3.7.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 213/21
2017 m. balandžio 25 d.Vrhovno sodišče Republike Slovenije (Slovėnija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Nova Kreditna Banka Maribor d.d./Slovėnijos Respublika
(Byla C-215/17)
(2017/C 213/28)
Proceso kalba: slovėnų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Vrhovno sodišče Republike Slovenije
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorius: Nova Kreditna Banka Maribor d.d.
Kita kasacinio proceso šalis: Slovėnijos Respublika
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar Direktyvos 2003/98, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/37 (konsoliduota versija), 1 straipsnio 2 dalies c punkto trečia įtrauka, atsižvelgiant į minimalų suderinimą, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinė norma gali suteikti neribotą (absoliučią) prieigą prie visos informacijos, susijusios su autorinėmis sutartimis ir konsultavimo sutartimis, net kai jie laikomi komercine paslaptimi, ir ši norma skirta tik asmenims, kuriems dominuojančią įtaką daro valstybė, bet ne kitiems įpareigotiems asmenims, ir ar aiškinimui turi įtakos Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, atsižvelgiant į normą dėl informacijos atskleidimo, ir ypač atsižvelgiant į tai, kad prieiga prie visuomeninės svarbos informacijos, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2003/98, negali būti platesnė nei numatyta bendroje normoje dėl atitinkamų duomenų atskleidimo šiame reglamente?
2.
Ar Reglamento Nr. 575/2013, vertinamo atsižvelgiant į normą dėl informacijos, susijusios su bankų komercine veikla, atskleidimą, ir konkrečiau šio reglamento Aštuntos dalies 446 straipsnis ir 432 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad draudžiama valstybės narės norma, kuri nustato bankui, kuriam dominuojančią įtaką daro viešosios teisės subjektas, pareigą skelbti informaciją apie sudarytas sutartis, susijusias su konsultavimo paslaugų, teisinių paslaugų, autorių teisėmis ir kitų intelektinių paslaugų teikimu, o konkrečiau kalbant informaciją apie sudaryto sandorio rūšį, sutarties šalis (juridinio asmens atveju: pavadinimas, buveinė, verslo adresas), sutarties vertę, atskirų mokėjimų už šias paslaugas sumas, sutarties sudarymo datą, sutartinių santykių trukmę ir panašius duomenis, pateiktus sutarčių prieduose – informaciją, atsiradusią tuo laikotarpiu, kai buvo daroma dominuojanti įtaka –, be jokių tokios pareigos išimčių ir be galimybės suderinti viešąjį interesą prieiti prie duomenų ir banko interesą išlaikyti komercinę paslaptį, tuo atveju, kai nėra tarptautinių elementų?
Full & Egal Universal Law Academy