikinti nurodytus teismo sprendimus tiek, kiek Bendrasis Teismas pirmoje instancijoje IMG pareikštus ieškinius, šios institucijos nuomone, klaidingai pripažino priimtinais.
5.
Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo prašymą, šioje išvadoje bus nagrinėjami tik pagrindiniai nauji šioje byloje kylantys teisės klausimai, t. y. priešpriešiniuose apeliaciniuose skunduose šiose bylose pateiktu antruoju pagrindu, ketvirtuoju pagrindu byloje C‑183/17 P ir trečiuoju pagrindu byloje C‑184/17 P keliami teisės klausimai.
6.
Todėl, prieš priimant sprendimą dėl bylos esmės, reikia išnagrinėti, ar tokius aktus, kuriuos prašoma panaikinti, galima ginčyti. Paskui siekiant įvertinti, ar skundžiami sprendimai pagrįsti, reikia apsvarstyti galimą sąvokos „tarptautinė organizacija“ reikšmę šioje byloje, kaip ji suprantama pagal Sąjungos finansinių taisyklių nuostatas, kurios yra svarbios nagrinėjamu atveju ( 6 ). Galiausiai reikėtų kelti klausimą dėl asmens teisės pateikti savo gynybos argumentus, prieš priimant priemonę jo atžvilgiu, apimties, konkrečiau tariant, dėl to, kaip ši teisė turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į OLAF tyrimų konfidencialumo išsaugojimą.
7.
Iš karto pažymiu, kad, mano nuomone, dėl priežasčių, kurias toliau nurodysiu, Teisingumo Teismas turėtų atmesti ne tik Komisijos pareikštus nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus, bet ir abi IMG nurodytų pagrindų, kurie bus nagrinėjami šioje išvadoje, grupes.
II. Bylų aplinkybės
8.
Bylų aplinkybės išsamiai išdėstytos skundžiamuose sprendimuose, atitinkamai šiose dviejose bylose, į kurias daroma nuoroda šiuo klausimu ( 7 ). Esminės ir šiai išvadai suprasti būtinos aplinkybės gali būti apibendrintos taip, kaip nurodoma toliau.
9.
2013 m. lapkričio 7 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2013) 7682 dėl 2013 m. metinės veiksmų programos dėl Mianmaro / Birmos finansavimo iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto ( 8 ). Šio sprendimo 2 priede ( 9 ) nurodyta šio projekto biudžeto vykdymo užduotis pavesti IMG, kuri minėtame sprendime nurodyta kaip tarptautinė organizacija ( 10 ).
10.
2014 m. vasario 17 d. OLAF pranešė Komisijai, kad pradėjo tyrimą dėl teisinio IMG statuso.
11.
2014 m. vasario 26 d. Komisija, remdamasi su OLAF tyrimais susijusiomis nuostatomis, ėmėsi atsargumo priemonių ( 11 ), jas pagrįsdama tuo, kad, kelioms ES valstybėms pareiškus prieštaravimus, iškilo abejonių dėl IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso. 2014 m. balandžio 25 d. rašte ji pranešė IMG, kad priėmė šias priemones ir nurodė tokio sprendimo priežastis.
12.
2014 m. gruodžio 15 d. Komisija gavo OLAF ataskaitą ( 12 ), kurią ši parengė atlikusi tyrimą ir kurioje iš esmės tvirtino, kad IMG neturi būti laikoma „tarptautine organizacija“, kaip ji suprantama pagal Reglamentą Nr. 1605/2002.
13.
2014 m. gruodžio 16 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo ji paskyrė kitam subjektui, o ne IMG pagal netiesioginio valdymo principą įgyvendinti prekybos plėtros programą, nurodytą taip iš dalies pakeistame pradiniame įgyvendinimo sprendime ( 13 ). Dėl šio sprendimo pareikštas ieškinys, kuris nagrinėjamas byloje C‑183/17 P.
14.
2015 m. sausio 16 d. Komisijos teisės tarnyba parengė raštą, kuriame pateikta OLAF galutinės ataskaitos teisinė analizė.
15.
2015 m. gegužės 8 d. raštu Komisija informavo IMG apie tolesnius veiksmus, kurių ji ketina imtis atsižvelgdama į įvairias rekomendacijas, pateiktas OLAF galutinėje ataskaitoje, ir pirmiausia nurodė, kad jos tarnybos nebesudarys naujų sutarčių su IMG pagal Reglamente Nr. 966/2012 nurodytą tarptautinėms organizacijoms taikytiną specialią procedūrą, kol nėra visiško tikrumo dėl suinteresuotojo asmens teisinio statuso. Dėl šio rašto pareikštas ieškinys, kuris nagrinėjamas byloje C‑184/17 P.
III. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiami sprendimai
A. Procesas ir sprendimas byloje T‑29/15
16.
2015 m. sausio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo IMG pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį (įregistruotas numeriu T‑29/15) dėl 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo panaikinimo.
17.
Dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. kovo 24 d.) Komisija pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. 2015 m. birželio 30 d. nutartimi Bendrasis Teismas nusprendė nagrinėti šį prieštaravimą vėliau, nagrinėjant bylą iš esmės, ir atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
18.
2016 m. sausio 13 d. IMG pateikė prašymą, kad Bendrasis Teismas nurodytų Komisijai pateikti OLAF galutinę ataskaitą ir jos teisės tarnybos nuomonę dėl tos ataskaitos ( 14 ).
19.
2017 m. vasario 2 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T‑29/15. Pirma, jis nusprendė, kad abu Komisijos nurodyti nepriimtinumu grindžiami prieštaravimai yra nepagrįsti, remdamasis tuo, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas sukėlė privalomų teisinių padarinių IMG, ir tuo, kad jis nėra vien 2014 m. vasario 26 d. atsargumo priemones patvirtinantis aktas, todėl šis sprendimas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, todėl IMG pareikštas ieškinys yra priimtinas ( 15 ).
20.
Antra, Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nusprendė, kad nė vienas iš septynių IMG ( 16 ) nurodytų pagrindų nėra pagrįstas, todėl IMG ieškinys dėl panaikinimo turi būti atmestas ( 17 ). Be to, IMG prašymas pateikti dokumentus buvo atmestas ir iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos ( 18 ).
B. Procesas ir sprendimas byloje T‑381/15
21.
2015 m. liepos 14 d., Bendrojo Teismo kanceliarija gavo IMG ieškinį (įregistruotas numeriu T‑381/15) dėl 2015 m. gegužės 8 d. rašto panaikinimo, remiantis SESV 263 straipsniu, taip pat dėl žalos, kurią tariamai patyrė dėl šiame rašte nurodytų priemonių priėmimo, atlyginimo, remiantis SESV 268 straipsniu.
22.
Dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. rugsėjo 25 d.) Komisija pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. 2016 m. sausio 29 d. nutartimi Bendrasis Teismas nusprendė nagrinėti šį prieštaravimą vėliau, nagrinėjant bylą iš esmės, ir atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
23.
Per rašytinę ir žodinę proceso dalis Komisija paprašė, kad abu IMG pateikti dokumentai, t. y. OLAF galutinė ataskaita ir jos teisės tarnybos nuomonė dėl šios ataskaitos, būtų pašalinti iš bylos medžiagos ( 19 ).
24.
2017 m. vasario 2 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T‑381/15. Iš pradžių dėl Komisijos nurodytų nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškinys dėl panaikinimo priimtinas, kiek jis susijęs su priemone, nurodyta ginčijamame rašte, kuriame Komisija nusprendė, kad IMG nebegali siekti vykdyti projektų pagal tiesioginio valdymo principą kaip „tarptautinė organizacija“, kol bus dvejojama dėl jos teisinio statuso, ir kad, be to, ieškinys yra arba nepriimtinas, arba nebėra intereso pareikšti ieškinį ( 20 ).
25.
Tada Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nusprendė, kad nė vienas iš aštuonių IMG ( 21 ) nurodytų pagrindų nėra pagrįstas, todėl jos ieškinys dėl panaikinimo turi būti atmestas ( 22 ). Be to, Bendrasis Teismas atmetė IMG pateiktą prašymą atlyginti žalą ir priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidas ( 23 ).
26.
Galiausiai Bendrasis Teismas patenkino Komisijos prašymą pašalinti iš bylos medžiagos jos pačios teisės tarnybos nuomonę, tačiau atmetė jos prašymą pašalinti OLAF galutinę ataskaitą ( 24 ).
IV. Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai
27.
2017 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo du IMG apeliacinius skundus (įregistruoti numeriais C‑183/17 P ir C‑184/17 P), kuriuose ji Teisingumo Teismo prašo:
–
panaikinti sprendimą byloje T‑29/15 ir priimti galutinį sprendimą dėl ginčo, panaikinant 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą, ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas,
–
panaikinti sprendimą byloje T‑381/15 ir priimti galutinį sprendimą dėl ginčo – pirma, panaikinti 2015 m. gegužės 8 d. raštą ir, antra, priteisti iš Komisijos atlyginti žalą, tariamai padarytą dėl šiame rašte numatytų priemonių priėmimo, – ir priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas abiejose instancijose.
28.
Savo atsiliepimuose į apeliacinius skundus ir triplike, susijusiuose su bylomis C‑183/17 P ir C‑184/17 P, Komisija Teisingumo Teismo prašė atmesti abu apeliacinius skundus ir priteisti iš IMG visas bylinėjimosi išlaidas.
29.
Be to, Komisija pateikė priešpriešinius apeliacinius skundus šiose dviejose bylose, prašydama Teisingumo Teismo, pirma, panaikinti sprendimus bylose T‑29/15 ir T‑381/15, nes jais atmesti pirmoje instancijoje pateikti nepriimtinumu grindžiami prieštaravimai, antra, priimti galutinį sprendimą šiuo bylos klausimu, pripažįstant nepriimtinais IMG pareikštus ieškinius dėl panaikinimo, ir, trečia, priteisti iš IMG bylinėjimosi išlaidas. Be to, byloje C‑184/17 P Komisija paprašė Teisingumo Teismo iš teisminės bylos medžiagos pašalinti OLAF galutinę ataskaitą ir bet kokią nuorodą į šią ataskaitą ir jos turinį ( 25 ).
30.
2018 m. kovo 20 d. sprendimu bylos C‑183/17 P ir C‑184/17 P buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas bendras sprendimas.
31.
2018 m. birželio 13 d. vykusiame teismo posėdyje IMG ir Komisija pateikė pastabas žodžiu.
V. Analizė
32.
Grįsdama savo apeliacinius skundus dėl sprendimų byloje T‑29/15 ir byloje T‑381/15 panaikinimo, IMG remiasi keturiais pagrindais byloje C‑183/17 P ( 26 ) ir penkiais pagrindais byloje C‑184/17 P ( 27 ), kurie iš dalies sutampa. Be to, byloje C‑183/17 P IMG kritikuoja Bendrojo Teismo sprendimą atmesti jos prašymą pateikti OLAF galutinę ataskaitą. Byloje C‑184/17 P IMG ginčija tai, kad buvo atmestas jos prašymas atlyginti žalą, taip pat ginčija Bendrojo Teismo sprendimą pripažinti Komisijos teisės tarnybos nuomonę dėl šios ataskaitos nepriimtina ir nepridėti jos prie bylos medžiagos.
33.
Savo ruožtu, Komisija savo priešpriešiniuose apeliaciniuose skunduose, pateiktuose abiejose bylose, kaltina Bendrąjį Teismą priėmus sprendimą, kad IMG pareikštuose ieškiniuose dėl panaikinimo nurodyti aktai yra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį. Be to, byloje C‑184/17 P Komisija papildomai kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis iš teisminės bylos medžiagos nepašalino OLAF galutinės ataskaitos.
34.
Šiuo klausimu pažymiu, kad dabar abiejų šalių prašymai dėl minėtos ataskaitos neteko prasmės, nes iš Komisijos žodinių pareiškimų matyti, kad likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio Teisingumo Teisme ji savo iniciatyva IMG perdavė minėtą ataskaitą ir jos priedus ir tai IMG patvirtino per teismo posėdį.
35.
Beje, primenu tai, kad šioje tikslinėje išvadoje, susijusioje su toliau išdėstytais pagrindiniais teisės klausimais ( 28 ), be tam tikrų abiejose bylose pateiktų apeliacinių skundų antrojo pagrindo, taip pat ketvirtojo pagrindo byloje C‑183/17 P ir trečiojo pagrindo byloje C‑184/17 P aspektų, bus nagrinėjami tik priešpriešiniuose apeliaciniuose skunduose pateikti nepriimtinumu grindžiami prieštaravimai.
A. Dėl galimybės ginčyti IMG pareikštuose ieškiniuose nurodytus aktus (priešpriešiniai apeliaciniai skundai bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P)
36.
