17.7.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 231/5
2017 m. balandžio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija/Vengrija
(Byla C-171/17)
(2017/C 231/07)
Proceso kalba: vengrų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama V. Bottka ir H. Tserepa-Lacombe
Atsakovė: Vengrija
Ieškovės reikalavimai
Komisija Teisingumo Teismo prašo:
—
pripažinti, kad Vengrijos nustatyta ir joje tebegaliojanti nacionalinė mokėjimo mobiliuoju telefonu sistema, kuri reglamentuota 2011 m. Įstatymu CC ir 2012 m. gruodžio 13 d. jos įgyvendinimo aktu ir kuria sukurtas monopolis suteikiant išimtines teises Nemzeti Mobilfizetési Zrt. ir trukdoma patekti į didmeninę mokėjimų mobiliuoju telefonu rinką, kuri prieš tai buvo atvira konkurencijai, taip pat kurios sukūrimas nebuvo nei būtinas, nei proporcingas, prieštarauja
—
pirma, Direktyvos 2006/123/EB (1) 15 straipsnio 2 dalies d punktui ir 16 straipsnio 1 daliai ir
—
antra, SESV 49 ir 56 straipsniams;
—
priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
2011 m. balandžio 1 d. Įstatymu CC dėl nacionalinės mokėjimo mobiliuoju telefonu sistemos (nemzeti mobilfizetési rendszerről szóló, 2011. április 1-jei CC. törvény; toliau – įstatymas) nuo 2013 m. balandžio 1 d. buvo iš dalies pakeistas mokėjimo mobiliuoju telefonu paslaugų teisinis pagrindas, tačiau jis tapo privalomas tik nuo 2014 m. liepos 2 d. Įstatyme apibrėžtos paslaugos, kurioms taikoma centralizuota mobiliosios prekybos tvarka: a) viešosios stovėjimo paslaugos, b) galimybės naudoti viešuosius kelius eismui suteikimas, c) valstybės įmonės vykdomas asmenų vežimas, d) kitos valstybės įstaigų teikiamos paslaugos. Kalbant apie minėtas sritis, pažymėtina, kad praktiškai Vengrijoje galima mokėti mobiliuoju telefonu tik už viešąsias stovėjimo paslaugas ir viešųjų kelių naudojimą eismui (e. vinjetė ir HU-GO sistema). Vis dėlto ši byla susijusi su keturiomis sritimis, patenkančiomis į įstatymo taikymo sritį.
Komisijos teigimu, kalbant apie viešąsias stovėjimo paslaugas, Nemzeti Mobilfizetési Zrt. iš esmės vykdo tą pačią veiklą kaip ankstesni mokėjimo mobiliuoju telefonu paslaugų teikėjai, skirtumas tik tas, kad ji turi išimtinę teisę sudaryti sutartis su stovėjimo aikštelių eksploatuotojais ir jos tarifai yra reglamentuoti. Tas pats pasakytina dėl galimybės naudotis viešaisiais keliais eismui suteikimo sektoriaus, nes Nemzeti Mobilfizetési Zrt. yra vienintelė paslaugų teikėja, sudariusi sutartį su viešosios paslaugos teikėju, ir gali tiesiogiai pardavinėti leidimus važiuoti keliais. Dėl to šiuose dviejuose sektoriuose kiti mokėjimo mobiliuoju telefonu arba mobiliojo telefono ryšio paslaugų teikėjai gali veikti tik kaip perpardavėjai.
Todėl nacionalinės mokėjimo mobiliuoju telefonu sistemos sukūrimas ir išimtinės teisės, suteiktos Nemzeti Mobilfizetési Zrt., trukdo įmonėms (tiek Vengrijos, tiek užsienio valstybių) patekti į didmeninę mokėjimų mobiliuoju telefonu rinką (t. y. į paslaugų, teikiamų kitiems paslaugų teikėjams, kurie perparduoda mokėjimo mobiliuoju telefonu paslaugas pagal su stovėjimo paslaugų arba kitų viešųjų paslaugų teikėjais sudarytas sutartis, rinką), kuri prieš tai buvo atvira konkurencijai. Taigi, Komisijos teigimu, su nacionaline mokėjimo mobiliuoju telefonu sistema susijusios taisyklės kaip visuma sukelia diskriminaciją ir pažeidžia įsisteigimo laisvę (Direktyvos 2006/123/EB 15 straipsnio ir SESV 49 straipsnio pažeidimas). Be to, šios taisyklės pažeidžia ir laisvę teikti paslaugas (Direktyvos 2006/123/EB ir SESV 56 straipsnio pažeidimas), nes dėl Nemzeti Mobilfizetési Zrt. suteiktų išimtinių teisių apribojamas tarpvalstybinių paslaugų teikimas. Dėl kitų paslaugų, kurioms taikoma centralizuota mobiliosios prekybos tvarka ir už kurias Vengrijoje dar negalima mokėti mobiliuoju telefonu, įstatyme Nemzeti Mobilfizetési Zrt. suteikta tokia pati išimtinė teisė ir pirma nurodyta teisinė analizė taip pat taikoma.
Remiantis reikšmingomis ESV sutarties ir Direktyvos 2006/123/EB nuostatomis įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimai galimi, tik jeigu jie yra nediskriminaciniai ir susiję su visuomenės interesu, taip pat jeigu atitinka būtinumo ir proporcingumo reikalavimus. Komisija mano, kad Vengrijos pateikti argumentai nėra tinkami siekiant pateisinti įstatymu nustatytus apribojimus, nes jie neatitinka būtinumo ir proporcingumo reikalavimų.
(1) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006, p. 36).
Full & Egal Universal Law Academy