31.7.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 249/18
2017 m. balandžio 24 d.Curtea de Apel Bacău (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SC Topaz Development SRL/Constantin Juncu, Raisa Juncu (mergautinė pavardė – Cernica)
(Byla C-211/17)
(2017/C 249/28)
Proceso kalba: rumunų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Curtea de Apel Bacău
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: SC Topaz Development SRL
Atsakovai: Constantin Juncu, Raisa Juncu (mergautinė pavardė – Cernica)
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar [Direktyvos 93/13/EEB (1)] 3 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad, tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis, kurias išdėstė ieškovė, nurodžiusi nacionalinių teismų sprendimus (2011 m. balandžio 18 d. Sprendimą Nr. 1646, kurį kasaciniame procese priėmė Înalta Curte de Casație și Justiție, Secția comercială (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas, Komercinių bylų skyrius) ir 2016 m. balandžio 6 d. Sprendimą civilinėje byloje, kurį apeliaciniame procese priėmė Curtea de Apel Bacău (Bakeu apeliacinis teismas), byla Nr. 3364/110/2014), t. y. kai įrodymas, kad dėl visų preliminarios pirkimo pardavimo sutarties sąlygų šalys derėjosi, grindžiamas vien aplinkybe, kad atsakovai, kaip vartotojai, sutiko su tokiomis sąlygomis, kai pasirašė pirmiausia nekilnojamojo turto projekto vystytojo parengtą, o vėliau notaro patvirtintą preliminarią sutartį, priešingas įrodymas paneigia prezumpcija, kad dėl pardavėjo ar paslaugų teikėjo iš anksto parengtų sąlygų nebuvo derėtasi?
2.
Ar į 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais taikymo sritį patenka preliminarių pirkimo pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, iš anksto parengtos nekilnojamojo turto projektų vystytojų, kurie kaip ir ieškovė yra pardavėjai, ir ypač sąlygos, numatytos šios bylos šalių sudarytos preliminarios pirkimo pardavimo sutarties 3.2.2. ir 7.1. punktuose, kuriuose reglamentuojama tik pardavėjui palanki „ketvirto lygio“ sutarties nutraukimo sąlyga ir bauda?
3.
Ar į 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama ir taikoma taip, kad, jeigu į į antrąjį klausimą Teisingumo Teismas atsakytų teigiamai, pagal ją neleidžiama (draudžiama) nacionaliniam teismui pakeisti nesąžiningomis laikomas sąlygas taip, kad „ketvirto lygio“ sutarties nutraukimo sąlyga būtų taikoma esant kitokioms nei preliminarioje sutartyje aiškiai numatytoms sąlygoms (pavyzdžiui, ne dėl kiekvieno vėlavimo sumokėti ar nesumokėjimo, neatsižvelgiant į sumos dydį, bet tik dėl vėlavimo mokėti konkrečią sumą arbą jos nesumokėjimo (teismas kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar suma didelė), ir sumažinti (apriboti) baudos dydį iki sumos, kurią pirkėjas kaip rankpinigius yra sumokėjęs iki pradedant taikyti „ketvirto lygio“ sutarties nutraukimo sąlygą? Ar tokiu atveju nacionalinis teismas gali tik nustatyti, kad tokios sąlygos netaikomos suinteresuotajam vartotojui?
(1) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).
Full & Egal Universal Law Academy