Dėl Komisijos pateiktų priešpriešinių apeliacinių skundų kyla procesinių klausimų, konkrečiau tariant, susijusių su IMG Bendrajame Teisme pareikštų ieškinių priimtinumu, kuriuos reikėtų išnagrinėti prieš imantis nagrinėti IMG pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodytas esmines problemas.
37.
Savo priešpriešiniuose apeliaciniuose skunduose bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P ( 29 ) Komisija prašo panaikinti skundžiamus sprendimus remdamasi tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai nusprendė, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas ir 2015 m. gegužės 8 d. raštas yra aktai, kuriuos galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, todėl IMG pareikšti ieškiniai dėl šių aktų panaikinimo yra priimtini.
38.
Reaguodama į tai, IMG tvirtina, kad Bendrojo Teismo sprendimas atmesti nepriimtinumo pagrindus yra pagrįstas. Dėl toliau nurodytų motyvų pritariu pastarajai nuomonei.
1. Dėl nurodytų aktų privalomų teisinių padarinių
39.
Komisija, grįsdama savo prieštaravimus, kaltina Bendrąjį Teismą nusprendus, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas ir 2015 m. gegužės 8 d. raštas sukėlė privalomų teisinių padarinių, turinčių poveikį IMG interesams, nors, pasak Komisijos, taip nėra.
40.
Primenu, kad, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal SESV 263 straipsnį ieškinį dėl panaikinimo galima reikšti dėl visų Sąjungos institucijų aktų, sukeliančių privalomų teisinių padarinių, kurie turi įtakos atitinkamų trečiųjų šalių interesams, nes aiškiai pakeičia jų teisinę padėtį. Siekiant nustatyti, ar aktas sukelia tokių padarinių, reikia pirmiausia atsižvelgti į jo dalyką, turinį ir esmę, taip pat faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis jis buvo priimtas, nes akto priėmimo forma iš esmės nesvarbi šiuo klausimu ( 30 ).
41.
Byloje C‑183/17 P, susijusioje su 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu, Komisija iš esmės teigia, kad toks subjektas, kaip IMG, kuriam ji pavedė biudžeto vykdymo užduotį, negali ginčyti akto, tokio kaip minėtas sprendimas, kuriuo pavedama ateityje atlikti šią užduotį kitam subjektui, šiuo atveju GIZ ( 31 ).
42.
Komisijos teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad pakeitimas, padarytas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu, turėjo teisinių padarinių IMG, nes ji neteko pradiniu įgyvendinimo sprendimu jai suteiktos galimybės sudaryti įgaliojimo susitarimą. Pirma, ji tvirtina, jog iš Reglamento Nr. 966/2012 84 straipsnio ( 32 ) formuluotės matyti, kad šiuo pagrindu priimtas finansavimo sprendimas, kaip antai 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas, pagal savo pobūdį yra tik vidaus aktas, kuris priimamas prieš bet kokį biudžetinį ar teisinį įsipareigojimą dėl išlaidų ( 33 ), todėl jis neturi jokių teisinių padarinių trečiosioms šalims. Antra, Komisija teigia, jog vien tai, kad pradiniame įgyvendinimo sprendime nurodytas IMG pavadinimas jai nesuteikė teisės į tai, kad įgaliojimo susitarimas būtų sudarytas ( 34 ), todėl šio akto pakeitimas, susijęs su tokiam susitarimui sudaryti paskirto subjekto pakeitimu į GIZ, IMG padėčiai turėtų tik faktinį, o ne teisinį poveikį. Trečia, ji teigia, kad šioje byloje Bendrasis Teismas neteisingai taikė su viešaisiais pirkimais susijusią jurisprudenciją, nors Sąjungos finansinėse taisyklėse nurodyta netiesioginio valdymo sistema yra labai specifinė.
43.
Manau, kad tokie įvairūs Komisijos pateikti kaltinimai yra iš dalies netinkamai pagrįsti ir iš dalies nepriimtini. Iš tikrųjų, pirma, Bendrasis Teismas, mano nuomone, teisingai nusprendė, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas negali būti laikomas vidaus aktu ( 35 ), nes šio sprendimo tikslas būtent yra panaikinti IMG galimybę sudaryti įgaliojimo susitarimą su Komisija taikant Reglamento Nr. 966/2012 ( 36 ) nuostatas, ir, manau, remiantis Komisijos nurodyta jurisprudencija, nebūtų galima daryti kitokios išvados ( 37 ). Antra, nors neginčijama, kad IMG niekuomet nebuvo įgijusi neatšaukiamos teisės į tai, kad ši galimybė būtų konkrečiai įgyvendinta, ginčijamo sprendimo teisinis poveikis yra tas, kad juo užtikrintai ir galutinai užkertamas kelias suinteresuotajam asmeniui pasinaudoti tokia galimybe, turint omenyje tai, kad, IMG pakeitus į GIZ, IMG neteko subjekto, įgalioto prireikus vykdyti aptariamo projekto biudžetą, statuso ( 38 ). Galiausiai dėl paskutinio nurodyto argumento dėl tariamai neteisingo su viešaisiais pirkimais susijusios jurisprudencijos taikymo, mano nuomone, pakanka pažymėti, jog akivaizdu, kad Komisija šio argumento teisiškai pakankamai nepagrindė ( 39 ), kad Teisingumo Teismas galėtų į jį atsižvelgti ( 40 ).
44.
Be to, byloje C‑184/17 P, susijusioje su 2015 m. gegužės 8 d. raštu, Komisija iš esmės teigia, kad įgaliotasis subjektas, kaip antai IMG, negali ginčyti tokio akto kaip šis raštas, kuriame Komisija nurodė, kad jam nebepaves biudžeto vykdymo užduočių tol, kol nebus visiškai tikra dėl jo teisinio statuso ( 41 ).
45.
Komisijos teigimu, ginčijamas raštas IMG sukėlė tik faktinių, o ne teisinių padarinių ir tik galimų, o ne realių padarinių. Ji nurodo, kad tame rašte ji pranešė tik apie savo ketinimą nebesudaryti susitarimų su IMG pagal tarptautinėms organizacijoms taikytiną netiesioginio valdymo metodą, nustatytą Reglamente Nr. 966/2012 ( 42 ), kol bus abejojama dėl suinteresuotojo asmens teisinio statuso. Komisija priduria, kad IMG neturėjo nuo Komisijos valios priklausančios teisės sudaryti sutartis, juo labiau teisės sudaryti sutartis aptariama specialia tam tikroms organizacijoms nustatyta tvarka.
46.
Tačiau, remdamasis pirmiau atlikta 2014 m. gruodžio 16 d. analize, konstatuoju, kad 2015 m. gegužės 8 d. raštas sukėlė privalomų, o ne tik faktinių ar galimų teisinių padarinių IMG padėčiai, nes Komisija tame rašte išreiškė savo valią nebesudaryti naujų įgaliojimo susitarimų su suinteresuotuoju asmeniu ( 43 ); šiuo sprendžiamojo pobūdžio aktu iš karto ir tiesiogiai panaikinta bet kokia IMG galimybė būti paskirtai kaip tarptautinė organizacija atlikti biudžeto vykdymo užduotis iki naujo nurodymo.
47.
Todėl manau, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos abiejuose skundžiamuose sprendimuose nuspręsdamas, jog 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas ir 2015 m. gegužės 8 d. raštas sukėlė privalomų teisinių padarinių, galinčių akivaizdžiai turėti įtakos IMG interesams, todėl abu IMG pareikštuose ieškiniuose nurodytus aktus galima ginčyti remiantis SESV 263 straipsniu.
2. Dėl nurodytų aktų nepatvirtinamojo pobūdžio
48.
Tik byloje C‑183/17 P Komisija taip pat kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis atmetė kitą jos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Šiuo klausimu Komisija kaltina Bendrąjį Teismą nusprendus, kad ginčijamas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas nėra vien tik 2014 m. balandžio 25 d. rašto, kuriuo Komisija informavo IMG apie 2014 m. vasario 26 d. priimtas atsargumo priemones, patvirtinamasis aktas. Savo ruožtu, IMG mano, kad Bendrasis Teismas teisėtai atmetė nepriimtinumo pagrindą. Aš tam pritariu.
49.
Pirma, pasak Komisijos, Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad „nauja aplinkybė“ atsirado dėl to, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu IMG „galutinai“ neteko galimybės sudaryti įgaliojimo susitarimą, nors 2014 m. balandžio 25 d. raštu tokia jos galimybė panaikinta „laikinai“ ( 44 ).
50.
Šiuo klausimu primenu, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, viena vertus, ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas dėl akto, kuriuo tik patvirtinamas kitas sprendimas, kuris tapo galutinis ( 45 ), yra nepriimtinas, ir, kita vertus, kad taip yra tuo atveju, kai ginčijamame akte nėra jokių naujų faktinių ar teisinių aplinkybių, palyginti su ankstesniu sprendimu ( 46 ). Iš tikrųjų tokiu atveju nagrinėjamu aktu nesiekiama sukelti privalomų teisinių padarinių, atskirų nuo tų, kurių sukelia sprendimas, patvirtinamas šiuo aktu ( 47 ).
51.
Šiuo atveju iš pirmo žvilgsnio būtų galima prieštarauti skundžiamam sprendimui, teigiant, kaip leidžia suprasti Komisija, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir atsargumo priemonės, kurių anksčiau imtasi, nes buvo abejojama dėl IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso, todėl ginčijamame sprendime nėra jokios naujos aplinkybės ( 48 ). Man atrodo neabejotina, kad įvykiai, kurie sudaro naujus duomenis, įvyko per laikotarpį nuo atitinkamų aktų priėmimo iki 2014 m. gruodžio 15 d., kai Komisija gavo OLAF galutinę ataskaitą ( 49 ).
52.
Visų pirma, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad minėtos atsargumo priemonės gerokai skiriasi nuo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, mano nuomone, ir savo teisiniu pobūdžiu, ir savo padariniais. Kaip pažymėjo Bendrasis Teismas, šiomis atsargumo priemonėmis buvo siekiama tik laikinai ( 50 ) apriboti IMG galimybę sudaryti įgaliojimo susitarimą su Komisija, o ginčijamu sprendimu siekta visam laikui panaikinti šią galimybę IMG pakeičiant į GIZ ( 51 ). Be to, ginčijamu sprendimu ne tik patvirtinamas ankstesnio akto turinys, bet ir pateikiama naujos informacijos, kaip tai suprantama pagal pirmiau minėtą jurisprudenciją, kad šio sprendimo tikslas ir teisinė reikšmė skiriasi nuo atsargumo priemonių ( 52 ), apie kurias suinteresuotasis asmuo buvo informuotas 2014 m. balandžio 25 d. raštu, tikslo ir teisinės reikšmės.
53.
Antra, Komisija tvirtina, kad net jei šis raštas ir 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas buvo priimti taikant atskiras administracines procedūras ir remiantis skirtingais teisiniais pagrindais, kaip pažymėjo Bendrasis Teismas ( 53 ), tokia išvada neturi reikšmės, jei antrasis iš šių aktų nėra tiesioginė ir savaiminė pirmojo akto pasekmė.
54.
Nesutinku su šiuo požiūriu, nes, man atrodo, pagal vertinimo kriterijus, į kuriuos ne kartą atsižvelgė ir Teisingumo Teismas, ir Bendrasis Teismas ( 54 ), ginčijamas sprendimas priimtas nelygiavertėmis teisinėmis aplinkybėmis ir sukelia savarankiškų teisinių padarinių, palyginti su priemonėmis, kurių imtasi anksčiau, todėl negalima manyti, kad šiuo sprendimu šios priemonės buvo paprasčiausiai patvirtintos.
55.
Iš tikrųjų skundžiamame sprendime byloje C‑183/17 P, mano nuomone, teisingai pabrėžta, kad Komisija ėmėsi aptariamų atsargumo priemonių dėl OLAF atlikto IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso tyrimo remdamasi Reglamento Nr. 883/2013 nuostatomis, susijusiomis su tokio tyrimo ( 55 ) vykdymu, o ginčijamas sprendimas buvo priimtas įgyvendinant 2013 m. metinę veiksmų programą dėl Mianmaro / Birmos finansavimo iš bendrojo Sąjungos biudžeto ir remiantis Reglamento Nr. 966/2012 dėl finansinių taisyklių, taikomų minėtam biudžetui, nuostatomis. Pagaliau Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo, kad ginčijamam sprendimui būdingas naujas aspektas ( 56 ), nes, vien pareikšdama ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo, IMG galėjo ginčyti priemonių, susijusių ne su OLAF tyrimu, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 883/2013 nuostatas, bet su galimu lėšų skyrimu pagal minėtą veiksmų programą, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 966/2012 ( 57 ) nuostatas, teisėtumą.
56.
Todėl manau, kad, priešingai, nei nurodė Komisija, 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas jokiu būdu nėra tiesioginis ir būtinas atsargumo priemonių, su kuriomis 2014 m. balandžio 25 d. raštu ( 58 ) buvo supažindinta IMG, tęsinys.
