28.8.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 283/13
2017 m. balandžio 13 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Cresco Investigation GmbH/Markus Achatzi
(Byla C-193/17)
(2017/C 283/18)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Oberster Gerichtshof
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: Cresco Investigation GmbH
Kita kasacinio proceso šalis: Markus Achatzi
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar Sąjungos teisė, visų pirma Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis, siejamas su Direktyvos 2000/78/EB (1) 1 straipsniu ir 2 straipsnio 2 dalies a punktu, turi būti aiškinama taip, kad darbuotojo ir darbdavio ginče, susijusiame su privačiais darbo santykiais, jai prieštarauja nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią tik Evangelikų liuteronų, Evangelikų reformatų, Senkatalikių ir Metodistų bažnyčių atstovams Didysis penktadienis taip pat yra švenčių diena, kurią suteikiamas ne trumpesnis kaip 24 valandų nepertraukiamas poilsio laikas, o tuo atveju, kai, nepaisant šią švenčių dieną suteikiamo poilsio, darbuotojas dirba, be teisės į darbo užmokestį už dėl švenčių dienos neatliktą darbą, jis turi teisę ir į darbo užmokestį už atliktą darbą, o kiti, šioms bažnyčioms nepriklausantys darbuotojai tokios teisės neturi?
2.
Ar Sąjungos teisė, visų pirma Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis, siejamas su Direktyvos 2000/78/EB 2 straipsnio 5 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pirmajame klausime apibūdintai nacionalinės teisės nuostatai, kuria – palyginti su visu gyventojų skaičiumi ir su Romos katalikų bažnyčiai priklausančia dauguma – teisės ir reikalavimai suteikiami tik palyginti mažai tam tikrų (kitų) bažnyčių atstovų grupei, ši direktyva nedaro poveikio todėl, kad minėta nuostata yra priemonė, kuri demokratinėje visuomenėje būtina kitų asmenų teisėms ir laisvėms, visų pirma teisei laisvai praktikuoti religiją, apsaugoti?
3.
Ar Sąjungos teisė, visų pirma Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis, siejamas su Direktyvos 2000/78/EB 7 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pirmajame klausime apibūdinta nacionalinės teisės nuostata yra pirmajame klausime nurodytų bažnyčių atstovų atžvilgiu pozityvus ir konkretus veiksmas, skirtas jų visapusiškai lygybei profesinėje srityje užtikrinti, siekiant užkirsti kelią šiems atstovams patirti nepatogumų dėl religijos arba juos kompensuoti, ir tai daroma jiems suteikiant tokią pačią teisę praktikuoti religiją darbo laiku šiai religijai svarbią švenčių dieną, kokia daugumai darbuotojų suteikiama pagal kitą nacionalinės teisės nuostatą numatant, jog daugumos darbuotojų išpažįstamai religijai svarbios švenčių dienos apskritai yra nedarbo dienos?
Jei būtų patvirtintas diskriminacijos faktas pagal Direktyvos 2000/78/EB 2 straipsnio 2 dalies a punktą:
4.
Ar Sąjungos teisė, visų pirma Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis, siejamas su Direktyvos 2000/78/EB 1 straipsniu, 2 straipsnio 2 dalies a punktu ir 7 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad, kol teisės aktų leidėjas neužtikrino nediskriminacinės teisinės padėties, privatus darbdavys privalo visiems darbuotojams, neatsižvelgdamas į jų išpažįstamą religiją, suteikti pirmajame klausime apibūdintas teises ir reikalavimus dėl Didžiojo penktadienio, ar pirmajame klausime apibūdinta nacionalinės teisės nuostata apskritai turi būti netaikoma, taigi pirmajame klausime apibūdintos teisės ir reikalavimai dėl Didžiojo penktadienio negali būti suteikiami nė vienam darbuotojui?
(1) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, p. 16; 2004. Specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79).
Full & Egal Universal Law Academy