EUR-Lex -  62017CJ0448 - LT

TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. rugsėjo 20 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sutartys su vartotojais – Direktyva 93/13/EEB – Nesąžiningos sąlygos – 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnis – Pareiga pateikti sąlygas aiškia, suprantama kalba – 7 straipsnis – Asmenų arba organizacijų, turinčių teisėtą interesą apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų sąlygų, kreipimasis į teismą – Nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis remiantis vartotojų apsaugos asociacija gali įstoti į bylą tik esant vartotojo sutikimui – Vartojimo kreditas – Direktyva 87/102/EEB – 4 straipsnio 2 dalis – Pareiga nurodyti rašytinėje sutartyje bendros kredito kainos metinę normą – Sutartis, kurioje nurodyta tik matematinė formulė bendros kredito kainos metinei normai apskaičiuoti, bet nepateikiami duomenys, reikalingi jai apskaičiuoti“

Byloje C‑448/17

dėl Krajský súd v Prešove (Prešove apygardos teismas, Slovakija) 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. liepos 25 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

EOS KSI Slovensko s. r. o.

prieš

Ján Danko,

Margita Danková,

dalyvaujant

Združenie na ochranu občana spotrebiteľa HOOS,

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas ..., teisėjai ... (pranešėjas) ir ...,

generalinis advokatas ...,

kancleris ...,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–

Slovakijos vyriausybės, atstovaujamos ...,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos ... ir ...,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant EOS KSI Slovensko s. r. o. (toliau – EOS) ginčą su ... ir ... dėl sumų, mokėtinų pagal vartojimo kreditą.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Direktyva 87/102

3

1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 87/102/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (OL L 42, 1987, p. 48; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 326), iš dalies pakeistos 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/7/EB (OL L 101, 1998, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 36) (toliau – Direktyva 87/102),1 straipsnyje nurodyta:

„1. Ši direktyva taikoma kredito sutartims.

2. Šioje direktyvoje:

d)

„bendra vartojimo kredito kaina“ – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir kitus mokesčius, kuriuos vartotojas turi mokėti už kreditą;

e)

„bendros kredito kainos metinė norma“ – tai bendra kredito kaina, kurią moka vartotojas, išreikšta kaip metinis bendros suteikto kredito kainos procentas ir apskaičiuota remiantis 1a straipsniu.“

4

Direktyvos 87/102 1a straipsnyje numatyta:

„1.

a)

Bendros kredito kainos metinė norma, kuri kasmet prilyginama visų būsimų ar esamų įsipareigojimų (paskolų, grąžinamų sumų ir mokesčių), dėl kurių kreditorius ir skolininkas yra susitarę, dabartinei vertei, yra apskaičiuojama pagal II priede pateikiamą matematinę formulę.

b)

III priede pateikiami keturi apskaičiavimo metodo pavyzdžiai.

2. Apskaičiuojant bendros kredito kainos metinę normą, „bendra vartojimo kredito kaina“, apibrėžta 1 straipsnio 2 dalies d punkte, nustatoma neįskaičiuojant:

4.

a)

Bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama sudarant kredito sutartį ir nepažeidžiant 3 straipsnio nuostatų dėl skelbimų ir specialių pasiūlymų.

b)

Apskaičiuojama darant prielaidą, kad kredito sutartis galioja sutartą terminą ir kad kreditorius bei vartotojas vykdo savo įsipareigojimus, laikydamiesi sutartyje nustatytų sąlygų ir terminų.

6. Jeigu kredito sutartyse yra numatytos palūkanų normos kitimo sąlygos, taip pat kitų įskaičiuojamų į bendros kredito kainos metinę normą mokesčių, kurių negalima tiksliai nustatyti tuo metu, kai ji apskaičiuojama, sumos arba dydžio kitimo sąlygos, bendros kredito kainos metinė norma apskaičiuojama darant prielaidą, kad palūkanos ir kiti mokesčiai yra fiksuoti ir bus taikomi iki sutarties pabaigos.

“

5

Šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Rašytinėje sutartyje nurodoma:

a)

bendros kredito kainos metinė norma;

b)

sąlygos, kurioms esant gali būti pakeista bendros kredito kainos metinė norma;

“

6

Remiantis 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008, p. 66, ir klaidų ištaisymas OL L 207, 2009, p. 14) 29 straipsniu, Direktyva 87/102 buvo panaikinta nuo 2010 m. birželio 11 d. Atsižvelgiant į pagrindinės bylos faktų datas, šiuo atveju bus taikoma Direktyva 87/102.