57.
Atsižvelgdamas į visą pateiktą informaciją, manau, kad skundžiamuose sprendimuose bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P nepadaryta teisės klaida tiek, kiek Bendrasis Teismas atmetė Komisijos pirmoje instancijoje pateiktus nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus. Kadangi šie du aktai, kurie ginčyti Bendrajame Teisme ( 59 ), yra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, IMG pareikšti ieškiniai dėl šių aktų panaikinimo turi būti pripažinti priimtinais, kaip, mano nuomone, teisingai nusprendė Bendrasis Teismas. Todėl laikausi nuomonės, kad šiose bylose Komisijos pateikti priešpriešiniai apeliaciniai skundai negali būti patenkinti.
B. Dėl sprendimų, priimtų dėl IMG statuso atsižvelgiant į Sąjungos finansines taisykles (apeliacinių skundų antrasis pagrindas bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P), pagrįstumo
58.
IMG, nurodydama atitinkamai bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P pateiktą savo apeliacinių skundų antrą pagrindą, siejamą su Sąjungos finansinių taisyklių pažeidimu, pareigos motyvuoti nevykdymu, taip pat bylos medžiagoje esančių įrodymų iškraipymu, iš esmės tvirtina, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas ir 2015 m. gegužės 8 d. Komisijos raštas buvo tinkamai pagrįsti, atsižvelgiant į abejones dėl suinteresuotojo asmens kaip tarptautinės organizacijos statuso.
59.
Atsiliepime į ieškinį Komisija teigia, kad abiejų apeliacinių skundų antrasis pagrindas yra nepriimtinas arba, jei tai netaikoma, akivaizdžiai nepagrįstas. Savo ruožtu manau, kad šie pagrindai yra priimtini, tačiau nepagrįsti, atsižvelgiant į toliau nurodytus argumentus, pirmiausia susijusius su IMG argumentų pagrįstumu, tai atrodo svarbiausia ( 60 ), vėliau su tų argumentų, kurie, mano manymu, yra antraeiliai, pagrįstumu.
1. Dėl apeliacinių skundų antrojo pagrindo bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P pagrindinės dalies
60.
Remdamasi minėtu antruoju apeliacinių skundų pagrindu, IMG iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis neatliko tinkamos pažeidimų, kuriais ji kaltino Komisiją abiejose šiame teisme nagrinėjamose bylose, kontrolės. Pirma, IMG tvirtina, kad skundžiami sprendimai pagrįsti klaidingais motyvais, nes suinteresuotasis asmuo negalėjo susipažinti su OLAF gautais valstybių pareiškimais prieš priimant abu ginčijamus aktus ( 61 ). Antra, ji tvirtina, kad šių teismo sprendimų pagrindimas nepakankamas, nes Bendrasis Teismas nepaaiškino, kodėl, atsižvelgiant į reikšmingas Sąjungos finansinių taisyklių nuostatas ( 62 ), to, kad penkios valstybės suabejojo dėl IMG kaip „tarptautinės organizacijos“ statuso pakako pagrįsti tam, kad abiejuose ginčijamuose aktuose toks jos statusas būtų paneigtas ( 63 ).
61.
Atsiliepime į ieškinį Komisija tvirtina, kad šie kaltinimai yra nepriimtini nagrinėjant apeliacinį skundą, remdamasi tuo, kad, viena vertus, jais keliami ne teisiniai, o faktiniai klausimai, antra vertus, pateikiami pirmojoje instancijoje nenagrinėti, t. y. nauji, argumentai. Komisija priduria, kad bet kuriuo atveju, jeigu šie kaltinimai būtų laikomi priimtinais, jie būtų akivaizdžiai nepagrįsti, nes Bendrajame Teisme pareikšti ieškiniai nesusiję su klausimu, ar IMG yra tarptautinė organizacija, kaip tai suprantama pagal Sąjungos finansines taisykles ( 64 ), bet jais siekiama nustatyti, ar, atsižvelgiant į esamas abejones dėl suinteresuotojo asmens teisinio statuso, ginčijami aktai patenka į Komisijos turimos diskrecijos vykdant Sąjungos biudžetą sritį.
62.
Savo ruožtu, manau, kad, pirma, atitinkamoje abiejų apeliacinių skundų antrojo pagrindo dalyje išdėstyti kaltinimai yra priimtini, nes, kaip dublike nurodė IMG, šiuo klausimu pateikti argumentai nėra faktinė ar nauja informacija. Iš tikrųjų, viena vertus, šie argumentai grindžiami tariamu teisės normos pažeidimu, nes, jais keliamos abejonės dėl skundžiamuose sprendimuose nurodytų motyvų atmesti IMG pareikštus ieškinius teisinio pagrįstumo atsižvelgiant į Sąjungos finansines taisyklės. Kita vertus, jie iš esmės pakartoja vieną iš teiginių, kurį pirmojoje instancijoje jau išsakė IMG, t. y. kad Komisija, priimdama ginčijamus aktus, nesilaikė minėtų taisyklių ( 65 ).
63.
Antra, dėl esmės sutinku su Komisija, kad IMG teiginys klaidingas, nes nei Komisija, nei Bendrasis Teismas neišdėstė savo pozicijos, ar IMG turi tarptautinės organizacijos statusą, todėl nėra teisinio kvalifikavimo, kuris, mano nuomone, yra svarbiausias. Iš tikrųjų, šis teismas išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į esamas abejones šiuo klausimu, Komisija galėjo teisėtai, t. y. nepadarydama akivaizdžios vertinimo ar teisės klaidos, nuspręsti nebepavesti IMG, kurios statusu abejojama, biudžeto vykdymo užduočių, kol tos abejonės nebus išsklaidytos ( 66 ). Todėl apeliantės kritikuojamuose skundžiamų sprendimų dalyse Bendrasis Teismas sutelkė dėmesį į tai, ar Komisija, nuspręsdama, kad dėl IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso kyla abejonių, ir tuo pagrindu darydama išvadas, kurios matyti ginčijamuose aktuose, viršijo savo diskreciją ir pažeidė taikytinose Sąjungos finansinių taisyklių ( 67 ) nuostatose nurodytas sąlygas. Bendrasis Teismas į šiuos klausimus atsakė neigiamai, mano manymu, teisiškai pakankamai motyvuodamas savo poziciją.
64.
Atsižvelgiant į pirmosios instancijos procedūrų tikslą, man atrodo nebūtina, net nereikšminga nagrinėti IMG kaltinimus Bendrajam Teismui, kad šis neatsižvelgė į tai, jog IMG atitinka dvi tarptautinei organizacijai, kaip ji suprantama pagal minėtą teisės aktą ( 68 ), nustatytas sąlygas, nepaisant aptariamų tam tikrų valstybių, tariamų arba buvusių šio subjekto narių, pareiškimų, nes tik penkios iš šešiolikos ( 69 ) valstybių pareiškė prieštaravimus šiuo klausimu ( 70 ). Iš tikrųjų manau, kad bet kuriuo atveju tai nėra įrodymas, kad Komisija teisiškai buvo neteisi išreikšdama abejones dėl IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso ir tuo pagrindu padarydama minėtas išvadas. Be to, manau, kad Bendrasis Teismas tinkamai pasinaudojo savo kontrolės įgaliojimu darydamas išvadą, kad, kaip matyti iš bylos medžiagoje ( 71 ) pateiktų įrodymų, Komisija teisingai ir teisėtai, tam tikra prasme atsargumo sumetimais, nusprendė nebepatikėti IMG Sąjungos biudžeto vykdymo užduočių, kol nepaaiškės suinteresuotojo asmens teisinis statusas.
65.
Trečia, dėl IMG pradinių argumentų, kuriais remiantis Komisijos abejonės grindžiamos OLAF tyrimo duomenimis, nors suinteresuotajam asmeniui nebuvo suteikta galimybė laiku ( 72 ) jų užginčyti, tik konstatuoju, kad šie argumentai susiję ne su Sąjungos finansinių taisyklių pažeidimu, kuris yra šios apeliacinių skundų antrojo pagrindo dalies esmė, bet su teisių į gynybą paisymu, o tai bus nagrinėjama remiantis kitais nurodytais pagrindais šiose bylose ( 73 ), atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas yra pagrindinis šių pagrindų aspektas.
66.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, manau, kad IMG pateikti kaltinimai, remiantis pirmiau išnagrinėta apeliacinių skundų antrojo pagrindo bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P dalimi, yra nepagrįsti.
2. Dėl apeliacinių skundų antrojo pagrindo bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P papildomų dalių
67.
Pirma, IMG savo apeliacinių skundų bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P antrojo pagrindo pradžioje iš esmės teigia, kad Bendrojo Teismo argumentai, pateikti skundžiamuose sprendimuose, grindžiami klaidingais motyvais, nes šis teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė bylos medžiagoje esančius įrodymus ( 74 ). Ji tvirtina, kad šis teismas neteisingai pagrindė ginčijamus aktus, t. y. 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir 2015 m. gegužės 8 d. raštą, minėtose bylose.
68.
Pažymiu, kad, kaip nurodo pati IMG ir kaip teigia Komisija, tai argumentas, kuriuo dar kartą pakartojami jau abiejose bylose pateiktų apeliacinių skundų pirmuoju pagrindu suformuoti kaltinimai, kurie nenagrinėjami šioje išvadoje. Tiesiog pažymėsiu, jog man atrodo, kad IMG cituojamose dalyse ( 75 ) Bendrasis Teismas siekė išdėstyti ne pačiuose ginčijamuose aktuose nurodytus motyvus, kaip teigia apeliantė, bet šių aktų aplinkybes, konkrečiai norėdamas pabrėžti, kad Komisija, prieš priimdama minėtus aktus, pranešė IMG, jog jai kilo abejonių dėl IMG teisinio statuso ( 76 ). Todėl manau, jog IMG akivaizdžiai nepagrįstai nurodo skundžiamų sprendimų motyvų klaidingumą, nes ji remiasi klaidingu skundžiamų sprendimų aiškinimu.
69.
Antra, IMG, remdamasi savo apeliacinio skundo antruoju pagrindu byloje C‑184/17 P, nurodo, kad buvo iškraipyti bylos medžiagoje esantys įrodymai ( 77 ), ir kaltina Bendrąjį Teismą nusprendus, kad suinteresuotasis asmuo nepateikė įrodymų, kuriais būtų paneigtos Komisijos dvejonės, nors IMG Komisijai, vėliau Bendrajam Teismui pateikė kelis dokumentus, siekdama įrodyti, kad tos abejonės nepagrįstos. Apeliantė pabrėžia, jog iš jos nurodytų aštuonių dokumentų matyti, kad „penkios aptariamos valstybės ( 78 ) <…> pasirašė IMG steigimo aktą; Norvegija pasirašė IMG įstatus; Norvegija, Belgija, Portugalija dalyvavo IMG valdybos posėdžiuose. Be to, 1994 m. lapkričio 25 d. posėdžio pirmininkas du kartus pakartojo, kad šios penkios valstybės pasirašė IMG steigimo aktą ir, be to, nė viena iš šių valstybių nepranešė IMG, kad iš jos pasitraukia“ ( 79 ). Komisija atmeta šį kaltinimą ir ginčija ne tik apeliantės ginamą požiūrį, bet ir jos atliktą minėtų dokumentų analizę ( 80 ).
70.
Iš nusistovėjusios jurisprudencijos matyti, kad nagrinėjant apeliacinį skundą Bendrojo Teismo atliktas bylos medžiagoje esančių dokumentų įrodomosios galios vertinimas, išskyrus įrodinėjimo naštą ir įrodymų pateikimą reglamentuojančių taisyklių nesilaikymo ir šių dokumentų iškraipymo atvejus, negali būti ginčijamas Teisingumo Teisme. Be to, apeliantė, tariamai nurodydama, kad Bendrajam Teismui pateikti įrodymai buvo iškraipyti, iš tikrųjų negali siekti, kad teismas iš naujo juos įvertintų ir jiems suteiktų pageidaujamą reikšmę, nes tai nepatenka į Teisingumo Teismo kompetenciją ( 81 ).
71.
Šiuo atveju, man atrodo, kad dėl konkrečiai kritikuotų sprendimo byloje T‑381/15 102 ir 106 punktų Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į IMG pateiktus įrodymus, iš esmės nusprendė, kad IMG nepakankamai įrodė, jog aptariamos valstybės ir toliau faktiškai save laikė IMG narėmis, nepaisant jų pareiškimų OLAF. Manau, Bendrajam Teismui atlikus minėtų įrodymų vertinimą, siekiant įvertinti jų įrodomąją galią, paaiškėjo, kad jų turinys nebuvo iškraipytas ir IMG nenurodė jokio esminio Bendrojo Teismo atlikto įrodymų aiškinimo netikslumo.
72.
