7.8.2017
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 256/8
2017 m. gegužės 16 d.Budai Központi Kerületi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Zoltán Rózsavölgyi y Zoltánné Rózsavölgyi/Unicredit Leasing Hungary Zrt. ir Unicredit Leasing Immo Truck Zrt.
(Byla C-259/17)
(2017/C 256/07)
Proceso kalba: vengrų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Budai Központi Kerületi Bíróság
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Zoltán Rózsavölgyi ir Zoltánné Rózsavölgyi
Atsakovės: Unicredit Leasing Hungary Zrt. ir Unicredit Leasing Immo Truck Zrt.
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar, visų pirma atsižvelgiant į tai, jog kai pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimas yra nesąžiningas, dėl to visa sutartis (o ne jos dalis) tampa negaliojanti, sutarties sąlygos, kurioje apibrėžtas pagrindinis paskolos sutarties dalykas, pripažinimas negaliojančia dėl nesąžiningumo (reiškiantis, kad sutarties sąlyga negali būti privaloma vartotojui) gali lemti (pavyzdžiui, taikant teismo sprendimą, nacionalinės teisės normoje numatytas konkrečias teisines pasekmes, teisės akto nuostatą arba sprendimą, kuriuo suvienodinama teisė), kad sutarties teisinis kvalifikavimas arba jo poveikis pasikeičia taip, kad užsienio valiuta išreikštos paskolos sutartis (pagal kurią kredito sumos nustatomos ir registruojamos užsienio valiuta (toliau – kredito valiuta), o pareiga grąžinti šias kredito sumas vykdoma nacionaline valiuta (toliau – grąžinimo valiuta)) visų pirma turi būti laikoma paskolos Vengrijos forintais sutartimi?
1.1.
Jeigu sutarties sąlygos, kurioje apibrėžtas pagrindinis paskolos sutarties dalykas, pripažinimas negaliojančia dėl nesąžiningumo gali lemti, kad sutarties teisinis kvalifikavimas arba jo poveikis pasikeičia, ar iš to išplaukiantis minėto teisinio kvalifikavimo pakeitimas gali lemti (pavyzdžiui, taikant teismo sprendimą, nacionalinės teisės normoje numatytas konkrečias teisines pasekmes, teisės akto nuostatą arba sprendimą, kuriuo suvienodinama teisė), kad tam tikri teisinių santykių aspektai, kurie turi finansinį poveikį, gali taip pat kisti vartotojo nenaudai (pavyzdžiui, centrinio banko palūkanų normos arba paskoloms Vengrijos forintais taikomos rinkos palūkanų normos taikymas atgaline data užuot taikius sutartyje nustatytą mažesnę palūkanų normą)?
2.
Ar teisinės pasekmės, kylančios iš [sutarties sąlygos] nesąžiningumo, yra vien absoliutus teisės klausimas arba ar, vertinant minėtas pasekmes, gali būti svarbios šios aplinkybės:
1)
sutartinė praktika sudarant kitų rūšių sutartis nei tas, kuriose yra nesąžiningų sąlygų,
2)
tariamas tam tikrų veiklos vykdytojų, kuriems daromas tiesioginis ekonominis poveikis (pavyzdžiui, užsienio valiuta išreikštų paskolų atveju – paskolų užsienio valiuta gavėjų grupė ir bankų sistema), pažeidžiamumas arba
3)
atitinkamų trečiųjų asmenų ir grupių, kuriems nėra daromas tiesioginis ekonominis poveikis, interesai; pavyzdžiui, dėl to, kad pripažinus sutarties sąlygą negaliojančia daugumos paskolų užsienio valiuta davėjų grupės narių padėtis galiausiai, atsižvelgiant į sąskaitas skaitine išraiška, taptų palankesnė už paskolų Vengrijos forintais davėjų grupės narių padėtį?
3.
Ar, taikant Direktyvos 93/13/EEB (1) 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį (t. y. vertinant sutarties sąlygos nesąžiningumą ir jo teisines pasekmes), sutarties sąlygą, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (t. y. sutarties nuostata (-os), kurioje (-iose) reglamentuojamas rizikos prisiėmimas), gali sudaryti kelios sąlygos?
4.
