20.3.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 86/19
2017 m. sausio 19 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tietosuojavaltuutettu
(Byla C-25/17)
(2017/C 086/23)
Proceso kalba: suomių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Korkein hallinto-oikeus
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantas: Tietosuojavaltuutettu
Kita apeliacinio proceso šalis: Jehovos liudytojai – religinė bendruomenė
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar Duomenų apsaugos direktyvos (1) 3 straipsnio 2 dalyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su taikymo sritimi, turi būti aiškinamos taip, kad religinės bendruomenės narių atliekamas asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas vykdant „nuo durų iki durų“ skelbimo veiklą nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį? Vertinant, ar galima taikyti direktyvą, kokią reikšmę turi tai, kad, pirma, skelbimo veiklą, kurią vykdant renkami duomenys, organizuoja religinė bendruomenė ir jos sueigos ir, antra, kartu tai yra ir asmeninis religinės bendruomenės narių religijos išpažinimas?
2.
Ar Duomenų apsaugos direktyvos 2 straipsnio c punkte įtvirtintą sąvoką „rinkmenų sistema [susistemintas rinkinys]“, atsižvelgiant į direktyvos 26 ir 27 konstatuojamąsias dalis, reikia aiškinti taip, kad asmens duomenų, kurie vykdant nurodytą „nuo durų iki durų“ atliekamą skelbimo veiklą renkami neautomatizuotomis priemonėmis, visuma (vardas, pavardė, adresas ir kita galima su asmeniu susijusi informacija ir apibūdinimai),
a)
nėra toks rinkinys dėl to, kad tai nesusiję su specialiomis kartotekomis, registrais ar panašiomis paieškai skirtomis tvarkymo sistemomis, kaip tai suprantama pagal Suomijos asmens duomenų įstatyme, arba
b)
yra toks rinkinys dėl to, kad iš duomenų, atsižvelgiant į jų paskirtį, lengvai ir be nepagrįstų išlaidų galima gauti vėlesniam naudojimui reikiamos informacijos, kaip numatyta Suomijos asmens duomenų įstatyme?
3.
Ar Duomenų apsaugos direktyvos 2 straipsnio d punkte įtvirtinta frazė „kuris vienas ar drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir būdus“ turi būti aiškinama taip, kad religinė bendruomenė, organizuojanti veiklą, kurią vykdant (be kita ko, paskirstant skelbėjų veiklos zonas, stebint skelbimo veiklą ir saugant asmenų, kurie nenori priimti skelbėjų, registrus) renkami asmens duomenys, atsižvelgiant į jos narių veiklą gali būti laikoma asmens duomenų valdytoja, net jei religinė bendruomenė teigia, jog tik pavieniai skelbėjai gali susipažinti su užrašyta informacija?
4.
Ar minėto 2 straipsnio d punktas turi būti aiškinamas taip, kad religinė bendruomenė gali būti priskirta prie duomenų valdytojų, tik jeigu imasi kitų specialių priemonių (pavyzdžiui, duoda pavedimus ar rašytinius nurodymus), kuriomis ji valdo duomenų rinkimą, o gal pakanka to, kad religinė bendruomenė vaidina realų vaidmenį kontroliuodama savo narių veiklą?
Į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti tik tada, jeigu remiantis atsakymais į pirmąjį ir antrąjį klausimus direktyva taikytina. Į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti tik tada, jeigu remiantis trečiuoju klausimu negalima atmesti galimybės, jog direktyvos 2 straipsnio d punktas turi būti taikomas religinei bendruomenei.
(1) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355).
Full & Egal Universal Law Academy