Trečia, toje pačioje byloje C‑184/17 P IMG tvirtina, kad Bendrasis Teismas neįvykdė savo pareigos motyvuoti, pabrėždama, kad skundžiamame sprendime pateikti, pirma, prieštaringi motyvai dėl Komisijos iki OLAF tyrimo priimtos pozicijos poveikio nebuvimo ir, antra, ginčytini motyvai dėl IMG financial backing (finansinės garantijos) užginčijimo tam tikroms valstybėms pareiškus prieštaravimus ( 82 ).
73.
Primenu, kad pagal nusistovėjusią jurisprudenciją Bendrasis Teismas neprivalo motyvuoti kiekvieno savo sprendimui pagrįsti pasirinkto įrodymo. Tačiau Bendrojo Teismo sprendimo motyvuose turi būti pateikiami aiškūs ir nedviprasmiški argumentai, kad suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su priimto sprendimo pagrindimu, o Teisingumo Teismas – vykdyti jam pavestą teisminę kontrolę ( 83 ).
74.
Šiuo atveju dėl minėto pirmojo kaltinimo, susijusio su atsietai nuo konteksto pateiktu sprendimo byloje T‑381/15 105 punktu, pažymiu, kad, atsižvelgiant į prieš ginčijamą sprendimo dalį ( 84 ) išdėstytus punktus, akivaizdu, kad Bendrasis Teismas ketino atmesti IMG argumentą, kad anksčiau Komisija ją laikė tarptautine organizacija, pabrėždamas, kad tokia Komisijos pozicija buvo iki to laiko, kol OLAF atlikus tyrimą iškilo abejonių, dėl kurių Komisija turėjo pakeisti savo poziciją ir kurių pagrindu Bendrasis Teismas priėmė išvadas. Tai, kad, remiantis suinteresuotojo asmens kaltinimais, šis teismas tariamai neatsižvelgė į informaciją, kurią pateikė IMG OLAF atliekant tyrimą, mano manymu, negali būti laikoma prieštaravimo sudedamąja dalimi ar priežastimi abejoti tuo, ar minėtame punkte pateikti motyvai yra pakankami ( 85 ). Todėl šis kaltinimas turi būti atmestas.
75.
Kalbant apie minėtą antrąjį kaltinimą, susijusį su to paties sprendimo 102 ir 108 punktais, pažymėtina, kad IMG iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą, jog jis nusprendė, kad dėl savo narystę IMG užginčijusių valstybių pareiškimų ji neturėtų būti kvalifikuojama kaip tarptautinė organizacija, nes taip ji netektų jų finansinės paramos, nors, pasak IMG, atsižvelgiant į 2012 m. finansinį reglamentą, šis aspektas nėra reikalaujama sąlyga, reikalinga tokiai kvalifikacijai įgyti ( 86 ). Tačiau, mano manymu, iš abiejų kritikuojamų punktų analizės matyti, kad Bendrasis Teismas visai nenurodė tokių motyvų ( 87 ), o tik pateikė argumentus, kurie patys savaime yra aiškūs ir jais galima pagrįsti išvadą, kuri daroma jų pagrindu, kad minėtas kaltinimas akivaizdžiai nepagrįstas.
76.
Mano manymu, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad abiejuose kaltinimuose nurodytais skundžiamo sprendimo punktais nepadarytas pareigos motyvuoti pažeidimas.
77.
Taigi, manau, kad IMG pateiktų apeliacinių skundų antrasis pagrindas bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
C. Dėl IMG nurodytos teisės į gynybą apimties (apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas byloje C‑183/17 P ir apeliacinio skundo trečiasis pagrindas byloje C‑184/17 P)
78.
Mano nuomone, reikia atlikti papildomą ir atskirą argumentų, susijusių su tariamu teisės į gynybą pažeidimu, kuriuos nurodė IMG, remdamasi savo apeliacinio skundo ketvirtuoju pagrindu byloje C‑183/17 P ir savo apeliacinio skundo trečiuoju pagrindu byloje C‑184/17 P, analizę, nes minėtų pagrindų aiškinimas ne tik sutampa, bet ir skiriasi keliais aspektais.
1. Dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo byloje C‑183/17 P
79.
Pateikdama savo apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą byloje C‑183/17 P, IMG kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis skundžiamame sprendime ( 88 ) pažeidė gero administravimo principą ir teisę būti išklausytam ( 89 ). Kaip ir Komisija, kuri savo atsiliepime į apeliacinį skundą ( 90 ) neigia šiuos argumentus, manau, kad šis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas arba akivaizdžiai nepagrįstas dėl toliau nurodytų priežasčių.
80.
Pirma, IMG, darydama nuorodą į Bendrojo Teismo sprendimą, susijusį su kiekvieno asmens teise būti išklausytam prieš priimant jam nepalankų sprendimą ( 91 ), teigia, kad šiuo atveju jai nebuvo nurodytos tikslios Komisijos abejonių dėl jos kaip tarptautinės organizacijos statuso priežastys ir ji neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės šiuo klausimu prieš priimant Komisijai ginčijamą 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą.
81.
Primenu, kad teisė būti išklausytam įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje, kuriame užtikrinama teisė į gerą administravimą. Pagal minėto 41 straipsnio 2 dalies a punktą ši teisė apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Pagal nusistovėjusią jurisprudenciją tai reiškia, kad asmuo, kuriam skirtas nepalankus sprendimas, turi turėti galimybę naudingai ir veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl informacijos, kuria administracija ketina grįsti savo būsimą sprendimą, kad jo žodinės arba rašytinės pastabos galėtų turėti įtakos to sprendimo turiniui arba net sukeltų abejonių dėl šio sprendimo priėmimo ( 92 ).
82.
Šioje byloje manau, kad Bendrasis Teismas, atlikęs išsamią faktų analizę, nepadarė teisės klaidos nuspręsdamas, kad Komisija tinkamai nurodė IMG priežastis, dėl kurių abejoja jos teisiniu statusu, ir jai suteikė tinkamą galimybę iš anksto supažindinti Komisiją su savo argumentais, kurie buvo pateikti susirašinėjant iki ginčijamo sprendimo priėmimo, o IMG teisės būti išklausytai buvo paisoma ( 93 ).
83.
Antra, IMG kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis nenustatė tinkamos OLAF tyrimų konfidencialumo apsaugos ir pagrindinės suinteresuotojo asmens teisės būti išklausytam garantijos pusiausvyros. Jos nuomone, šis teismas klaidingai manė, kad konfidencialumo išsaugojimu būtų galima pagrįsti tai, kad Komisija nepateikė IMG OLAF galutinės ataskaitos, su kuria Komisija susipažino prieš priimdama 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą ( 94 ). IMG konkrečiai nurodo sprendimo byloje T‑29/15 142 punktą, kuriame minima Komisijos nurodyta „nauja informacija“.
84.
Šiuo klausimu pabrėžiu, kad, kiek tai susiję su pirmiau minėta teise būti išklausytam ( 95 ), Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte garantuojama kiekvieno asmens teisė susipažinti su savo byla, kartu nepažeidžiant teisėtų konfidencialumo ir profesinės paslapties interesų. Tačiau Reglamento Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų 10 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta, kad tokių tyrimų metu siunčiama ar gauta informacija yra saugoma ir kad Sąjungos institucijos privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi tokios informacijos konfidencialumo principo. Be to, nors minėto reglamento 11 straipsnio 3–5 dalyse nurodyta, kad OLAF parengta tyrimo ataskaita perduodama kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms arba atitinkamoms institucijoms, nė vienoje iš šio reglamento nuostatų nenurodyta, kad tokia tyrimo ataskaita turi būti perduota su tyrimu susijusiam asmeniui ( 96 ). Todėl, kaip Bendrasis Teismas, mano nuomone, ne kartą teisingai nusprendė bylose, susijusiose su panašiomis problemomis, kaip nagrinėjamos šioje byloje, iš OLAF taikytino teisinio pagrindo aiškiai matyti, kad tik tuomet, kai institucijos, kurioms skirta OLAF ataskaita, ketina priimti atitinkamam asmeniui nepalankius aktus remdamosi tokia ataskaita, jos privalo pagal joms taikytinas procedūrines taisykles supažindinti tą asmenį su tokia ataskaita, kad jis galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą ( 97 ).
85.
Šioje byloje C‑183/17 P manau, kad, jeigu Komisija savo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą, kuris yra nepalankus IMG ( 98 ), ketino tiesiogiai grįsti OLAF galutine ataskaita ( 99 ), ji turėjo suteikti galimybę suinteresuotajam asmeniui susipažinti su šios ataskaitos turiniu ir pateikti savo gynybos argumentus ( 100 ), ypač jei tame dokumente pateikta nauja informacija, kurią Komisija gali panaudoti prieš jį.
86.
Pirmiausia pažymėtina, kad iš skundžiamo sprendimo teksto matyti, kad Bendrasis Teismas kelis kartus nurodė, jog reikia rasti pusiausvyrą tarp Komisijos byloje esamos „naujos informacijos“ pateikimo ir poreikio išsaugoti OLAF tyrimo konfidencialumą ir tai turi būti daroma atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 25 d. raštą ( 101 ), o ne į OLAF galutinę ataskaitą, kaip IMG nurodo savo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad Komisija išsiuntė IMG minėtą raštą dar vykstant OLAF tyrimui, todėl buvo ypač svarbu išsaugoti konfidencialumą. Be to, iš Bendrojo Teismo padarytų išvadų matyti, kad 2014 m. balandžio 25 d. rašte nurodyta, kad tyrimo metu gauta „nauja informacija“ tik patvirtino jau Komisijos išreikštas abejones dėl IMG statuso ( 102 ), ir IMG Bendrajame Teisme neginčijo to, kad pagal Reglamento Nr. 883/2013 10 straipsnį Komisija turėjo išsaugoti minėtą konfidencialumą ir neatskleisti šios naujos informacijos detalių ( 103 ).
87.
Be to, bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas, mano nuomone, teisingai nusprendė, kad nepaisant tariamai ribotos informacijos, kurią Komisija jai suteikė, 2014 m. balandžio 25 d. raštu ( 104 ) IMG buvo pakankamai tiksliai supažindinta su priežastimis, dėl kurių buvo priimtas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas, todėl suinteresuotasis asmuo galėjo pateikti savo gynybos argumentus prieš priimant šį sprendimą, jei jis būtų to norėjęs ( 105 ). Iš tikrųjų, kaip tai jau yra pažymėję kiti generaliniai advokatai ( 106 ), prieiga prie ES institucijose turimos informacijos yra ne savaiminis tikslas, bet priemonė, kuria siekiama suteikti galimybę suinteresuotajam asmeniui gintis, kad nebūtų priimtas sprendimas panaikinti aktą nustačius, kad tariamas pažeidimas neturėjo poveikio teisės į gynybą įgyvendinimui. Norėčiau pridurti, kad faktinių aplinkybių vertinimas, kurį atliko Bendrasis Teismas šiuo klausimu, negali būti ginčijamas nagrinėjant šį apeliacinį skundą, nes šiuo lygmeniu joks iškraipymas nebuvo nustatytas ar nurodytas ( 107 ).
88.
Manau, kad skundžiamame sprendime, pirmiausia jo 142 punkte, kurį konkrečiai šiuo klausimu kritikuoja IMG, pateiktuose motyvuose nėra teisės klaidų, nes jame nustatyta reikiama OLAF vykdomo tyrimo konfidencialumo ir suinteresuotojo asmens galimybės pasinaudoti savo teisėmis į gynybą pusiausvyra.
89.
Trečia, IMG konkrečiai kritikuoja Bendrojo Teismo argumentus, išdėstytus sprendimo byloje T‑29/15 143 punkte, trimis aspektais. Pirma, ji nurodo, kad neįvykdyta gero administravimo pareiga dėl vadinamojo tiesioginio Komisijos anksčiau priimtų priemonių ir ginčijamo sprendimo ryšio. Antra, IMG pakartojo savo argumentą, kad Komisija pažeidė jos teisę būti išklausytai prieš priimant šį sprendimą dėl tariamų abejonių. Trečia, IMG teigia, kad Bendrajame Teisme ji turėjo įrodyti ne tai, kad procedūros baigtis būtų buvusi kitokia, o tik tai, kad ji būtų galėjusi būti kitokia, jeigu ji būtų turėjusi galimybę pareikšti savo nuomonę.
90.