Direktyva 93/13

7

Direktyvos 93/13 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyta:

„Sutarčių sąlygoms, atspindinčioms įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas ir tarptautinių konvencijų, prie kurių yra prisijungusios valstybės narės ar [Europos Sąjunga], nuostatas ar principus, ypač transporto srityje, šios direktyvos nuostatos nėra taikomos.“

8

Šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Ta sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.“

9

Minėtos direktyvos 4 straipsnyje numatyta:

„1. Nepažeidžiant 7 straipsnio, sutarties sąlygos nesąžiningumas vertinamas, atsižvelgiant į prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį, ir sutarties sudarymo metu nurodant visas sutarties sudarymo aplinkybes ir visas kitas tos sutarties arba kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas.

2. Sąlygų nesąžiningumo vertinimas nėra susijęs nei su pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimu, nei su kainos ir atlygio adekvatumu mainais suteiktoms paslaugoms ar prekėms, jei šios sąlygos pateikiamos aiškia, suprantama kalba.“

10

Tos pačios direktyvos 5 straipsnis suformuluotas taip:

„Tose sutartyse, kur visos ar tam tikros vartotojui siūlomos sąlygos pateikiamos raštu, jos visada turi būti išdėstomos aiškia, suprantama kalba. Atsiradus abejonių dėl sąlygos reikšmės, interpretuojama vartotojo naudai. Ši taisyklė dėl interpretavimo netaikoma 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų procedūrų atveju.“

11

Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos naudojamos sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebūtų privalomos vartotojui, ir kad sutartis ir toliau būtų šalims privaloma tomis sąlygomis, jei ji gali išlikti be nesąžiningų nuostatų [tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas].“

12

Šios direktyvos 7 straipsnyje nustatyta:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad vartotojų ir konkurentų naudai egzistuotų pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nuolatiniam nesąžiningų sąlygų naudojimui sutartyse, pardavėjų ar tiekėjų sudaromose su vartotojais.

2. Pirmojoje straipsnio dalyje nurodytos priemonės apima nuostatas, pagal kurias asmenys arba organizacijos, pagal nacionalinės teisės aktus turinčios teisėtą interesą apsaugoti vartotojus, gali pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus iškelti bylą teismuose arba kompetentingose administracinėse institucijose, kad būtų priimtas sprendimas dėl to, ar bendram naudojimui parengtos sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, ir galėtų būti pritaikytos tinkamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią tolesniam tokių sąlygų naudojimui.

3. Tinkamai atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, antrojoje straipsnio dalyje nurodytos teisinės apsaugos priemonės gali būti atskirai arba kartu nukreiptos prieš kelis pardavėjus ar tiekėjus iš tos pačios [to paties] ekonomikos sektoriaus arba prieš jų asociacijas, kurios naudoja arba rekomenduoja naudoti tas pačias bendrąsias sutarčių sąlygas arba panašias sąlygas.“

13

Minėtos direktyvos 8 straipsnyje numatyta:

„Valstybės narės gali priimti arba išlaikyti pačias griežčiausias Sutartį atitinkančias nuostatas šia direktyva reglamentuojamoje srityje, siekiant užtikrinti maksimalią vartotojo apsaugą.“

Slovakijos teisė

14

Občiansky zákonník (Civilinis kodeksas) 53a straipsnyje, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 dalis, bet kokiam pardavėjui ar tiekėjui draudžiama naudoti sutarties sąlygą, kuri buvo pripažinta nesąžininga teismo sprendimu kilus ginčui, susijusiam su vartotojų teisių apsauga. Vis dėlto šioje nuostatoje reikalaujama, kad vartotojas būtų ginčo iniciatorius arba, jeigu jis yra atsakovas byloje, kad jis atliktų procesinį veiksmą.

15

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Zákon č. 99/1963 Zb., Občiansky súdny poriadok (Įstatymas Nr. 99/1963 dėl Civilinio proceso kodekso, toliau – Civilinio proceso kodeksas) 93 straipsnyje numatyta:

„1) Asmuo, turintis teisinį interesą dėl proceso baigties, gali įstoti į bylą palaikyti ieškovo ar atsakovo reikalavimų

2) Juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra teisių apsauga pagal specialią nuostatą, taip pat gali įstoti į bylą palaikyti ieškovo ar atsakovo reikalavimų.