Ar Direktyvos 93/13/EB 6 straipsnio 1 dalis (joje numatyta, kad pardavėjo ar tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje esančios nesąžiningos sąlygos nėra privalomos vartotojui) gali būti aiškinama taip, kad tam tikra sutarties sąlyga (ne kokia nors jos dalis, o ji visa) gali būti visiškai nesąžininga arba ar ji iš dalies nėra nesąžininga ir iš dalies nesąžininga, todėl yra toliau iš dalies taikoma (pavyzdžiui, atsižvelgiant į teismo atliekamą konkretaus atvejo vertinimą) ir gali būti tam tikra apimtimi privaloma vartotojui (t. y., atsižvelgiant į jos poveikį, abiem atvejais ji yra nesąžininga tik tam tikra apimtimi), pavyzdžiui, taikant teismo sprendimą, nacionalinės teisės normoje numatytas konkrečias teisines pasekmes, teisės akto nuostatą arba sprendimą, kuriuo suvienodinama teisė?
4.1.
Ar, darant prielaidą, jog Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad tam tikra sutarties sąlyga gali būti visiškai nesąžininga arba kad ji iš dalies nėra nesąžininga ir iš dalies nesąžininga, todėl yra toliau iš dalies taikoma ir gali būti tam tikra apimtimi privaloma vartotojui (t. y., atsižvelgiant į jos poveikį, abiem atvejais ji yra nesąžininga tik tam tikra apimtimi), aplinkybė, jog dėl to, kad ginčijama sutarties sąlyga, kurioje apibrėžtas pagrindinis sutarties dalykas, yra nesąžininga, visa sutartis tampa negaliojanti, gali lemti, kad galiausiai vartotojo padėtis, atsižvelgiant į sąskaitas skaitine išraiška, yra blogesnė, o pardavėjo arba tiekėjo padėtis yra palankesnė negu tuo atveju, jeigu dėl ginčijamos sutarties sąlygos, kurioje apibrėžtas pagrindinis sutarties dalykas, nesąžiningumo paskolos sutartis būtų tik iš dalies nesąžininga (todėl kitos nepakitusio turinio sutarties sąlygos toliau būtų privalomos šalims)?
5.
5.1.
Ar galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties sąlyga, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, kad pagal paskolos sutartį mokėtinų grąžinimo įmokų dydis gali viršyti vartotojo pajamų dydį, kurį nustatė kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas vertindamas mokumą; taip pat atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas, remdamasis informacija, galėtų įvertinti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, kurie gali jam kilti dėl valiutos kurso rizikos prisiėmimo, taigi ir bendrą paskolos kainą?
5.2.
Ar galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties nuostata, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, kad pagal paskolos sutartį likusi mokėti paskolos suma gali viršyti vartotojo turto vertę, kurią nustatė kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas vertindamas mokumą; taip pat atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas, remdamasis informacija, galėtų įvertinti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, kurie gali jam kilti dėl valiutos kurso rizikos prisiėmimo, taigi ir bendrą paskolos kainą?
5.3.
Ar galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties sąlyga, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, kad 1) nėra jokios valiutos kurso pokyčių viršutinės ribos, 2) valiutos kurso pokyčių galimybė yra reali ir jie gali įvykti paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu, 3) dėl to grąžinimo įmokų dydis gali išaugti neribotai, 4) dėl valiutos kurso pokyčių ne tik grąžinimo įmokų dydis, bet ir likusi mokėti paskolos suma gali išaugti neribotai, 5) galimi nuostoliai yra neriboti, 6) būtinų apsaugos priemonių poveikis yra ribotas ir reikalauja nuolatinio dėmesio, 7) kurio kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas negali užtikrinti; taip pat atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas, remdamasis informacija, galėtų įvertinti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, kurie gali jam kilti dėl valiutos kurso rizikos prisiėmimo, taigi ir bendrą paskolos kainą?
5.4.