Dėl pirmojo kaltinimo nesutinku su IMG vertinimu, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas yra „tiesioginis“ ankstesnių aktų ( 108 ) padarinys, nors, anot apeliantės, šie aktai, o vėliau ir šis sprendimas buvo priimti per kelių mėnesių laikotarpį, per kurį Komisija gavo OLAF galutinę ataskaitą, ir ji nebūtų galėjusi suformuoti savo pozicijos pagal atsargumo priemones, kurių ėmėsi anksčiau. Iš tiesų, man atrodo, kad skundžiamo sprendimo 143 punkte Bendrasis Teismas, mano nuomone, tik teisingai pripažino, kad ginčijamas sprendimas tiesiogiai susijęs su abejonėmis dėl teisinio IMG statuso, apie kurias jau buvo pranešta IMG ( 109 ), ir kad dėl to suinteresuotajam asmeniui pranešta, kad, jei jis nepateiks abejones išsklaidyti padėsiančių įrodymų, jam nebus galima pavesti vykdyti pradiniame įgyvendinimo sprendime nurodyto projekto biudžeto.
91.
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su IMG teise pasinaudoti savo teisėmis į gynybą, pakanka pažymėti, kad šis kaltinimas nepagrįstas dėl pirmiau nurodytų priežasčių ( 110 ).
92.
Dėl trečiojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad Bendrasis Teismas tariamai paprašė IMG įrodyti realų tariamo teisės būti išklausytam pažeidimo poveikį nagrinėjamos procedūros baigčiai, nors pagal jurisprudenciją ( 111 ) reikalaujama tik pateikti galimo poveikio įrodymą, manau, kad šis teismas nepadarė teisės klaidos. Pagal nusistovėjusią jurisprudenciją, kurią nurodo Bendrasis Teismas, galimo procedūrinio pažeidimo atveju teismas turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į bylos faktines ir teisines aplinkybes, nagrinėjamos procedūros baigtis galėjo būti kitokia, jei apeliantė būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą nesant tokio pažeidimo ( 112 ). Todėl skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas, savarankiškai įvertinęs faktines aplinkybes, galėjo teisingai nuspręsti ( 113 ), kad nebuvo nustatyta, atsižvelgiant ir į IMG pateiktus argumentus, ir į bylos medžiagoje esamą informaciją, jog procedūros baigtis galėjo būti kitokia, jei Komisija suinteresuotajam asmeniui konkrečiai būtų pranešusi apie savo ketinimą priimti 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą.
93.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, manau, jog apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas byloje C‑183/17 P turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
2. Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo byloje C‑184/17 P
94.
Byloje C‑184/17 P IMG pateikto apeliacinio skundo trečiasis pagrindas ( 114 ) iš dalies sutampa su apeliacinio skundo pirmiau minėtu ketvirtuoju pagrindu byloje C‑183/17 P, nes jis susijęs su teisės į gynybą pažeidimu, kuris nurodytas remiantis argumentais, panašiais į tuos, kurie išdėstyti siekiant pagrįsti minėtą ketvirtąjį pagrindą, jis taip pat susijęs su pareigos motyvuoti nevykdymu ir su įrodymų iškraipymu, kurie neginčijami byloje C‑183/17 P ( 115 ). Kaip ir Komisija ( 116 ), manau, kad apeliacinio skundo minėtas trečiasis pagrindas taip pat yra nepagrįstas dėl toliau išdėstytų priežasčių.
95.
Pirma, IMG iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis neatsižvelgė į savo paties teiginį, kad Komisija turėjo priimti 2015 m. gegužės 8 d. raštu grindžiamą sprendimą tik suteikusi galimybę suinteresuotajam asmeniui susipažinti su OLAF galutine ataskaita.
96.
Atsižvelgiant į nurodytą jurisprudenciją dėl galimybės susipažinti su OLAF parengtais konfidencialiais dokumentais ( 117 ), matyti, kad Bendrasis Teismas, mano manymu, galėjo nuspręsti, nepateikdamas prieštaringų motyvų ir neiškraipydamas faktinių aplinkybių ( 118 ), kad nors Komisija turėjo iš anksto supažindinti IMG su OLAF galutine ataskaita ( 119 ), vis dėlto, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, nustatytas pažeidimas neturėjo lemiamos įtakos suinteresuotojo asmens teisei į gynybą, nes jis turėjo galimybę kelis kartus pateikti savo pastabas prieš parengiant ginčijamą raštą dėl abejonių dėl jo teisinio statuso ( 120 ).
97.
Antra, IMG teigia, kad jai turėjo būti suteikta galimybė pateikti savo argumentus tiek dėl informacijos, kuria Komisija ketino grįsti savo sprendimą, tiek dėl paties sprendimo projekto ( 121 ).
98.
Priešingai, nei IMG pabrėžia šioje byloje C‑184/17 P, mano nuomone, iš šiai bylai svarbios jurisprudencijos matyti, kad teisė būti išklausytam prieš priimant nepalankų sprendimą reiškia, kad atitinkamas asmuo gali pareikšti savo nuomonę dėl informacijos, kuria administracija ketina grįsti savo būsimą sprendimą, o ne dėl ketinamo priimti sprendimo turinį taip, kad projektas jam turėtų būti pateiktas iš anksto ( 122 ).
99.
Trečia, IMG tvirtina, kad ne ji, o Komisija turi įrodyti, kad baigtis galėjo būti kitokia, jeigu priimant ginčijamą sprendimą nebūtų buvęs padarytas nagrinėjamas pažeidimas ( 123 ).
100.
Vis dėlto, mano manymu, iš pirmiau nurodytame skundžiamame sprendime primintos jurisprudencijos ( 124 ) matyti, kad, jei teismas mano, jog padarytas procedūrinis pažeidimas, jis turi patikrinti, ar atitinkama procedūra galėjo baigtis kitaip, jei nebūtų šio pažeidimo, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir į visus byloje pateiktus įrodymus, ypač tuos, kuriuos pateikė šalis, kuri nurodo šį pažeidimą ( 125 ). Tačiau atrodo, kad skundžiamo sprendimo dalyje, kurią konkrečiai kritikavo IMG, pateikta išsami argumentų, kuriuos ji pateikė Bendrajam Teismui, taip pat bylos medžiagoje ( 126 ) esamos informacijos analizė, kuria remdamasis Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos ir neiškraipydamas įrodymų, galėjo daryti išvadą, jog nebuvo įrodyta, kad, nesant tokio pažeidimo ( 127 ), Komisija būtų galėjusi priimti kitokį sprendimą nei tas, kuris buvo priimtas remiantis ginčijamu raštu ( 128 ).
101.
Todėl manau, kad IMG pateikto apeliacinio skundo trečiasis pagrindas byloje C‑184/17 P turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
VI. Išvada
102.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Teisingumo Teismui siūlau:
–
atmesti Europos Komisijos priešpriešinius apeliacinius skundus bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P kaip nepagrįstus ir
–
atmesti apeliacinio skundo antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus byloje C‑183/17 P ir apeliacinio skundo antrąjį ir trečiąjį pagrindus byloje C‑184/17 P kaip nepagrįstus; pastaroji išvada neturi poveikio nei kitų International Management Group pateiktų apeliacinių skundų pagrindų pagrįstumui, nei sprendimui dėl bylinėjimosi išlaidų.
( 1 ) Originalo kalba: prancūzų.
( 2 ) Sprendimas nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:56 (toliau – sprendimas byloje T‑29/15 arba skundžiamas sprendimas).
( 3 ) Sprendimas nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:57 (toliau – sprendimas byloje T‑381/15 arba skundžiamas sprendimas, o kartu su sprendimu byloje T‑29/15 – skundžiami sprendimai).
( 4 ) Sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2013) 7682 final dėl 2013 m. metinės veiksmų programos dėl Mianmaro / Birmos finansavimo iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto (toliau – 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas arba ginčijamas sprendimas).
( 5 ) Toliau – 2015 m. gegužės 8 d. raštas arba ginčijamas raštas.
( 6 ) Patikslinama, kad šie ieškiniai susiję su 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002, p. 1; 2004 m specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74), kuris iš dalies pakeistas 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1081/2010 (OL L 311, 2010, p. 9) (toliau – Reglamentas Nr. 1605/2002); 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu ((EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiu išsamias Reglamento [Nr. 1605/2002] įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002, p. 1), kuris iš dalies pakeistas 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 478/2007 (OL L 111, 2007, p. 13) (toliau – Reglamentas Nr. 2342/2002), kuris priimtas kartu su Reglamentu Nr. 1605/2002, toliau – 2002 m. Finansinis reglamentas); 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) [Nr. 1605/2002] (OL L 298, 2012, p. 1), taip pat 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento [Nr. 966/2012] taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1) (Reglamentas Nr. 966/2012, priimtas kartu su Reglamentu Nr. 1268/2012, toliau – 2012 m. Finansinis reglamentas).
( 7 ) Žr. sprendimo byloje T‑29/15 1–15 punktus ir sprendimo byloje T‑381/15 1–17 punktus.
( 8 ) Toliau – pradinis įgyvendinimo sprendimas.
( 9 ) Šiame priede aprašomas antras metinėje veiksmų programoje, patvirtintoje minėtu sprendimu, nurodytas veiksmas, pažymint, kad šis veiksmas apima visiškai iš ES finansuojamą prekybos plėtros programą, kuri turėtų būti įgyvendinta valdant kartu su tarptautine organizacija.
( 10 ) Žr. 8.3.1 punktą ir minėto priedo 2 išnašą.
( 11 ) Priemonės taikomos vadovaujantis 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013, p. 1), 7 straipsnio 6 dalimi.
( 12 ) Toliau – OLAF galutinė ataskaita, apibendrinta sprendimo byloje T‑381/15 7 punkte.
( 13 ) Pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo vienintelį straipsnį šio sprendimo priedu pakeičiamas pradinio įgyvendinimo sprendimo 2 priedas (žr. konkrečiai šio naujo priedo 4.3.1 punktą, kuriame nurodytas IMG pakeitęs subjektas, t. y. Deutsche Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit (GIZ) GmbH, toliau – GIZ.
( 14 ) Procesas Bendrajame Teisme išsamiai aprašytas sprendimo byloje T‑29/15 16–25 punktuose.
( 15 ) Žr. sprendimo byloje T‑29/15 28–78 punktus.
( 16 ) Sprendimo byloje T‑29/15 26 punkte nurodyti pagrindai.
( 17 ) Žr. sprendimo byloje T‑29/15 79–169 punktus.
( 18 ) Žr. sprendimo byloje T‑29/15 170–175 punktus.
( 19 ) Procesas Bendrajame Teisme išsamiai aprašytas sprendimo byloje T‑381/15 18–25 punktuose.
( 20 ) Žr. sprendimo byloje T‑381/15 29–75 punktus.
( 21 ) Sprendimo byloje T‑381/15 76 punkte nurodyti pagrindai.
( 22 ) Žr. sprendimo byloje T‑381/15 76–160 punktus.
( 23 ) Žr. sprendimo byloje T‑381/15 161–173 punktus ir 185 punktą.
( 24 ) Žr. sprendimo byloje T‑381/15 174–184 punktus.
( 25 ) Tačiau atrodo, kad šis paskutinis prašymas nebeteko prasmės, atsižvelgiant į šalių pateiktą informaciją per teismo posėdį (žr. šios išvados 34 punktą).
( 26 ) IMG pagrindus apibendrina taip: „1) Pareigos motyvuoti pažeidimas – Bendrojo Teismo pareigos motyvuoti pažeidimas – Bylos medžiagos iškraipymas; 2) Reglamento [Nr. 1605/2002] ir Reglamento [Nr. 966/2012] pažeidimas – Reglamento [Nr. 2342/2002] ir Reglamento [1268/2012] pažeidimas – Bendrojo Teismo pareigos motyvuoti pažeidimas – Bylos medžiagos iškraipymas; 3) Patikimo finansų valdymo principo pažeidimas – Pareigos motyvuoti pažeidimas – Bendrojo Teismo pareigos motyvuoti pažeidimas – Reglamento [Nr. 966/2012] (61 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 2 dalies) pažeidimas; 4) Gero administravimo principo pažeidimas – Teisės būti išklausytam pažeidimas.“
( 27 ) IMG pagrindus apibendrina taip: „1) Bendrojo Teismo procedūros reglamento, Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų ir teisių į gynybą pažeidimas – Atsakovės pareigos motyvuoti pažeidimas – Pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti pažeidimas – Bylos medžiagos iškraipymas; 2) Reglamento [Nr. 966/2012] ir Reglamento [Nr. 1268/2012] pažeidimas – Akivaizdi vertinimo klaida – Pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti pažeidimas – Bylos medžiagos iškraipymas; 3) Teisių į gynybą pažeidimas – Pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti pažeidimas – Bylos medžiagos iškraipymas; 4) Proporcingumo principo pažeidimas – Pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti pažeidimas – Bylos medžiagos iškraipymas; 5) Teisinio saugumo principo pažeidimas – Pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti pažeidimas ir Reglamento [Nr. 966/2012] 61 straipsnio pažeidimas.“
( 28 ) Taip pat žr. šios išvados 5 ir 6 punktus.
( 29 ) Pažymiu, jog neginčytina, kad šie priešpriešiniai apeliaciniai skundai atitinka Teisingumo Teismo procedūros reglamento 178 straipsnyje, konkrečiai jo 2 dalyje, nustatytus reikalavimus.