3) Šis asmuo įstoja į bylą savo iniciatyva arba teismo perduotu šalies prašymu. Teismas priima sprendimą dėl įstojimo leistinumo, tik jeigu jam pateiktas prašymas šiuo klausimu.

4) Vykstant procesui įstojusi į bylą šalis turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir bylos šalis. Tačiau ji veikia tik savo vardu. Jeigu jos veiksmai prieštarauja šalies, kurios pusėje ji įstojo į bylą, veiksmams, teismas juos įvertina išnagrinėjęs visas aplinkybes.“

16

Civilinio proceso kodekso 172 straipsnyje nustatyta:

„1) Teismas gali išduoti mokėjimo įsakymą net be aiškaus ieškovo prašymo ir neišklausęs atsakovo, jeigu teisė į tam tikros pinigų sumos sumokėjimą išplaukia iš ieškovo prašyme nurodytų aplinkybių. Mokėjimo įsakyme jis įpareigoja atsakovą per 15 dienų nuo pranešimo apie jį sumokėti ieškovui reikalaujamą sumą ir bylinėjimosi išlaidas arba per šį terminą pareikšti prieštaravimą teismui, išdavusiam tokį mokėjimo įsakymą. Prieštaravimas dėl mokėjimo įsakymo turi būti pagrįstas iš esmės.

3) Jeigu teismas neišduoda mokėjimo įsakymo, jis įsako surengti teismo posėdį.

7) Jeigu ieškinyje nurodomas akivaizdžiai teisės aktams prieštaraujantis reikalavimas, ieškovui sutikus, teismas išduoda mokėjimo įsakymą tik dėl tos dalies, kuri nesusijusi su minėtu prieštaraujančiu reikalavimu; kai toks sutikimas duotas, toliau procedūros objektas yra tik minėtoji ieškinio dalis ir teismas sprendžia tik dėl jos. Šios procedūros objektas, net ir išdavus mokėjimo įsakymą, lieka ta ieškinio dalis, dėl kurios teismas nusprendė priimdamas mokėjimo įsakymą; ši nuostata taikoma ir tada, kai pateikiamas prieštaravimas.

9) Tuo atveju, kai reikalavimai sumokėti tam tikrą sumą grindžiami sutartimi su vartotoju ir kai vartotojas yra atsakovas, teismas neišduoda mokėjimo įsakymo, jeigu sutartyje yra nesąžiningų sąlygų.“

17

Remiantis Įstatymo Nr. 258/2001 dėl vartojimo kredito, taikomo pagrindinės bylos aplinkybėms, 4 straipsnio 2 dalies g punktu vartojimo kredito sutartis, nenurodanti bendros kredito kainos metinės normos (toliau – MN), laikoma nesuteikiančia teisės į palūkanas ir kredito mokesčius.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

18

2005 m. spalio 24 d. ... sudarė vartojimo kredito sutartį, kuri galėjo būti pratęsta, su Všeobecná úverová banka a.s. dėl 30000 Slovakijos kronų (SKK) (maždaug 995 eurai) sumos. Skolintojas vėliau perleido iš šios sutarties kylančius reikalavimus skolų išieškojimo įmonei EOS.

19

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoje sutartyje nebuvo nurodyta MN, joje buvo pateikta tik matematinė MN apskaičiavimo formulė, tačiau nebuvo pateikti reikalingi duomenys, kad toks apskaičiavimas būtų atliktas.

20

Nurodydama skolininko padarytą šios sutarties pažeidimą, EOS pareiškė ieškinį Okresný súd Humenné (Humenė apylinkės teismas, Slovakija) ir pareikalavo sumokėti 1123,12 eurų sumą su 9,5 % delspinigiais. Remdamasi Civilinio proceso kodekso 172 straipsnio 1 dalimi, ji prašė išduoti mokėjimo įsakymą; šiai pagreitintai procedūrai būdinga tai, kad sprendimas dėl bylos esmės priimamas be teismo posėdžio, remiantis tik ieškovo teiginiais ir neįvertinus įrodymų.

21

2012 m. rugpjūčio 24 d.Okresný súd Humenné (Humenė apylinkės teismas) išdavė mokėjimo įsakymą. Šį įsakymą išdavė ne teisėjas, bet pareigūnas. Minėtas teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje vartojimo kredito sutartyje nebuvo nurodyta MN, ir nenagrinėjo galimai nesąžiningo šios sutarties nuostatų pobūdžio.