Ar, visų pirma atsižvelgiant į tai, jog gali nutikti taip, arba tai jau yra nutikę, kad nacionalinėje jurisprudencijoje arba nacionalinės teisės aktuose bus prieita prie išvados, kad užsienio valiuta išreikštų paskolų atveju vartotojas skolinasi užsienio valiuta dėl palankesnės palūkanų normos atitinkamu laikotarpiu negu paskolų Vengrijos forintais atveju ir dėl to vien jis patiria valiutos kurso pokyčių pasekmes; taip pat atsižvelgiant į tai, jog gali nutikti taip, ir tai jau yra nutikę, kad nacionalinėje jurisprudencijoje arba nacionalinės teisės aktuose bus prieita prie išvados, kad vienašalio ir nenumatyto sutartinių įsipareigojimų perdavimo po paskolos sutarties sudarymo nesąžiningumas gali būti nevertinamas, nes negaliojimo pagrindai turi egzistuoti sutarties sudarymo momentu; be to, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas irgi galėtų įvertinti riziką, galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties sąlyga, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai nurodyta numatoma valiutos kurso pokyčių kryptis sutarties galiojimo laikotarpiu (bent jau pradiniu laikotarpiu) ir jo minimalios ir (arba) maksimalios vertės (pavyzdžiui, remiantis išankstinio valiutos kurso apskaičiavimo metodu ir (arba) palūkanų normų lygybės principu, pagal kuriuos užsienio valiuta išreikštų paskolų srityje galima labai patikimai prognozuoti, jog pranašumas palūkanų srityje, t. y. kad LIBOR [London Interbank Offered Rate] arba EURIBOR [Euro Interbank Offered Rate] norma yra mažesnė už BUBOR [Budapest Interbank Offered Rate] normą, reiškia, kad vartotojas patiria nuostolį dėl valiutos kurso pasikeitimo, nes grąžinimo valiutos kursas nukrenta kredito valiutos atžvilgiu)?
5.5.
Ar galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties sąlyga, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai ir tiksliai nurodyta (pavyzdžiui, kiekybiškai įvertinant, naudojant įvairius duomenis arba grafine forma, grąžinimo valiutos kurso ir kredito valiutos kurso santykio raidą bent jau tokiu laikotarpiu, kiek trunka vartotojo įsipareigojimo laikotarpis) reali rizika, kuri gali kilti skolininkui dėl vartotojui priskiriamos valiutos kurso rizikos; taip pat atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas, remdamasis informacija, galėtų įvertinti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, kurie gali jam kilti dėl valiutos kurso rizikos prisiėmimo, taigi ir bendrą paskolos kainą?
5.6.
Ar, visų pirma atsižvelgiant į tai, jog gali nutikti taip, arba tai jau yra nutikę, kad nacionalinėje jurisprudencijoje arba nacionalinės teisės aktuose bus prieita prie išvados, kad užsienio valiuta išreikštų paskolų atveju vartotojas skolinasi užsienio valiuta dėl palankesnės palūkanų normos atitinkamu laikotarpiu negu paskolų Vengrijos forintais atveju ir dėl to vien jis patiria valiutos kurso pokyčių pasekmes; be to, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 motyvuojamosios dalies 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas irgi galėtų įvertinti riziką, galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties sąlyga, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai ir tiksliai nurodyta (pavyzdžiui, aiškiu ir kiekybiškai įvertinamu būdu, remiantis ankstesniais duomenimis, susijusiais bent jau su tokiu laikotarpiu, kiek trunka vartotojo įsipareigojimo laikotarpis) naudos, kurią numatoma gauti iš palūkanų taikant BUBOR normą paskolų Vengrijos forintais atveju ir LIBOR arba EURIBOR paskolų užsienio valiuta atveju, suma?
6.
Kaip, vertinant sutarties sąlygos, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nesąžiningumą, reikia paskirstyti įrodinėjimo pareigą vartotojui ir kitai sutarties šaliai pardavėjui arba tiekėjui siekiant įvertinti, ar vartotojas, prieš sudarydamas paskolos sutartį, turėjo realią galimybę susipažinti su ginčijama sutarties sąlyga, kuri jam tapo neatšaukiamai privaloma (Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 3 dalis ir priedo 1 punkto i papunktis)?
7.
Ar sudarant užsienio valiuta išreikštos paskolos sutartis, t. y. sandorius dėl paslaugų, kurių kaina yra susieta su valiutos kurso svyravimais finansų rinkoje, kredito įstaigos, kurios sudaro sutartį su vartotoju naudodamos savo pačių valiutos kursą, turi būti laikomos pardavėjomis ar tiekėjomis, kurios nekontroliuoja kainų svyravimų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13/EB priedo 2 punkto c papunktį?
(1) – 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).
Full & Egal Universal Law Academy