( 30 ) Žr., be kita ko, 2017 m. sausio 19 d. Sprendimą Komisija / Total ir Elf Aquitaine (C‑351/15 P, EU:C:2017:27, 35–36 punktai); 2017 m. spalio 11 d. nutartį Guardian Glass España, Central Vidriera / Komisija (T‑170/16, EU:T:2017:722, 85 ir paskesni punktai) ir 2018 m. gegužės 8 d. Sprendimą Esso Raffinage / ECHA (T‑283/15, EU:T:2018:263, 49–51 punktai).
( 31 ) Šiuo atveju Komisija aiškiai nurodo sprendimo byloje T‑29/15 46, 50–52, 57, 59–63 punktus.
( 32 ) Minėto 84 straipsnio „Finansavimo sprendimai“ 1–3 dalyse nurodoma: „1. Kiekvienas išlaidų punktas turi turėti nustatytą paskirtį <…> 2. <…> prieš išlaidų paskirties nustatymą institucija <…> priima finansavimo sprendimą. 3. 2 dalyje nurodytame finansavimo sprendime pateikiama informacija apie tai, kokio tikslo siekiama, kokių rezultatų tikimasi, kokius įgyvendinimo metodus ketinama taikyti ir [kokia] bendra finansavimo suma. Į jį taip pat įtraukiamas veiksmų, kuriuos ketinama finansuoti, aprašymas, nurodoma kiekvienai operacijai skirta suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Netiesioginio valdymo atveju [jame] nurodomas subjektas <…>, kuriam pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, kriterijai, kuriais vadovautasi pasirenkant subjektą <…>, ir jam pavestos užduotys“.
( 33 ) Komisijos teigimu, teisinis įsipareigojimas dėl išlaidų atitinka „sutartis, susitarimus, įgaliojimus ir kt.“, o leidimus suteikiantis pareigūnas turi didelę diskreciją šiuo klausimu.
( 34 ) Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad pradinio įgyvendinimo sprendimo 3 straipsnyje, kuris nebuvo pakeistas ginčijamu sprendimu, nurodyta, kad pagal valdymo kartu su tarptautinėmis organizacijomis principą biudžeto vykdymo užduotys „gali būti“, o ne „bus“ pavestos prieduose nurodytam subjektui.
( 35 ) T. y. pagal nusistovėjusią jurisprudenciją aktas sukelia pasekmių tik vidaus administracijai ir nesukuria jokių teisių ar pareigų tretiesiems asmenims (žr., be kita ko, 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Ispanija / KomisijaC‑443/97, EU:C:2000:190, 28 punktą ir 2015 m. balandžio 22 d. Sprendimo Planet / KomisijaT‑320/09, EU:T:2015:223, 63 punktą).
( 36 ) Kaip pažymėta sprendimo byloje T‑29/15 50 punkte, „tai, kad nėra akivaizdu, jog leidimus suteikiantis pareigūnas sudaro įgaliojimo susitarimą su [GIZ], neturi įtakos argumentui, kad šis susitarimas bet kuriuo atveju negalėtų būti sudarytas tik su GIZ, o ne su [IMG]“, kuri pagal ginčijamą sprendimą jau nebeatitinka reikalavimų.
( 37 ) Šiuo klausimu Komisija iš esmės remiasi 1988 m. vasario 25 d. Sprendimu Les Verts / Parlamentas (190/84, EU:C:1988:94, 7 ir 8 punktai), nors šis sprendimas priimtas anksčiau nei Reglamentas Nr. 966/2012 ir nėra susijęs su tokio pat pobūdžio sprendimu kaip šis ginčijamas sprendimas.
( 38 ) Primenu, kad pradiniame įgyvendinimo sprendime IMG buvo nurodyta kaip subjektas, kuriam pavedama biudžeto vykdymo užduotis, „jeigu su ja bus sudarytas atitinkamas [įgaliojimo] susitarimas“ (žr. sprendimo byloje T‑29/15 4 punktą). Suinteresuotasis asmuo teisingai pažymi, kad nors jam nebuvo suteikta teisė sudaryti tokį susitarimą, šis sprendimas turėjo teisinį poveikį – jeigu vėliau Komisija būtų norėjusi sudaryti tokį susitarimą, ji būtų galėjusi jį sudaryti tik su IMG, – kuris panaikintas priėmus 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą.
( 39 ) Norėčiau tiesiog pažymėti, kad keliuose skundžiamo sprendimo punktuose, kuriuos Komisija aiškiai nurodė savo priešpriešinio apeliacinio skundo, susijusio su byla C‑183/17 P, pirmoje dalyje (t. y. sprendimo byloje T‑29/15 46, 50–52, 57 ir 59–63 punktuose), Bendrasis Teismas paminėjo tik vieną teismo sprendimą (2014 m. sausio 8 d. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Stichting Sona ir Nao / Komisija, T‑505/13 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:1), kurį, beje, nurodė pati Komisija Bendrajame Teisme ir kuris šioje byloje, mano manymu, neturi reikšmės, dėl priežasčių, kurias teisingai nurodė šis teismas (žr. šio sprendimo 61–63 punktus). Dėl sprendimo byloje T‑29/15 56 punkte (nenurodomas) cituojamų sprendimų ištraukų pasakytina, kad jos atspindi akivaizdžiai daugiau nei viešųjų pirkimų sritį apimančią ir bendrai taikomą (kaip nurodyta šios išvados 40 punkte) suformuotą jurisprudenciją.
( 40 ) Jau ne kartą nuspręsta, jog tam, kad Teisingumo Teismas galėtų atlikti teisinį apeliacinio skundo vertinimą, kuriuo remdamasis galėtų atlikti savo funkciją ir vykdyti teisėtumo kontrolę, jame turi būti tiksliai nurodytos kritikuojamos skundžiamo sprendimo dalys ir teisiniai argumentai, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas, antraip apeliacinis skundas arba atitinkamas jo pagrindas bus nepriimtini (be kita ko, 2018 m. vasario 1 d.Sprendimo Panalpina World Transport (Holding) ir kt. / Komisija, C‑271/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:59, 17 punktas).
( 41 ) Šiuo atveju Komisija aiškiai nurodo sprendimo byloje T‑381/15 44–48punktus.
( 42 ) Konkrečiau tariant, pagal minėto reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį, kuriame nurodyta, kad „Komisija biudžetą vykdo <…> netiesiogiai (netiesioginis valdymas) <…> pavesdama biudžeto vykdymo užduotis tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms“.
( 43 ) Dėl tikslaus ginčijamo rašto turinio žr. sprendimo byloje T‑381/15 10–16 punktus ir 44 punktą, o konkrečiai dėl Komisijos priešpriešinio apeliacinio skundo byloje C‑184/17 P ginčijamo aspekto – pastaruosius du punktus.
( 44 ) Šiuo klausimu Komisija aiškiai nurodo sprendimo byloje T‑29/15 73–70 punktus.
( 45 ) Dėl patvirtinamojo sprendimo pareikštas ieškinys yra nepriimtinas, tik jeigu patvirtintas sprendimas tapo galutinis per nustatytą terminą nepareiškus ieškinio (žr., be kita ko, 2017 m. gegužės 31 d. Sprendimo DEI / Komisija (C‑228/16 P, EU:C:2017:409, 35 punktą).
( 46 ) Žr., visų pirma, be sprendimo byloje T‑29/15 69 punkte nurodytos Bendrojo Teismo jurisprudencijos, 2015 m. liepos 15 d. Sprendimą Westfälische Drahtindustrie ir kt. / Komisija (T‑393/10, EU:T:2015:515, 107 punktas) ir 2015 m. spalio 13 d. Sprendimą Intrasoft International / Komisija (T‑403/12, EU:T:2015:774, 48–52 punktai); kalbant apie Teisingumo Teismo praktiką, – 2017 m. sausio 19 d. Sprendimą Komisija / Total ir Elf Aquitaine (C‑351/15 P, EU:C:2017:27, 37–49 punktai) ir 2017 m. gegužės 31 d. Sprendimą DEI / Komisija (C‑228/16 P, EU:C:2017:409, 33 ir 34 punktai).
( 47 ) Žr., be kita ko, 2017 m. sausio 19 d. Sprendimą Komisija / Total ir Elf Aquitaine (C‑351/15 P, EU:C:2017:27, 37–49 punktai) ir 2018 m. gegužės 8 d. Sprendimą Esso Raffinage / ECHA (T‑283/15, EU:T:2018:263, 50 ir 81–83 punktai).
( 48 ) Komisija priduria, kad ginčijamas sprendimas nėra „peržiūros“ rezultatas, ir nurodo 2001 m. vasario 7 d. Sprendimą Inpesca / Komisija (T‑186/98, EU:T:2001:42, 49 punktas). Tačiau man atrodo, kad tokioje jurisprudencijoje Bendrasis Teismas nurodo, kad administracija galimai atsisakė iš naujo atlikti priešingą vertinimą, o tai nėra ginčijama šioje byloje C‑183/17 P. Be to, kai Bendrasis Teismas sprendimo byloje T‑29/15 69 punkte nurodo „peržiūrą“, remdamasis 2012 m. gegužės 22 d. Sprendimu Sviluppo Globale / Komisija (T‑6/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:245, 22 punktas), mano nuomone, ši dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio paskutinio sprendimo, kuriame buvo keliamas klausimas dėl tokios peržiūros, 21, 24, 31 ir 37 punktus. Šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 26 d. Sprendimą Global Steel Wire ir kt./ Komisija (C‑454/16 P–C‑456/16 P ir C‑458/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:818, 30–35 punktai) ir 2016 m. birželio 2 d. Sprendimą Moreda‑Riviere Trefilerías ir kt. / Komisija (T‑426/10–T‑429/10 ir T‑438/12–T‑441/12, EU:T:2016:335, 545–549 punktai).
( 49 ) Žr. sprendimo byloje T‑29/15 7–13 punktuose aprašytus įvykius.
( 50 ) Dėl apsaugos priemonių, kurios yra laikinos ir atšaukiamos, pagal analogiją žr. 2017 m. spalio 5 d. Sprendimą Mabrouk / Taryba (T‑175/15, EU:T:2017:694, 147 punktas).
( 51 ) Mano nuomone, IMG teisingai pažymi, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas nėra bendro ir laikino pobūdžio, nes juo konkrečiai ir galutinai užkertamas kelias dalyvauti įgyvendinant vieną iš veiksmų, nurodytų 2013 m. veiksmų programoje, skirtoje Mianmarui / Birmai.
( 52 ) Šiuo klausimu žr. 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimą Komisija / Nyderlandai ir ING Groep (C‑224/12 P, EU:C:2014:213, 69–72 punktai), kuriame visų pirma pabrėžiama, kad „[skubios priemonės, priimtos susiklosčius tam tikrai situacijai], pradiniam nagrinėjimui negali būti taikomi tie patys kriterijai, kurių turi būti laikomasi priimant galutinį sprendimą“.
( 53 ) Atsižvelgdama į tai, Komisija nurodo sprendimo byloje T‑29/15 74–76 punktus.
( 54 ) Dėl atsižvelgimo į konkretų teisėkūros kontekstą ir savarankiškus ginčijamo akto teisinius padarinius nagrinėjant, ar ieškinys dėl panaikinimo priimtinas, žr., be šios išvados 47 išnašoje nurodytos jurisprudencijos, visų pirma 2014 m. vasario 13 d. Sprendimą Vengrija / Komisija (C‑31/13 P, EU:C:2014:70, 57 ir paskesni punktai) ir 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimą Deutsche Post / Komisija (T‑421/07, EU:T:2011:720, 49 ir paskesni punktai).
( 55 ) Taip pat žr. šios išvados 11 išnašą.
( 56 ) Kaip tai suprantama pagal nurodytą jurisprudenciją, susijusią su šios išvados 50 ir paskesniais punktais.
( 57 ) Žr. konkrečiai sprendimo byloje T‑29/15 76 punktą.
( 58 ) Papildomai pažymiu, kad atrodo prieštaringa tvirtinti, kaip tai daro Komisija, kad ginčijamas sprendimas yra savarankiškas 2014 m. balandžio 25 d. rašto padarinys, nors jame aiškiai nurodyta, jog pagal pradinį įgyvendinimo sprendimą ši institucija turi diskreciją sudaryti susitarimą su IMG (žr. sprendimo byloje T‑29/15 8 ir 85 punktuose atpasakotą šio rašto turinį).
( 59 ) T. y. 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas ir 2015 m. gegužės 8 d. raštas.
( 60 ) Pažymėtina, kad savo atsiliepime į apeliacinį skundą, triplike ir per posėdį pateikdama žodinius argumentus Komisija gindamasi savo dėmesį sutelkė į nagrinėjamą dalį.