22

La Združenie na ochranu občana spotrebiteľa HOOS (Slovakijos vartotojų apsaugos asociacija, toliau – HOOS), gindama ... ir ... teises, pareiškė prieštaravimą dėl mokėjimo įsakymo.

23

2013 m. sausio 17 d. nutartimi Okresný súd Humenné (Humenė apylinkės teismas) atmetė minėtą prieštaravimą, motyvuodamas tuo, kad pats vartotojas nepareiškė prieštaravimo, todėl sąlygos, kad HOOS galėtų įstoti į bylą, nebuvo įvykdytos.

24

HOOS pateikus apeliaciją, Krajský súd v Prešove (Prešove apygardos teismas, Slovakija) 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi panaikino prieš tai minėtame punkte nurodytą nutartį ir nurodė Okresný súd Humenné (Humenė apylinkės teismas) surengti teismo posėdį, įvertinti įrodymus ir, atlikus nagrinėjamos kredito sutarties nuostatų teisminį vertinimą, priimti naują sprendimą. Krajský súd v Prešove (Prešove apygardos teismas) patenkino HOOS prieštaravimą, motyvuodamas tuo, kad ši turėjo tokias pačias teises kaip ir vartotojas skolininkas, ir nusprendė, kad nagrinėjamai bylai negali būti taikoma pagreitinta procedūra, nes ją vykdant nenumatytas teismo posėdis ir įrodymų vertinimas.

25

Generalinis prokuroras (Slovakija) padavė Najvyšší súd (Aukščiausiasis Teismas, Slovakija) ypatingąjį kasacinį skundą dėl Krajský súd v Prešove (Prešove apygardos teismas) nutarties.

26

2015 m. kovo 10 d. nutartimi Najvyšší súd (Aukščiausiasis Teismas) panaikino Krajský súd v Prešove (Prešovo apygardos teismas) nutartį ir grąžino bylą nagrinėti šiam teismui. Jis nurodė, kad vartotojų apsaugos asociacijos įstojimo į bylą tikslas būtų pateisintas tik tada, kai yra ginčas, t. y. tik po to, kai vartotojas pateikia prieštaravimą dėl mokėjimo įsakymo.

27

Krajský súd v Prešove (Prešovo apygardos teismas) kelia klausimą, ar nacionalinės teisės aktai atitinka Sąjungos teisėje įtvirtintą lygiavertiškumo principą, kiek tai susiję su sąlygomis, taikomomis vartotojų apsaugos asociacijai norint įstoti į bylą vartotojo pusėje, palyginti su bendromis Slovakijos teisės nuostatomis, taikomomis įstojant į bylą atsakovo pusėje.

28

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad tais atvejais, kai vartotojas atsakovas per procedūrą, kuria siekiama uždrausti nesąžiningų sąlygų naudojimą Civilinio proceso kodekso 53a straipsnyje nurodytose sutartyse, sudarytose su pardavėjais ar tiekėjais, neturi informacijos ir nesiima veiksmų ir kai su juo negalima susisiekti, jo teisės nebus tinkamai ginamos, jeigu teismas, į kurį kreiptasi dėl mokėjimo įsakymo išdavimo, turėtų atsisakyti patikrinti nagrinėjamų sutarties sąlygų galimai nesąžiningą pobūdį.

29

Remiantis Slovakijos teisės nuostatomis, vartotojų apsaugos asociacijai neleidžiama įstoti į bylą vartotojo pusėje, nes reikalaujama, kad:

–

vartotojas pateiktų savo raštišką pritarimą tokiam įstojimui į bylą,

–

minėta asociacija remtųsi tik tokiais prieštaravimais, kuriuos patvirtino vartotojas, kaip atsakovas byloje,

–

vartotojas duotų savo sutikimą, kad tokia asociacija galėtų pateikti apeliacinį skundą dėl su juo susijusio teismo sprendimo.

30

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, Slovakijos teisė pagrindinėje byloje buvo taikoma mažiau palankiai, nei vertinant situaciją, kuri nesusijusi su Sąjungos teise, todėl buvo neatsižvelgta į jurisprudenciją, suformuotą 2014 m. vasario 27 d. Sprendime Pohotovosť (C‑470/12, EU:C:2014:101, 46 punktas). Iš tiesų bylose, kurios nėra susijusios su Sąjungos teise, ginčas kyla pateikus ieškinį nacionaliniam teismui ir į bylą norinti įstoti šalis gali tai padaryti nuo pat ginčo pradžios.

31

Be to, kiek tai susiję su