( 61 ) Šiuo aspektu IMG konkrečiai remiasi sprendimo byloje T‑29/15 105 punktu ir sprendimo byloje T‑381/15 102, 105 ir 106 punktais.
( 62 ) Nurodytus teisės aktus žr. šios išvados 6 išnašoje, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo antrasis pagrindas byloje C‑183/17 P susijęs ir su 2002 m. finansiniu reglamentu, ir su 2012 m. finansiniu reglamentu, o apeliacinio skundo antrasis pagrindas byloje C‑184/17 P yra susijęs tik su pastaruoju reglamentu. Dėl nuostatų, taikytinų ratione temporis, žr. sprendimo byloje T‑29/15 27 punktą.
( 63 ) Šiuo klausimu IMG konkrečiai kritikuoja sprendimo byloje T‑29/15 104–106, 109 ir 110 punktus (jie nurodyti skirsnyje, susijusiame su IMG šioje byloje pateiktais pirmuoju ir antruoju pagrindais) ir sprendimo byloje T‑381/15 102, 103 ir 108 punktus (jie nurodyti skirsnyje, susijusiame su IMG šioje byloje pateiktu trečiuoju pagrindu). Per posėdį IMG, be kita ko, teigė, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad, organizacijos teisinio statuso nepaneigia tai, kad valstybė nepripažįsta tarptautinės organizacijos ar pareiškia, kad nebėra jos narė.
( 64 ) Per teismo posėdį Komisija teigė, jog IMG prašymas pripažinti, kad ji yra tarptautinė organizacija, negali būti nagrinėjamas šiose bylose, nes Komisija nepriėmė galutinės pozicijos, o išreiškė abejones šiuo klausimu, ir Sąjungos teismai taip pat negali patvirtinti šio statuso.
( 65 ) Žr., be kita ko, sprendimo byloje T‑29/15 26, 79 ir 95 punktus ir sprendimo byloje T‑381/15 76 punktą.
( 66 ) Žr. konkrečiai sprendimo byloje T‑29/15 103–110 punktus ir sprendimo byloje T‑381/15 98–108 punktus (ypač 98 punktą), iš kurių matyti: pirma, Bendrasis Teismas nustatė, kad atitinkamuose ginčijamuose aktuose Komisija nepadarė išvados, kad IMG neturi tarptautinės organizacijos statuso, bet nusprendė jai nebepavesti biudžeto vykdymo užduočių pagal netiesioginio valdymo principą, kol abejonės dėl jos statuso nebus išsklaidytos, ir, antra, nusprendė, kad sprendimas priimti tokį sprendimą tokiomis aplinkybėmis kaip šios buvo akivaizdžiai tinkamas ir juo nebuvo pažeistos Sąjungos finansinės taisyklės.
( 67 ) Konkrečiai atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1605/2002 53d straipsnio 1 dalį, Reglamento Nr. 966/2012 60 straipsnio 2 dalį (sprendimo byloje T‑29/15 95–110 punktai) ir Reglamento Nr. 966/2012 60 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 1268/2012 43 straipsnio 1 dalį (sprendimo byloje T‑381/15 96–108 punktai).
( 68 ) T. y. būti tarptautinė viešojo sektoriaus organizacija, įkurta pagal tarpvyriausybinį susitarimą, remiantis Reglamento Nr. 1268/2012 43 straipsnio 1 dalies a punktu, kuriame pateikta „tarptautinių organizacijų“, nurodytų Reglamento Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje, apibrėžtis.
( 69 ) Remdamasi savo ieškiniais bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P, IMG nurodo, kad ji buvo įsteigta „1994 m. pagal tarpvyriausybinį susitarimą, kurį pasirašė 16 valstybių (Austrija, Belgija, Kanada, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Rusijos Federacija, Ispanija, Švedija ir Jungtinės Karalystės) ir Europos bendrijos humanitarinės pagalbos biuras (ECHO)“.
( 70 ) Kadangi tariamos IMG steigėjos valstybės narės arba dabartinės narės, viena vertus, užginčijo tokį savo statusą ir, kita vertus, išreiškė abejones dėl asmenų, kurie joms atstovavo steigiant IMG, įgaliojimų delegavimo (žr., be kita ko, sprendimo byloje T‑29/15 8, 85 ir 105 punktus ir sprendimo byloje T‑381/15 4, 85 ir 98 punktus). Per posėdį Teisingumo Teisme Komisija tvirtino, jog iš OLAF galutinės ataskaitos matyti, kad iš tikrųjų visos apklaustos valstybės, o ne tik penkios buvo skeptiškos.
( 71 ) Konkrečiau, atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 25 d. raštą, kuriame Komisija pareiškė, viena vertus, kad „kelios šalys (Ispanija, Portugalija, Norvegija, Italija ir Belgija), kurias IMG [buvo] paskelbusi valstybėmis narėmis arba narėmis steigėjomis, nelaiko savęs nei jos narėmis, nei narėmis steigėjomis“ ir, kita vertus, kad „JT Generalinis sekretoriatas pareiškė, kad IMG nėra specializuota įstaiga“ ir, galiausiai, kad „kyla abejonių dėl asmenų, kurie atstovavo savo šalims tuo metu, kai buvo įsteigta IMG“. Mano nuomone, atsakymas, kurį suinteresuotasis asmuo pateikė Komisijai, nėra pakankamas duoti atkirtį šiems pagrindiniams prieštaravimams.
( 72 ) IMG priduria, kad pati Komisija neturėjo galimybės susipažinti su OLAF galutine ataskaita iki 2014 m. gruodžio 15 d., tačiau, mano manymu, nepateikia aiškių kaltinimų dėl skundžiamų sprendimų.
( 73 ) T. y. šios išvados 78 ir paskesniuose punktuose nagrinėjamas apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas byloje C‑183/17 P ir apeliacinio skundo trečiasis pagrindas byloje C‑184/17 P.
( 74 ) Šiuo klausimu IMG aiškiai kritikuoja sprendimo byloje T‑29/15 103, 105, 106, 109 ir 110 punktus ir sprendimo byloje T‑381/15 98 ir 99 punktus.
( 75 ) T. y. sprendimo byloje T‑29/15 89 punkto ir sprendimo byloje T‑381/15 98 punkto ištraukose.
( 76 ) Iš tikrųjų iš IMG cituojamų dalių formuluotės matyti, kad Bendrasis Teismas aiškiai daro nuorodą į ankstesnius skundžiamų sprendimų punktus (t. y. sprendimo byloje T‑29/15 85–88 punktus ir sprendimo byloje T‑381/15 85 punktą), kuriuose atpasakoja raštų, kuriuos suinteresuotasis asmuo gavo prieš priimant ginčijamus aktus, be kita ko, 2014 m. balandžio 25 d. rašto, kuriame Komisija nurodė savo abejonių priežastis, turinį.
( 77 ) Apeliantė konkrečiai nurodo sprendimo byloje T‑381/15 102 ir 106 punktus.
( 78 ) T. y. „Ispanija, Portugalija, Norvegija, Italija ir Belgija“, remiantis sprendimo byloje T‑381/15 85 ir 98 punktais.
( 79 ) IMG taip pat tvirtina, kad „ji nepateikė šių penkių valstybių patvirtinimo, bet nebuvo nustatyta vienintelė tokia įrodymų forma“. Šiuo klausimu pakanka nurodyti, kad, kaip iš karto po to pripažino IMG, Bendrasis Teismas tokį patvirtinimą nurodė kaip pavyzdį.
( 80 ) Savo atsiliepimo į apeliacinį skundą dalyje, susijusioje su apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu byloje C‑184/17 P, į kurią daroma nuoroda kalbant apie antrąjį pagrindą, Komisija tvirtina, kad IMG „neatsižvelgia <…> į tai, jog Bendrasis Teismas įvertino visus dokumentus“, ir „imasi atskiros kiekvieno dokumento analizės, iškreipdama sprendimo argumentus“. Dėl antrojo pagrindo Komisija pabrėžia, kad apeliacinio skundo 51 punkte nurodytais dokumentais neįrodomas tarptautinės organizacijos statusas ir jais negali būti išsklaidytos abejonės“.
( 81 ) Žr., be kita ko, 2011 m. birželio 9 d. Sprendimą Comitato Venezia vuole vivere ir kt. / Komisija (C‑71/09 P, C‑73/09 P ir C‑76/09 P, EU:C:2011:368, 152, 153 ir 159 punktai), 2016 m. birželio 30 d. Nutartį Slovenska pošta / Komisija (C‑293/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:511, 29 ir 39 punktai), 2017 m. sausio 26 d. Sprendimą Komisija / Keramag Keramiche Werke ir kt. (C‑613/13 P, EU:C:2017:49, 27–26 ir 37–39 punktai) ir 2017 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Ludwig‑Bölkow‑Systemtechnik / Komisija (C‑250/16 P, EU:C:2017:871, 38 ir 39 punktai).
( 82 ) Šiuo klausimu IMG kritikuoja atitinkamai sprendimo byloje T‑381/15 105, 102 ir 108 punktus.
( 83 ) Žr., be kita ko, 2017 m. spalio 25 d. Sprendimą Slovakija / Komisija (C‑593/15 P ir C‑594/15 P, EU:C:2017:800, 73 ir 74 punktai), 2018 m. kovo 7 d. Sprendimą SNCF Mobilités / Komisija (C‑127/16 P, EU:C:2018:165, 34 punktas) ir 2018 m. birželio 7 d. Sprendimą Equipolymers ir kt. / Taryba (C‑363/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:402, 44–46 punktai).
( 84 ) Minėto sprendimo 103 ir 104 punktuose atitinkamai nurodyta: „šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Komisija nepadarė teisės klaidos ar akivaizdžios vertinimo klaidos padarydama išvadą, kad yra abejonių dėl ieškovės kaip tarptautinės organizacijos statuso, atsižvelgiant į tų valstybių narių pareiškimus“, o „apeliantės argumentais šiuo klausimu ši išvada negali būti paneigta“.
( 85 ) Be to, Komisija teigia, kad sprendimas byloje T‑381/15 yra pakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su tos įstaigos pozicijos dėl IMG pasikeitimu.
( 86 ) Atsiliepime į ieškinį Komisija teigia, kad atitinkamų valstybių finansinę paramą būtų galima teisėtai užginčyti, atsižvelgiant į esamas abejones dėl IMG teisinio statuso.
( 87 ) 102 ir 108 punktuose iš esmės nurodyta, kad „[IMG] nepateikė nei Komisijai, nei Bendrajam Teismui įrodymų, kaip antai aptariamų valstybių patvirtinimų, kad, nepaisant OLAF gautų pareiškimų, šios šalys ir toliau laikosi nuomonės, jog yra IMG narės. Tai, kad egzistuoja prezumpcija, jog tokios tarptautinės organizacijos valstybės narės turėtų jai teikti savo finansinę paramą, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės“ ir kad „nors [IMG] teigia, kad atitinka dvi tarptautinėms organizacijoms būtinas sąlygas <…> ir kad Komisija klaidingai aiškino sąvoką „tarptautinė organizacija <…>, reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju šie argumentai negali paneigti to, kad Komisija galėjo turėti teisėtų abejonių dėl [IMG] kaip tarptautinės organizacijos statuso, atsižvelgiant į tai, kad tos valstybės, kurios turėjo būti jos narės ar steigėjos, neigė šį faktą“ (taip pat žr. šios išvados 71 išnašą).
( 88 ) Pateikdama ketvirtąjį ieškinio pagrindą IMG aiškiai kritikuoja sprendimo byloje T‑29/15 134–143 punktus.
( 89 ) Siekdamas išsamumo pažymiu, kad remdamasi savo apeliaciniu skundu IMG nustato aiškų apeliacinio skundo pagrindo ir tam tikrų argumentų, pateiktų pagal pirmąjį ieškinio pagrindą toje pačioje byloje, ryšį, kuris pats savaime nenagrinėjamas šioje išvadoje.
( 90 ) Atsižvelgiant į tai, kad ketvirtasis ieškinio pagrindas nebuvo nurodytas IMG dublike ar Komisijos triplike, susijusiuose su byla C‑183/17 P, bet apie jį buvo pateikta trumpų pastabų per teismo posėdį.
( 91 ) IMG nurodo 2016 m. spalio 5 d. Sprendimą ECDC / CJ (T‑395/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:598) tvirtindama, kad jai turėjo būti suteikta galimybė pateikti savo nuomonę, pirma, dėl informacijos, kuria Komisija ketino grįsti savo sprendimą, ir, antra, dėl paties sprendimo projekto, kurį Komisija ketino priimti, tačiau nagrinėjamu atveju taip nebuvo.
( 92 ) Žr., be kita ko, 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimą BoudjlidaC‑249/13, EU:C:2014:2431, 31, 36–38 punktai), 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimą Prequ’ Italia (C‑276/16, EU:C:2017:1010, 45 ir 46 punktai), 2016 m. spalio 5 d. Sprendimą ECDC / CJ (T‑395/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:598, 54, 55, 57, 60, 62 ir 73 punktai), 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimą Ispanija / Komisija (T‑466/14, EU:T:2016:742, 40 ir 41 punktai) ir 2018 m. vasario 8 d. Sprendimą Institute for Direct Democracy in Europe / Parlamentas (T‑118/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:76, 36 ir 37 punktai).
( 93 ) Be šio sprendimo 85–89 punktų, susijusių su apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu, kuriame pateiktas išsamesnis šių raštų turinio paaiškinimas, žr. konkrečiai sprendimo byloje T‑29/15 135–138, 141 ir 142 punktus.
( 94 ) Reikia priminti, kad ataskaitą Komisija gavo 2014 m. gruodžio 15 d., t. y. prieš priimant ginčijamą sprendimą.
( 95 ) Žr. šios išvados 81 punktą.
( 96 ) Tačiau, kaip nurodyta Reglamento Nr. 883/2013 24 konstatuojamojoje dalyje, juo saugomos asmenų, kurių veiksmai tiriami, teisės ir jiems suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl su jais susijusių aplinkybių atliekant tyrimą. Taip pat pagal to paties reglamento 9 straipsnio 2 dalies šeštą pastraipą atitinkamas asmuo turi teisę gauti savo pokalbio su OLAF protokolą, kad jį patvirtintų arba pateiktų pastabų.
( 97 ) Šiuo klausimu dėl OLAF dokumentų atskleidimo ES institucijai vykdant administracinę veiklą žr., be kita ko, 2016 m. gegužės 26 d. Sprendimą International Management Group / Komisija (T‑110/15, EU:T:2016:322, 22, 24 ir 32–37 punktai), 2017 m. gegužės 18 d. Sprendimą Panzeri / Parlamentas (T‑166/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:347, 98 punktas) ir 2018 m. birželio 19 d. Sprendimą Le Pen / Parlamentas (T‑86/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:357, 81–84 punktai).
( 98 ) Kiek tai susiję su tuo, kad ginčijamas sprendimas nepalankus IMG, žr. šios išvados 41 ir paskesniuose punktuose pateiktą informaciją apie aktą, kurį galima ginčyti.
( 99 ) Tačiau man neatrodo, kad taip buvo šiuo atveju.
( 100 ) Pagal analogiją žr. šios išvados 97 išnašoje nurodytą Bendrojo Teismo jurisprudenciją.
( 101 ) Žr. konkrečiai sprendimo byloje T‑29/15 142 punktą (jis susijęs su Bendrajam Teismui pateikto apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antra dalimi, kuri yra nagrinėjamo šioje byloje C‑183/17 P pateikto ketvirtojo pagrindo dalykas), taip pat šio sprendimo 85 ir 92 punktus (jie susiję su Bendrajame Teisme pateiktu šeštuoju pagrindu).
( 102 ) Žr. faktų santrauką sprendimo byloje T‑29/15 6–8 punktuose.
( 103 ) Žr. sprendimo byloje T‑29/15 92 ir 138 punktų pabaigoje.
( 104 ) Žr. sprendimo byloje T‑29/15 85–89 punktus (taip pat žr. šios išvados 71 išnašą).
( 105 ) Pagal analogiją taip pat žr. 2017 m. gegužės 18 d. Sprendimą Panzeri / Parlamentas (T‑166/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:347, 99 ir 100 punktai) ir 2018 m. birželio 19 d. Sprendimą Le Pen / Parlamentas (T‑86/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:357, 85 ir 86 punktai).
( 106 ) Žr. generalinės advokatės V. Trstenjak išvadą byloje C.A.S. / Komisija (C‑204/07 P, EU:C:2008:175, 100 ir paskesni punktai) ir jame nurodytas ankstesnes išvadas.
( 107 ) Pagal nusistovėjusią teismo praktiką faktinių aplinkybių vertinimas, išskyrus atvejus, kai iškraipomi įrodymai, nėra teisės klausimas, kuriam taikoma Teisingumo Teismo kontrolė nagrinėjant apeliacinį skundą, atsižvelgiant į tai, kad toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų, nesant reikalo iš naujo vertinti faktinių aplinkybių. Žr., be kita ko, 2017 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Ludwig‑Bölkow‑Systemtechnik / Komisija (C‑250/16 P, EU:C:2017:871, 39 punktas) ir 2018 m. birželio 28 d. Sprendimą Andres (Heitkamp BauHolding) / Komisija (C‑203/16 P, EU:C:2018:505, 77 punktas).
( 108 ) T. y., anot IMG, 2014 m. vasario 26 d. atsargumo priemonės ir 2014 m. balandžio 25 d. raštas, kuriuo Komisija pranešė suinteresuotajam asmeniui apie šių priemonių priėmimą.
( 109 ) Primenu, kad, kaip matyti iš sprendimo byloje T‑29/15 8 ir 135 punktų, iki 2014 m. balandžio 25 d. rašto – nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki 2014 m. balandžio 4 d., – Komisija susirašinėjo su IMG dėl jos kaip tarptautinės organizacijos statuso.
( 110 ) Žr. šios išvados 80 ir paskesnius punktus.
( 111 ) IMG remiasi Bendrojo Teismo jurisprudencija, nurodyta sprendimo byloje T‑29/15 139 punkte, kuriame nurodomas 2015 m. spalio 8 d. Sprendimas Secolux / Komisija (T‑90/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:772, 34 punktas ir jame nurodytą jurisprudencija).
( 112 ) Žr., be kita ko, 2016 m. birželio 16 d. Sprendimą SKW Stahl‑Metallurgie ir SKW Stahl‑Metallurgie Holding / Komisija (C‑154/14 P, EU:C:2016:445, 69–75 punktai), 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimą Prequ’ Italia (C‑276/16, EU:C:2017:1010, 62 punktas), 2018 m. birželio 14 d. Sprendimą Makhlouf / Taryba (C‑458/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:441, 42–46 punktai), 2013 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Vengrija / Komisija (T‑240/10, EU:T:2013:645, 84 ir 85 punktai) ir 2018 m. birželio 19 d. Sprendimą Le Pen / Parlamentas (T‑86/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:357, 87–91 punktai).
( 113 ) Būtent: „net jei Komisija būtų turėjusi informuoti IMG apie ginčijamo sprendimo priėmimą, [IMG] nepateikė jokio argumento, kuriuo remiantis būtų galima pripažinti – o ir iš Bendrajam Teismui pateiktos medžiagos nematyti, – kad, jeigu Komisija būtų pranešusi apie savo ketinimą priimti ginčijamą sprendimą, procedūros baigtis būtų buvusi kitokia“ (sprendimo byloje T‑29/15 143 punkto pabaiga, taip pat žr. šio sprendimo 139 punkto pabaigą). Iš tikrųjų paskutiniai žodžiai yra šiek tiek dviprasmiški, atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje jurisprudencijoje paprastai vartojamas žodžių junginys „būtų galėjęs būti“. Tačiau šios ne visai tikslios formuluotės motyvai rodo, kad Bendrasis Teismas teisingai atliko reikiamą analizę ir todėl nepadarė jokios teisės klaidos.
( 114 ) Remdamasi šiuo trečiuoju pagrindu IMG aiškiai kritikuoja sprendimo byloje T‑381/15 117–122 punktus.
( 115 ) Ir savo apeliaciniame skunde, ir savo dublike IMG pateikia kaltinimus šiuo klausimu.
( 116 ) Vis dėlto patikslinu, kad nesutinku su Komisijos, pirmiausia atsiliepime į apeliacinį skundą, šiam pagrindui paneigti pateiktais argumentais, kad teisė į gynybą negalėjo būti pažeista, nes 2015 m. gegužės 8 d. raštas nėra IMG nepalankus aktas (šiuo klausimu žr. šios išvados 43 ir paskesnius punktus).
( 117 ) Pagal analogiją žr., kiek tai susiję su ginčijamu 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu byloje C‑183/17 P, šios išvados 83 ir paskesnius punktus ir jame nurodytą jurisprudenciją.
( 118 ) Pagal šios išvados 107 išnašoje nurodytą jurisprudenciją.
( 119 ) Mano nuomone, tai, kad IMG galėjo neteisėtai susipažinti su ataskaita, kai ši buvo jai nutekinta (žr. sprendimo byloje T‑381/15 174 ir 177 punktus) – šią aplinkybę Komisija nurodo savo atsiliepime į apeliacinį skundą – negali ištaisyti šio procedūrinio pažeidimo, nes bet kuriuo atveju suinteresuotasis asmuo galėjo su ja susipažinti tik gavęs ginčijamą 2015 m. gruodžio 12 d. raštą, atsižvelgiant į informaciją, kurią per posėdį pateikė Komisija.
( 120 ) Žr. sprendimo byloje T‑381/15 117 ir paskesniuose punktuose pateiktą analizę. Konkrečiau kalbant apie IMG apeliacinių skundų argumentus, kad IMG „negalėjo žinoti apie valstybių narių pateiktas išlygas“, o Bendrasis Teismas iškraipė bylos medžiagoje esančius įrodymus (122 punktas) nusprendęs, kad suinteresuotajam asmeniui niekas nekliudo „tiesiogiai apklausti [šių valstybių] ir jų paprašyti pateikti patvirtinimą, kad yra jos narės“, primenu, kad vis dėlto iš bylos medžiagos, kurią Bendrasis Teismas išnagrinėjo, matyti, kad Komisija suteikė daug informacijos šiuo klausimu, pirmiausia 2014 m. balandžio 25 d. rašte (žr. 85 punktą), todėl tariami iškraipymai, mano nuomone, nėra akivaizdūs.
( 121 ) Šiuo klausimu IMG remiasi ta pačia jurisprudencija, kuria rėmėsi byloje C‑183/17 P (žr., be kita ko, šios išvados 91 išnašą).
( 122 ) Žr., be kita ko, šios išvados 92 išnašoje nurodytą jurisprudenciją. Manau, 2016 m. spalio 5 d. Bendrojo Teismo sprendimas ECDC / CJ (T‑395/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:598), kurį nurodo IMG, negali lemti (mano nuomone, pirmiausia jo 55 ir paskesni punktai) kitokio požiūrio nei tas, kurio laikomasi šioje vyraujančioje jurisprudencijoje.
( 123 ) Šiuo klausimu IMG remiasi 2016 m. spalio 5 d. Bendrojo Teismo sprendimu ECDC / CJ (T‑395/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:598, 72 punktas) ir 2015 m. spalio 8 d. Tarnautojų teismo sprendimu DD / FRA, F‑106/13 ir F‑25/14 (EU:F:2015:118, 65 ir 93 punktai).
( 124 ) Be 2015 m. spalio 8 d. Sprendimo Secolux / Komisija (T‑90/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:772, 34 punktas), nurodyto sprendimo byloje T‑381/15 114 punkte, žr. šios išvados 112 išnašoje nurodytą jurisprudenciją.
( 125 ) Kalbant apie pastarąjį, žr., be kita ko, 2016 m. vasario 4 d. Sprendimą C & J Clark International ir Puma (C‑659/13 ir C‑34/14, EU:C:2016:74, 140 punktas), 2016 m. birželio 16 d. Sprendimą SKW Stahl‑Metallurgie ir SKW Stahl‑Metallurgie Holding / Komisija (C‑154/14 P, EU:C:2016:445, 69 punktas) ir 2018 m. birželio 19 d. Sprendimą Le Pen / Parlamentas (T‑86/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:357, 88 ir paskesni punktai).
( 126 ) Žr. pagal analogiją dėl Bendrojo Teismo atliktos procedūrinio pažeidimo galimo poveikio analizės taikymo srities ir tikslumo generalinės advokatės V. Trstenjak išvadą byloje C.A.S. / Komisija (C‑204/07 P, EU:C:2008:175, 107–109 punktai).
( 127 ) T. y. jeigu IMG būtų susipažinusi su OLAF galutine ataskaita prieš parengiant ginčijamą raštą.
( 128 ) Žr. sprendimo byloje T‑381/15 119–123 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas, be kita ko, pažymi, kad IMG apgailestauja, jog jai nebuvo suteikta galimybė pašalinti abejonių dėl jos finansinės padėties patikimumo, nors Komisija savo 2015 m. gegužės 8 d. rašto negrindė šiais motyvais, kad IMG iš anksto negavo OLAF galutinės ataskaitos, bet Komisija nuo jos nukrypo ginčijamame rašte, tvirtindama, kad yra abejonių, bet nėra tikrumo dėl suinteresuotojo asmens teisinio statuso ir kad, nepriklausomai nuo klausimų, kuriuos OLAF ir Komisija pateikė valstybėms narėms, dalyko, IMG turėjo galimybę veiksmingai gintis tiesiogiai apklausdama valstybes, dėl kurių pareiškimų kilo abejonių dėl jos kaip tarptautinės organizacijos statuso.